Tarp laimingų lengviau būti laimingam
  NAUJIENOS

Tarp laimingų lengviau būti laimingam

Kategorija:

Yra dalykų, kurių negalime paliesti, pakvėpinti ar paragauti. Juos jaučiame kitaip. Laimė, kurios vieni kitiems linkėsime prie Kūčių stalo, per Kalėdas, sutikdami Naujuosius, yra vienas iš tų neapčiuopiamų, o kartu žmogaus gyvenime labai reikalingų dalykų. Mintimis apie laimę dalijasi Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus jaunimo reikalų koordinatorė Erika Šivickaitė. Eriką kalbina www.manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė.

–Erika, tai kas ji, išsvajotoji laimė?

– Kiekvienas iš mūsų laimę suvokiame kitaip. Ištisus tūkstantmečius trokšdami ir ieškodami laimės, žmonės iki šiol nesutaria, kas yra tas laimingas gyvenimas ir kaip jį pasiekti. Atrodo, turime kojas, rankas, galvą, visi kvėpuojame tuo pačiu oru, tačiau laimę suvokiame skirtingai. Šiais laikais laimė suprantama gana primityviai: jei turi pinigų ir gali mėgautis visais gyvenimo teikiamais malonumais, esi laimingas. Tačiau tie dalykai yra trumpalaikiai, kaip tas gražus ir spalvotas saldainio popierėlis. Tą minutę suvalgai saldainį, o jo gražus ir akį traukiantis įpakavimas atsiduria šiukšliadėžėje. Ir vėl eini, bandydamas surasti kitą saldainį, galbūt su dar gražesniu įpakavimu. Randi, suvalgai, išmeti ir mažai pajunti tą laimę. Kas iš tų galimybių tenkinti  visus savo poreikius, jei sieloje tuščia, nyku, šalta? Kas iš to, jei nepasodinsiu sodo, nepastatysiu namo, neuždirbsiu pinigų kelioms ateinančioms kartoms? Dėl to per daug nereikia sielotis. Žmogaus būtyje tie dalykai atrodo menki ir bereikšmiai. Reikia padaryti kažką svarbesnio, vertingesnio, kas įprasmintų ne tai, ką žmogus per savo gyvenimą yra išmokęs ar įgudęs, o tai, ką yra patyręs ir išgyvenęs. Po ilgos įžangos ir pamąstymų galiu pasakyti, kad jaučiuosi laiminga tuomet, kada galiu save realizuoti, darbais išreikšti savyje susikaupusias mintis ir taip save išpildyti. Tas procesas man dažnai primena žiedo pumpurą, kuris auga, auga ir vieną dieną, kada yra pasiruošęs išvysti dienos šviesą, sprogsta. Vėliau nuvysta, nes yra išpildęs save. Tada ateina kito, galbūt brandesnio, pumpuro sprogimo laukimas. Ir vėl, atrodo, tuščia sieloje, bet tuo pačiu ir ramu. Esu laiminga su savo šeima. Namų aplinka man yra ramybės ir jaukumo oazė. Kada viskas yra gerai su mano šeimos nariais, jie sveiki, laimingi, tada ir man gerai. Laimė būti šalia žmonių (draugų, pažįstamų), kuriais galiu pasitikėti, kurie visada yra šalia. Nepaisant to, kad vieną dieną juokiuos, trykštu optimizmu, o kitą dieną jų akyse atsiveriu ne pačiomis gražiausiomis spalvomis – esu pikta, be nuotaikos ir net be gražios kaukės, kuri galėtų ,,pridengti“ tos būsenos natūralumą. Kokia bebūčiau, tie žmonės yra šalia ir pakenčia mane visokią.  Jiems gal ir maža laimės, o aš esu laiminga, nes galiu be baimės būti savimi (šypsosi).

–Kaip, tavo manymu, laimės būsena veikia mūsų gyvenimą?

