Šventosios uostą atkurs nuo infrastruktūros žvejams

Žemsiurbės valoma įplauka, priedangos, slipas su gerve laiveliams iškelti, angaras, 67 metrų krantinė, žuvų turgelis ir promenados – tokį Šventosios uostą turėtume išvysti po poros metų. Į šį projektą, apimsiantį ne tik žvejų uostelį, bet ir privažiavimo prie jo kelius ir kitą būtiną infrastruktūrą, numatyta investuoti apie 2,5 mln. eurų, o darbai turėtų prasidėti jau šiais metais.

Kol laukiama infrastruktūrą žvejams sukursiančių darbų pradžios, nuo vasario 3 d. vadovavimą Šventosios jūrų uosto direkcijai perėmęs Palangos miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs Arūnas Pranckevičius dėlioja planus, kada ir kaip Šventojoje būtų galima atgaivinti pramoginių laivelių ir jachtų laivybą. O Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus rengiasi belstis į visas duris, kad Šventosios jūrų uostui būtų skiriamas finansavimas molams atstatyti.

Pradžią davė Šventosios ŽRVVG

„Pirmieji žingsniai link Šventosios uosto atkūrimo buvo žengti 2017-aisiais, kai buvo įkurtas naujas Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas (LŽRVVGT), vienijantis 14 organizacijų, – apie pradžių pradžią prakalbo Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei (ŽRVVG) atstovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis, tais pačiais 2017 metais tapęs LŽRVVGT valdybos pirmininku. – Tada,  susipažinę su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)  planais, pamatėme, jog ketinama skirti 1 mln. 700 tūkst. eurų žvejams infrastruktūrai gerinti – būtent nuo to prasidėjo mūsų kelias“.

Pasak V. Šimaičio, 2017 metais buvo dėliojami planai, kaip šias lėšas panaudoti būtent Šventosios uoste, parengti projektiniai pasiūlymai būtiniausiems žvejų uostelio atstatymo darbams. 2018 metų pradžioje vizija, pageidavimai bei projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ŽŪM. Po susitikimų su ministru, viceministrais bei Žuvininkystės departamento vadovais ir specialistais Šventosios ŽRVVG buvo duota laiko išspręsti klausimą, kas taps uosto valdytojais.

„Kalbėjomės su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, savivaldybės tarybos nariais ir kitais atsakingais specialistais ir tarėmės dėl didžiulio žingsnio ir labai atsakingo sprendimo: perimti Šventosios jūrų uostą į Palangos savivaldybės rankas, ir, kol yra galimybių, gauti tam tikrą finansavimo dalį uostui atkurti“, – prisiminė V. Šimaitis.

Įkūrė uosto direkciją, gavo finansavimą

Jis akcentavo, jog, žinant, kokiais tempais paprastai priimami sprendimai, sprendimas dėl Šventosios uosto buvo priimtas labai greitai ir operatyviai: jau 2018-ųjų gegužę pasiekta bendro sutarimo su meru ir savivaldybės taryba dėl uosto ateities.

„Tai buvo didžiulis iššūkis ir didžiulė atsakomybė tiek mums, politikams, tiek miesto vadovams, tiek administracijai. Tad galiu tik pasidžiaugti visų, palaikiusių mūsų pasiūlymus, ryžtu, ir tuo, kad šiai dienai jau turime 2018 m. lapkritį įkurtą savivaldybės įmonę Šventosios jūrų uosto direkciją, o 2019 spalio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antro etapo darbų finansavimo. Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos žvejams reikalingai infrastruktūrai įrengti“, – sakė V. Šimaitis, pridūręs, jog be šių ES lėšų finansavimą skirs ir Susisiekimo ministerija bei Savivaldybė: pinigų reikės į uostą vesiančioms gatvėms tvarkyti bei kitai būtinai infrastruktūrai – iš viso per tris metus į uostą numatoma investuoti apie 2,5 mln. eurų.

Lėšų skris ir Šventosios ŽRVVG: ji yra gavusi apie 0,5 mln. eurų, kurie skiriami  iki 2023 m. numatomiems įgyvendinti projektams, susijusiems su žvejų uostelio atkūrimu.  Dalis šių lėšų bus panaudojama pagal jungtinės veiklos sutartį, dalis bus skirta vadinamajam žvejų turgeliui įrengti, kuriame turėtų atsirasti ir parduotuvė, ir žuvies rūkyklos, kuriose žuvis būtų rūkoma pagal senuosius, kulinariniam paveldui priskiriamus receptus.

