NAUJIENOS

Tiltagaliuose suplevėsavo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava

Kategorija:

Miestas:
Birželio 12 diena tiltagaliečiams buvo ypatinga – pagaliau, po ilgų karantino mėnesių buvo atidaryta Panevėžio regiono Mažoji kultūros sostinė – Tiltagaliai. Šie metai Tiltagalių gyventojams – ir jubiliejiniai – Tiltagaliams sukanka 465 metai. Tad šventinis šeštadienis buvo skirtas sostinės atidarymo iškilmėms, jubiliejiniams metams ir tradicinėms Antaninėms. Tad šventės pradžia – Švento Antano atlaidai. Švento Mykolo koplyčioje mišias aukojo Karsakiškio parapijos klebonas Stasys Tamulionis ir Subačiaus parapijos klebonas Valdas Bloškis.

Papuošė naujos skulptūros

Pirmasis Mažosios kultūros sostinės atidarymo akordas – naujų skulptūrų atidengimas. Tai medžio skulptūrėlių kompozicija „Paukščiai“.  Renginio režisierės, Tiltagalių kultūros centro meno vadovės Jovitos Barolienės teigimu, „paukštį į padanges kelia jo sparnai, o žmogų – jo mintys, kūryba, siekiai, tikslai. Taigi, žmogus taip pat turi sparnus... Reikšmingomis progomis linkime vienas kitam gero skrydžio, sparnuotų frazių ir pan. Tad simboliška, jog būtent čia, šalia kultūros centro, kur kyla ir leidžiasi įvairios kūrybinės mintys, skleidžiasi gražūs siekiai, šiai dviejų paukščių kompozicijai –tinkamiausia vieta“.
 


Meniškus paukščius sukūrė miežiškietis Eduardas Titas. Priešais kultūros centrą esanti smagių šokėjų pora – to paties meistro darbas. Jis taip pat sukūrė Tiltagalius puošiančius meniškus suoliukus.



Iš karto po atidengimo iškilmingai buvo pakelta Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava. Vėliavą pakėlė Tiltagalių bendruomenės pirmininkė Laimutė Šutienė ir Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė.
 
Panevėžio rajone tai jau antras miestelis pelnęs Mažosios kultūros sostinės  garbingą titulą. Prieš kelerius metus Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava plevėsavo Miežiškiuose.

 

Po skulptūrėlių atidengimo prasidėjo teatralizuota šventės atidarymo programa. Nuo tiltelio į šventės aikštę pajudėjo Tiltagalių kultūros centro meno mėgėjų eisena, nešina dvylika pintų šieno skulptūrėlių, kurios simbolizavo dvylika mėnesių. Jas kūrė Inga Grinskytė-Gulbinienė. Anot režisierės Jovitos Barolienės,  „simboliška ir svarbu, kad eisena prasidėjo nuo tiltelio, esančio pačioje gyvenvietės širdyje, kuris jungia krantus,  jungia žmones, jungia metų laikų kaitą, jungia praeitį, dabartį ir ateitį, su žodžiu tiltas siejama ir kaimo pavadinimo kilmė. Metų ratas Tiltagaliuose šiemet suksis greičiau, lydimas gražių darbų, sumanymų ir  ypatingo jausmo“.

Eisenoje dalyvavo įvairaus amžiaus grupių Tiltagalių kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai: linijinių šokių kolektyvas „Širšės“,  vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas „Lyra“, liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“.
 
Pagarbinta žemė

Panevėžio rajono žemė dosni žemdirbiui. Iš kartos į kartą perduodama pagarba  žemei. „Kam tai žemelei reikalingas poilsis? Ar ji ką daro, ar ji gyva? O kur toji žemelė gyvena? – improvizuotame močiutės ir anūko pokalbyje klausia anūkas.  „Po mumis, vaikeli. Po mumis... Mes visi ant jos, motinėlės, krūtinės ir augam, ir gyvenam...“, – jam paaiškina močiutė, primindama tamprią žemės ir žmogaus bendrystę.



Šventės aikštėje, teatralizuotame atidaryme gražiai įsipynė ir šviesios atminties tiltagalietės Liudos Karpuškienės eilės „Tiltagaliai“. Močiutės ir anūko dialogas, skaitomi pasakojimai, dekoracijos, muzika, judesys aikštėje sukūrė nepaprastą jausmą – ne tik pabrėžė žmogaus meilę ir pagarbą savo žemei, bet ir leido suvokti amžiną metų rato sukimąsi, kaip ir amžiną žmogaus gyvenimo ciklą. „Metų laikai kaskart vis sugrįžta, apsukę didelį ratą. Ir žmogaus gyvenimas eina ratu, nuo vaikystės iki vaikystės. Viskas ratu – metų laikai, mėnesiai, saulė, gyvenimas... Ką paliksi.... ryt suras kiti... Ant motutės žemės, metų rate...“, – aidėjo renginio vedėjos žodžiai.



Klausytojų širdis suvirpino nuskambėjęs dainos „Kampelis širdžiai brangus“ motyvas, kurį sugrojo Tiltagalių kultūros centro meno vadovai Igor Švedko ir Jonas Kepalas.

Nors ir šlapias, bet mažojo šventės dalyvio rankomis sukamas malūnėlis simbolizavo gyvenimo ratą ir metų laikų kaitą. Vėliau pasirodė visi keturi metų laikai – tai meno vadovės Odetos Petrauskienės kurtos, metų laikus atspindinčios, suknelės. Šis pasirodymas leido suprasti, kokia graži yra mūsų gimtoji žemė metų rate, metų laikų kaitoje. „Pavasarį ji žydinti, lyg jauna mergina gėlėta suknele, o žiemą – balta skepeta plaukus pridengusi medžius, lyg vaikus migdo“, –  skambėjo renginio vedėjos Jovitos Barolienės žodžiai.