–Šiais laikais vis daugiau žmonių nebepasitiki gyvenimo loterija, bet patys atkakliai siekia tų dalykų, kurie, jų manymu, yra laimė. Vieni kaupia turtus, kiti – pašvenčia gyvenimą mokslui ar kūrybai, treti siekia valdžios, asmenybės tobulumo ir t.t. Vis dėl to, pats tų dalykų įgijimas ir turėjimas negarantuoja laimės, o kartais net graso jai. Turtams, šlovei, valdžiai nėra ribų ir tai žmoguje ugdo nepasitenkinimą, gobšumą, didybę. Be to, tie dalykai sunkiai įgyjami ir per akimirką prarandami, todėl jų siekiantis žmogus  panašėja į aklą bėgiką – bėgu, vadovaujantis pojūčiu pasiekti tikslą ir būti laimingu, bet nematau kelio pabaigos. Taip galima bėgti visą gyvenimą ir nepasiekti tikslo., t.y. nepajusti laimės. Manau, baisiausia, kas gali nutikti žmogaus gyvenime – jį nugyventi ir nesuprasti jo esmės. Kiekvienam žmogui yra duotas žemiškasis kelias. Koks jis – ilgas ar trumpas – neturi reikšmės. Svarbu, jį praeiti ir suprasti, koks buvo to ėjimo tikslas, kodėl jis Tau buvo duotas. Tikiuosi, praėjusi savo kelią, suprasiu, koks buvo jo tikslas. Laimės pojūtis turi savų pliusų ir minusų. Turbūt kaip ir visi kiti dalykai ar reiškiniai šiame gyvenime. 

–Ką vienas kitam perduodame linkėdami laimės? O gal tik – kaip tai beždžionėlei – vietoj linkėjimų tuščia sauja?

– Visų pirma, linkėdami laimės kitam, turime būti nuoširdūs ir atviri ne tik tam žmogui, kuriam linkime, bet ir patys sau. Jei linkėjimas gimsta širdyje ir nuoširdžiai pasakomas tam, kam linkime, jis būtinai išsipildys. O žinote kodėl? Juk žodžiai ir mintys materializuojasi. Jei žmogus priima jam skirtą linkėjimą, vadinasi, jis juo ir patiki. O kas tiki, tas nesąmoningai ima siekti to, kas buvo pasakyta, eiti tikslo link. Tad, kartais, atrodo iš pirmo žvilgsnio, elementarūs linkėjimai, tampa laimės pradžios užuomazga. Juk mes atsirenkame žodžius ir dažniausiai linkėjimus priimame tuos, kuriuose slypi tai, ko mums iš tiesų reikia, kas mums yra aktualu. Tad žodžiais esame lyg užkoduojami ir po truputį pradedame veikti – telkiame jėgas, kad vienas ar kitas linkėjimas būtinai išsipildytų.

–Ar galime padaryti kitą žmogų laimingą? Jei taip, kaip?

–Padaryti kitą žmogų laimingą galime tik iš dalies. Juk visi esame skirtingi ir laimę suprantame kitaip. Pavyzdžiui, serga žmogus. Jam iki pilnos laimės reikia sveikatos. Ką tokiu atveju galime padaryti? Būti su juo, pradžiuginti kokia miela jam staigmena, nupirkti vaistų, rūpintis juo. Tą minutę jam bus gerai, bet sveikatos mes jam neatnešime, o gal to labiausiai jam ir reikia. Čia tik vienas pavyzdys iš daugelio galimų. Kitam galbūt pakanka dėmesio ir jis bus laimingas. Dėmesį galime jam suteikti, bet turint jį, atsiras ir kitų poreikių. Juk žmogus absoliučiai laimingas niekada nebūna. Noras siekti kažko yra jo varomoji jėga. Tad ir laimė, kaip absoliuti siekiamybė, nėra įmanoma.

–Kokios laimės gali palinkėti sau, savo draugams, svetainės lankytojams?

–Artėjant gražiausioms metų šventėms, kada stebuklinga laukimo galia mus priverčia sustoti, įsiklausyti į save, pabūti su tais, kuriems dažnai pritrūkstame laiko, noriu palinkėti tikros žmogiškos laimės. Meskit į šalį visus saldainius, papuoštus spalvingais popierėliais. Vietoj jų dažniau vieni kitiems dovanokite savo širdį, šypseną, gražius darbus, dėmesį ir gerumą. Patikėkit, tada ir Jūs, ir šalia Jūsų esantys žmonės bus laimingesni. Viena iš mūsų žmogiškųjų pareigų yra pagal sugebėjimus ir jėgas būti laimingiems – tuo galime prisidėti prie kitų, šalia esančių žmonių laimės, ją pagausinti. Kažkas yra pasakęs: ,,Tarp laimingų lengviau būti laimingam“. Tad nelaukite laimės, ji pati neateis. Tiesiog pasistenkite ją kurti ir būti laimingais.

 

 


Reklama