Pajudėta iš mirties taško

Kaip sakė V. Šimaitis, šiuo metu laukiama, kada bus galutinai suderinti visi reikalingi Šventosios jūrų uosto atstatymo II etapo leidimai statybai. Iki vasaros tikimasi ne tik gauti visus leidimus, bet ir paskelbti viešuosius pirkimus darbų rangovui parinkti.

Palangos miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyta, jog į Šventosios jūrų uosto plėtrą šiais metais numatoma investuoti 903 tūkst. 517 eurų. 2021 metų išlaidų projekte Šventosios jūrų uosto plėtrai numatoma skirti 1 mln. 51 tūkst. 458 eurus, o 2022-aisiais – 265 tūkst.  901 eurą. Pasiteiravus, kokius darbus ketinama atlikti už šiems metams numatytuosius pinigus, V. Šimaitis sakė, jog pirmiausia bus tvarkoma pradinė žvejams būtinai reikalinga infrastruktūra: įrengtos priedangos, sandėliavimo, valčių bei tinklų laikymo vietos.

„Sunku būtų visus darbus išskirstyti pamečiui, nes jie bus atliekami lygiagrečiai: be to, kas išvardinta, dar bus įrengtos per 55 stovėjimo vietų automobiliams, promenada, įrengta 67 metrų krantinė, pastatytas slipas su gerve. Didžiausi sunkumai, su kuriais galime susidurti – tai viską atlikti laiku, ypač šiemet, nes metai bus išties įtempti ir sunkūs. Matome, jog ir Klaipėdos jūrų uostas sunkiai spėja visus numatytus darbus atlikti. Iškilo ir papildoma su uostu susijusi problema – kai mes rengėme ir teikėme paraišką žemsiurbei, galinčiai išeiti ir už uosto vartų, kuri mums būtina, kad galėtume valyti nuolat smėliu užnešamą įplauką, ji kainavo 160-180 tūkst. eurų. Dabar gi kalba jau eina apie 600 tūkst. Tikimės, kad gal būt rudenį, kai bus perskirstomos lėšos, galėtume gauti papildomus 400 tūkst. eurų ir juos skirti žemsiurbei“, – vardijo pašnekovas.

Paklaustas, kas labiausiai džiugina tuos, kas rūpinasi uosto atkūrimu, V. Šimaitis sakė, jog džiugina tai, kad pajudėta iš mirties taško: „Šiandien visa toji krūva mokytojų, kurie mokė, kad uostą reikia pradėti statyti nuo molų, pamatė, jog pradžia gali būti ne vien tokia. Mes ir patys gerai suprantam, kad molai uostui – būtini.  Bet, kad galėtume eiti toliau,  pirmiausiai reikėjo žengti pirmą žingsnį, kad vėliau galėtume tęsti darbus ir pretenduoti į 2021-2027 projektams numatomas ES lėšas. Ir jeigu mūsų planus, mūsų vizualizacijas palankiai vertina ir užsienio specialistai – gegužę Palangoje turėjo vykti tarptautinė konferencija, skirta Europos žuvininkystės sektoriaus klausimams bei problemoms ir numatomoms veiklos kryptims bei jų finansavimui  2021-2027 metais,– vadinasi, mes einame teisinga kryptimi“.
  
Rūpi ir pramoginė laivyba

Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius šiuo metu rūpinasi ne tik visa reikalinga dokumentacija bei statybų leidimais žvejų uosteliui atkurti.
„Dar vienas mano darbo baras – parengti atsakymus besikreipiantiems į Šventosios jūrų uosto direkciją. Į mus kreipėsi jau ne viena mažųjų laivų įmonė, o ir privačių lavių savininkai teiraujasi,  kada bus galima įplaukti į Šventosios uostą, kada bus galima jame laikyti  mažuosius pramoginius laivelius ir jachtas bei naudotis mūsų paslaugomis“, – pasakojo direkcijos vadovas.

