Trys jubiliejinės dienos Baisogaloje – parodos, koncertai, Garbės piliečiai ir istorijos įprasminimas

Trys šventinės istorinės patrankos salvės – už Lietuvą, už Baisogalą, už Ateitį – nuskambėjo Baisogaloje, pranešdamos, kad šis miestelis švenčia 480 metų jubiliejų. Jubiliejus suvienijo ir baikerius, ir mokslininkus, ir baisogalius, ir miestelio svečius, ir kultūros darbuotojus, ir ūkininkus, ir šaulius, ir visą Baisogalos bendruomenę: vieni iškilmingai miestelio gatvėmis vežiojo vėliavą, kiti smagiai koncertavo, treti – dalyvavo renginiuose, šoko ir dainavo savo gimtajam miesteliui. Visi, kas tik galėjo,  prisidėjo prie šventinių renginių – vieni dalyvaudami, kiti – organizuodami, treti – paremdami.
Pagrindiniai jubiliejaus akcentai – Baisogalos praeities ir dabarties apžvalga, nusipelniusių savo kraštui baisogališkių pagerbimas, etninės kultūros ir folkloro tradicijų puoselėjimas. Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčioje laikytos šventosios mišios už Baisogalą ir jos gyventojus. Paminėtos ir Vladislovo Juozapo Marijono Komaro, Baisogalos dvaro savininko, visuomenės veikėjo, pažangaus ūkininko, 140 gimimo metinės.
Jubiliejaus proga baisogalius sveikino Baisogalos gyventojus ir svečius sveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, jis atminimo dovanas įteikė baisogaliui, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Stanislovui Každailiui ir Baisogalos seniūnijai, LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas. Jis atminimo dovanomis apdovanojo tris Baisogalą garsinančius fotografus: Arvydą Žaromskį, Sigitą Mikutį ir Kazį Bronių Strolį.
2019 metais Baisogalos Pasididžiavimo knygą įrašyti keturių naujų Baisogalos garbės piliečių vardai: Augės Marcinkevičienės, aplinkotvarkos specialistei, kuri savo darbais džiugina baisogalius, Jūratės Kačiukevičienės – už nuopelnus kultūrai, šokio tradicijų puoselėjimą, Baisogalos vardo garsinimą, Kazimiero Danilevičiaus – už puikų darbą, už vadovavimą bendruomenei, pagalbą ugdymo įstaigoms, už įvairiapusę visuomeninę veiklą, Girmanto Praninsko, už verslumą, naujų darbo vietų kūrimą UAB „Granulita“, kultūrinių ir socialinių projektų rėmimą. Šventėje apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkai, pasveikinti Antanai ir Antaninos.
Dar vienas Baisogalos jubiliejaus akcentas, iš praeities bylojantis garbių žmonių vardais – pulkininko Juozo Šarausko gatvės pavadinimo suteikimo šventė. Šis žmogus, gimęs 1894 m. sausio 20 d. Komariškiuose, Baisogalos valsčiuje – vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų, savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas. Gatvės pavadinimo lentelės atidengimo ceremonijoje dalyvavę Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis su J. Šarausko giminaičiu Linijumi Baškiu viliasi, kad ateities kartos prisimins garsųjį baisogalį, kurio siekis buvo Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė.

Šventinių renginių ciklą baigė XVIII folkloro sambūris „Nemirštanti tautos gaida“ Baisogaloje. Į jį susirinko  geriausi Lietuvos mėgėjų meno kolektyvai, aukščiausiojo mėgėjų meno apdovanojimo – „Aukso paukštės“ – laureatai: Šeduvos „Šeduve“ (vadovės Danutė Brėdienė ir Emilija Brajinskienė), mažieji „Šeduviukai“ (vadovė Aušra Mickutė), Skuodo kultūros centro Mosėdžio skyriaus Mosėdžio folkloro ansamblis (vadovė Vida Pajarskienė), Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė), Vilniaus kultūros namų folkloro ansamblis „Jorė“ (vadovė Rūta Aleksiūnienė), Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vadovas Darius Daknys).
Baisogalius ir svečius į Baisogalos kultūros centrą sukvietė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Baisogalos Garbės piliečio, sukūrusio ir Baisogalos herbą, Arvydo Stanislavo Každailio heraldikos darbų paroda, pulkininko Juozo Šarausko asmeninių daiktų ekspozicija iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Šarauskų giminės archyvo nuotraukų, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ koncertinė programa. Šventiniuose renginiuose koncertavo Baisogalos kultūros centro kolektyvai: netradicinė kapelija „Dainoriai“, Baisogalos kultūros centro mišrus choras, pučiamųjų orkestras, aktyviai dalyvavo Baisogalos šaulių kuopa, moterų vokalinis ansamblis, šokių kolektyvas „Žolynėlis“, liaudiškos muzikos kapela „Žvangulis“.

Visas tris dienas šventinių renginių dalyvius ir svečius džiugino floristinių skėčių akcijos „Žydėk, mano krašte“ dalyvių darbai, net 22 gėlėmis papuošti skėčiai, papuošti įvairių organizacijų ir pavienių gyventojų, kuriuos  šiam gražiam darbui paragino baisogalė Augė Marcinkevičienė.

Baisogalos Garbės pilietė, bendruomenės „Imantai“ tarybos narė Regina Vaitkevičienė visas tris dienas vedė ekskursijas „Baisogalos dvaras – parkas –malūnas ir Baisogalos švč. Trejybės bažnyčia“. Per 80 baisogalių ir svečių net iš Škotijos turėjo galimybę sužinoti įdomiausius faktus iš Baisogalos istorijos ir sužinoti apie asmenybes, kurių veikla nulėmė Baisogalos klestėjimą.

Parengta pagal Baisogalos kultūros centro informaciją