Dvylika mėnesių simbolizuojančios pintos dekoracijos ne tik papuošė šventės erdvę, bet leido suprasti, jog šie mėnesiai Tiltagliuose bus ypatingai svarbūs, pilni kūrybos, bendrystės, o metų pabaigoje galima bus pasidžiaugti nuveiktais darbais.

Kūryba ir magija

Dar prieš prasidedant iškilmėms netoliese estrados įsikūrė Trakiškių žolininkės, vadovaujamos Vilijos Šaparnienės-Kišonienės. Moterys iš vasaros pradžios žolynų pynė vainikus, prisimindamos kiekvienos gėlės stebuklingas galias. O jų galia – ne tik kerintis grožis, bet ir užslėptos savybės. Jos geba žmogui padėti susikurti laimę, surasti meilę, atgauti sveikatą.  Kad žolelės stipriau veiktų, reikia jų dūmais pakvėpuoti. „Anksčiau smilkydavo, norėdami apsaugoti vaikus  nuo nuomario, kuris gali ištikti smarkiai išsigandus, nuo blogos akies, žaibo ir kitų nelaimių. „Prisimenu, vaikystėje mus, vaikus, kaimynų šuo išgąsdino. Močiutė iškart žolynais, dar gabalėlių išgąsdinusio šuns plaukų kuokšteliu mus pasmilkino“, – pasakoja viena moteris. „O mano močiutė aplink namą, smilkydama žolynus apeidavo, griaustiniui artinanti“, – prisiminimu dalijasi kita.



Moteris pasakoja po kruopelytę surinkusios močiučių ir promočiučių išmintį bandančios tai per edukacines programas išsaugoti. Trakiškio moterys gerai žino, kaip alyvų žiedais ar „žemės taukais“ galima pagydyti skaudančius sąnarius. Sakoma, kad „žemės taukai“ padeda ir nuo onkologinių ligų apsiginti.



Visai šalia nuostabius mezginius demonstravo tiltagalietė Gražina Šaparnienė. Moteris pati augina avis, jas kerpa, plauna vilną. Tik karšti veža žemaičiuosna – į Plungę. Jie ne tik iškaršia vilną, bet ir suverpia.

Tiltagalietė Daiva Bagdonienė renginio metu gamino hidrolatą ir pristatė įvairias grožybes iš bičių vaško. Jurgita Čiplytė iš Panevėžio šventės dalyvius įtraukė į keramikos pasaulio paslaptis.  Vaikų kiemelyje vyko linksmybės su pasakų personažais. Šventės erdvėje buvo įrengti fotokiemeliai, vietos prisėsti pasikalbėti, pasidalinti maloniomis šventės akimirkomis.
 
Miestelyje malonus sujudimas

Apie tai, kad tiltagaliečiai jau seniai ėmė rengtis šioms iškilmėms, galima spręsti iš sutvarkytos gyvenvietės. Akį traukia grakštūs spalvingi lieptai – jų Tiltagaliuose trys, bet sukdamas ratus po miestelį gali ir daugiau priskaičiuoti – atsiduri kitoje lieptelio pusėje ir nebesi tikras, ar čia vienas iš trijų, ar jau ketvirtas, o gal net ir penktas atsirado. „Prie šventinės nuotaikos kūrimo, labai prisidėjo Tiltagalių kaimo bendruomenė, nemažai laiko skyrusi aplinkai gražinti, – pasidžiaugia Tiltagalių kultūros centro direktorė ir šio projekto vykdytoja Renata Kopūstienė. – O renginio teritorijoje šventinę aplinką sukūrė mūsų meno vadovė Odeta Petrauskienė. Ji papuošė sceną, įrengė foto kiemelius, vaikų žaidimų kiemelį.
 

Panevėžio teatro „Menas“ aktoriai žaisminga gatvės improvizacija  „Atvykėliai“ įsiliejo į šventę. Aktorių profesionali vaidyba ir jų sukurti personažai vienus šventės dalyvius privertė pasijausti nepatogiai, kitus nustebino, prajuokino, bet visiems buvo aišku, kad tai atvykėliai, o mes – laikini keleiviai šioje žemėje.
 


Šventėje dalyvavę svečiai ir patys tiltagaliečiai džiaugėsi šiais ypatingais metais ir galimybe paskleisti žinią apie Tiltagalius ir jų unikalumą plačiau. Pakeliui – knyga apie Tiltagalius ir filmas. Šia ypatinga proga tiltagaliečius sveikino ir Tiltagalių vardą, jų unikalumą skleisti kvietė Europos Parlamento ir Tiltagalių bendruomenės narė Rasa Juknevičienė.



„Mūsų ūkininkai sako, kad lietus iki Jono – į kišenę, o po Jono – iš kišenės“, – neišsigąsti lietaus ir neprarasti šventinės nuotaikos kvietė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, sveikindamas kūrybingus ir darbščius Tiltagalių kultūros centro specialistus ir, žinoma, visus tiltagaliečius.

Tiltagaliečius sveikino ir Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė, Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė, Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.

Šventinę nuotaiką savo nuostabiais balsais skleidė grupė „El Fuego“, Miežiškių kultūros centro populiariosios muzikos grupė „Pilnatis“, Lietuvos balso dalyvė Martyna Valaitytė.

 Metų eigoje – gausu kūrybinių sumanymų. Tai prisidės prie šio krašto vardo garsinimo, darnios bendruomenės kūrimo, kultūrinės veiklos įvairovės.


Pagrindiniai šio  projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio rajono savivaldybė, UAB „Agrokoncernas“.

Karolina Baltmiškė
 
 

Reklama