Už žemės ūkį atsakingi ministrai susitarė dėl paramos: ketvirtadalis sumos – tausoti aplinkai

Ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui Europos Sąjungoje (ES) bus skirta su aplinkosauga ir klimato kaitos mažinimu susijusioms priemonėms. Dėl tokios ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 metams susitarta Liuksemburge vykstančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

„Mus tenkina pasiektas politinis susitarimas dėl esminių paketo punktų. Tai kompromisas tarp išskirtinio dėmesio aplinkos ir dirvožemio tausojimui bei nuoseklaus sektoriaus vystymosi“, – ES Taryboje pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak jo, Bendroji žemės ūkio politika tampa vienu svarbiausių įrankių siekti maisto gamybos tvariai ir saugiai, neteršiant aplinkos.

Nuo 2023 m. 1,095 milijardo eurų nuo bendro finansinio voko privaloma skirti aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms žemės ūkyje. „Žalinimas“ tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

„Lietuva palaiko teisingą ir tikslingą paramos paskirstymą. Paramą turi gauti tie, kam jos reikia labiausiai – tai aktyvūs ūkininkai. Gera žinia, kad pavyko sutarti dėl dabartinio susietosios paramos lygio išlaikymo. Tačiau vis dar turime daug abejonių dėl socialinių elementų integravimo – nerimaujame dėl perteklinės administracinės naštos“, – sakė ministras.

K. Navickas ES Tarybai pabrėžė, kad tiesioginės išmokos tarp valstybių narių turi būti kuo greičiau suvienodintos užtikrinant lygias konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams.

Nacionaliniuose BŽŪP planuose – konkrečios priemonės

Pagal sutartas BŽŪP nuostatas ES ūkininkams penkerių metų laikotarpiu (2023-2027 m.) numatoma paskirstyti 270 mlrd. Eurų, iš kurių Lietuvai teks apie 4 mlrd. Eur.

Diskusijos ir derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentų rinkinio įvairiose ES institucijose truko ilgiau negu trejus metus. Paskutiniuose ES Tarybos ir Europos Parlamento derybų etapuose daugiausia dėmesio skirta žaliajai architektūrai, tikslingesniam paramos paskirstymui ir socialinių aspektų integravimui.

Derybų metu nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl ekologinėms schemoms skirtos tiesioginių išmokų dalies ir lankstumo galimybių taikant šias priemones. Europos Parlamentas reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems aplinką tausojančiose programose, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą. Galiausiai susitarta, kad ekologinėms schemoms numatyta skirti 25 proc. tiesioginės paramos.

Kiekviena šalis taip pat bus įpareigota mažiausiai 10 proc. tiesioginių išmokų perskirstyti smulkiesiems ūkininkams.

Jau šiemet valstybės narės turės pateikti Europos Komisijai savo strateginius planus, kaip skirstys ES paramą.