Trys merai apžiūrėjo Karaliaus Vilhelmo kanalą
  NAUJIENOS

Trys merai apžiūrėjo Karaliaus Vilhelmo kanalą

Kategorija:

Miestas:
 
„Šiandien dalyvavau susitikime su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku ir Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku. Apžiūrėjome išskirtinį ir vienintelį tokį visoje Lietuvoje turistinį objektą – Karaliaus Vilhelmo kanalą. Tai vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias. Diskutavome apie tai, kaip būtų galima sudaryti sąlygas juo plaukti didesniems laivams, galimybę kanalu įplaukti į Kuršių marias, taip pat apžiūrėjome kanale įrengtus šliuzus, – savo Facebook paskyroje rašo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Šilutės kraštas palaiko Klaipėdos miesto ir rajono merų idėją paversti jį patrauklesniu ne tik turistiniu objektu, bet ir geresniu laivybos keliu. Žinoma, tam prireiks laiko. Tačiau pradžia jau padaryta ir tikrai tikiu, kad bendromis jėgomis visi sumanymai bus įgyvendinti.“

„Rajone turime nemažai turistinių objektų, žinomų visoje Lietuvoje ir užsienyje.Vienas tokių – Vilhelmo kanalas. Tai iš tikrųjų unikalus žmogaus rankų kūrinys, kuris jau yra turistų traukos objektas, bet būtų galima jį paversti dar patrauklesniu. Šiandien susitikau su Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono merais. Kaimynams Vilhelmo kanalo perspektyvos turistiniu požiūriu irgi įdomios. Kartu apžiūrėjome šliuzus, kurie trukdo praplaukti didesniems laivams, aptarėme ir galimybę iš Vilhelmo kanalo įplaukti į Kuršių marias, – Facebook paskyroje dalijasi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.–​ Taip, viskas per vieną dieną nepasidarys. Be to, tai reikalauja ir investicijų, tačiau visi sutarėme, kad tai patraukli ir įdomi perspektyva regioniniam turizmui. Tad viliuosi, kad tai ne paskutinis mūsų susitikimas ir ateityje planai bei vizijos virs realiais darbais."




Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo iškastas 1963–1973 metais, tiesiogiai sujungiant Klaipėdos uostą su Minija, o per ją – su Nemunu. Kanalo ilgis – 25 km, plotis – nuo 28 iki 30 metrų. Vidutinis gylis – 1,7 metro. Po Antrojo pasaulinio karo kanalas buvo pervadintas Klaipėdos kanalu.

Kanalas prasideda ties Lankupiais, atsišakodamas iš Minijos. Toliau jis eina į šiaurės vakarus – pro Dreverną ir galiausiai pasiekia Klaipėdą, kur susijungia su Malkų įlanka.

Kanalą buvo planuojama kasti dar XVIII amžiaus viduryje, bet dėl finansinių sunkumų projektas atidėtas. Sumanymas atgaivintas XIX amžiaus antroje pusėje, nes tuo metu Nemunu į Klaipėda buvo plukdoma vis daugiau medienos, o vėjuotoje Ventės rago akvatorijoje neretai sieliai būdavo išblaškomi ir dėl to medienos pirkliai patirdavo nemažų nuostolių. Siekiant aplenkti Kuršmares ir buvo nuspręsta Miniją ties Lankupiais sujungti su Klaipėdos uostu.

Kanalo statybai vadovavo vokiečių inžinieriai Degneris ir Mohras. 1865 m. spalio 16 dieną kanalo 8 kilometrų ruožas buvo iškastas ir paruoštas naudoti. Vandens lygio skirtumams pašalinti kanalo pradžioje taip pat pastatytas ir įrengtas Lankupių šliuzas – dabar jis paskelbtas Lietuvos technikos paminklu. 1865 m. lapkričio 27 d. kanalas buvo oficialiai pavadintas Karaliaus Vilhelmo kanalu – tuo metu Prūsiją valdžiusio karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei. Kanalo kasimo darbai buvo tęsiami toliau. Paskutinę atkarpą nuo Drevernos iki Smeltės ir toliau kasė vietos gyventojai. Po Prancūzijos ir Prūsijos karo (1870–1871), Prancūzijai pralaimėjus, paspartinti kanalo kasimo darbams nuo 1870 m. paskutiniojo metų ketvirčio buvo atsiųsta apie 690 prancūzų karo belaisvių. Jie pradėjo kasti kanalą nuo Smeltės iki Stariškės (vok. Starrischken) kaimo, o kita grupė vietos gyventojų jau penkerius metus kanalą kasė nuo Drevernos Smeltės link. Prancūzų belaisviai kanalą kasė apie trejus metus.
1902–1904 metais kanalo krantai sujungti dešimčia lengvų metalinių tiltų.



MK inf.
 Paruota pagal Laisvosios enciklopedijos Vikipedija informaciją
 

Reklama