Pasak jo, esama minčių pirkti pontonus, prie kurių galėtų švartuotis pramoginiai laiveliai ir jachtos. Šie pontonai galėtų būti įrengti Šventosios upėje prieš vadinamąjį „Energetiko“ tiltą, kur esama atitinkamų svajų: toje vietoje kurį laiką būta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įrengtų, tačiau vėliau iš Šventosios išgabentų įrenginių.
„Tačiau to nesinorėtų daryti prišokamai, iš pradžių reikia apsibrėžti strategiją, kad, žengus pirmus žingsnius įrengiant infrastruktūrą pramoginiams laiveliams, būtų galima žengti toliau, plėstis. Pontonus įsigyti sudėtinga nebūtų, tačiau kol nesutvarkyta uosto įplauka, pas mus įplaukti galėtų tik vadinamieji „plokščiadugniai“ laiveliai, o turintys didesnę grimzlę vis tiek neįplauks. Tad visų pirma reikia spręsti problemą dėl įplaukos kanalo gilinimo bei valymo“, – dalijosi planais A. Pranckevičius.

Prasidės laivyba – ieškos uosto kapitono

Uosto direkcijos vadovas akcentavo ir tai, jog visų pirma norėtųsi bent kiek sutvarkyti  žvejų uostelio infrastruktūrą, kad į Šventąją pramoginiais laiveliais įplauksiantys turistai ar vietos poilsiautojai nepasijustų patekę į statybvietę: „Visų pirma turėtų būti įrengtos krantinės, sutvarkyti privažiavimo keliai, aikštelės automobiliams statyti, takai pėstiesiems. Be to, turės atsirasti ir infrastruktūra pramoginiams laiveliams ir jachtoms aptarnauti: juk reikalingas ir vanduo, ir degalai, ir elektra, būtina pasirūpinti ir atliekų surinkimu bei išvežimu. Viskas turi būti įrengta ir padaryta taip, kad kartą į Šventąją įplaukę žmonės norėtų į ją nekart grįžti“.
Pasiteiravus, kiek iš viso etatų yra numatyta Šventosios jūrų uosto direkcijoje ir kada tie etatai bus „užpildyti“, A. Pranckevičius sakė, jog viskas dėliosis pagal poreikius.

„Kai bus įrengta pradinė infrastruktūra, įgyvendintas vadinamasis II Šventosios uosto atstatymo etapas – atsiras angaras ir slipas, bus sutvarkyta viena krantinė bei valomas įplaukimo kanalas, – direkcijai reiktų apie 10 žmonių, pradedant uosto kapitonu ir baigiant laivus aptarnaujančiu  personalu. Jeigu niekas nesutrukdys įgyvendinti suplanuotus darbus, darbuotojų ieškotume  gal jau kitą vasarą. Pradėtume atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus: jeigu prasidės laivyba, visų pirma reikės uosto kapitono“, – sakė Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius.
 
Didžiausiais iššūkis – molai

Tiek žvejų uosteliu besirūpinantis V. Šimaitis, tiek uosto direkcijos vadovas A. Pranckevičius, tiek Palangos meras Š. Vaitkus galvoja ir apie ateities darbus Šventosios uoste. Ir, visų pirma, apie molų statybą.

„Kai įgyvendinsime su žvejais susijusį uosto atkūrimo etapą, visos jėgos ir pastangos turės būti koncentruojamos į 2021-2027 metų perspektyvą. Ir tai turime daryti visi kartu: valstybė – juk Šventojoje yra valstybinės reikšmės uostas, – kartu su savivaldybe turi ieškoti finansavimo šaltinių, nes tai, ką turime dabar, yra lašas jūroje,“, – sakė Š. Vaitkus.

Meras atkreipė dėmesį, jog pagrindinė problema – molų statyba: „Būtent molai reikalauja daugiausiai lėšų.  Mes jau esame ir Vyriausybėje kalbėję, kad molų statyba galėtų būti finansuojama iš aplinkosauginių programų, nes jie galėtų pasitarnauti ir kaip smėlio sulaikymo įrenginys. Tad turėtume keleriopą naudą: pastačius bent vieną molą, uosto įplauka nebebūtų užnešama smėliu, o susikaupusį smėlio perteklių ateityje galėtume panaudoti Palangos paplūdimiams pamaitinti. Be to, molai galėtų pasitarnauti ir rekreacijai bei turizmui: atsirastų nuostabi vieta poilsiautojams pasivaikščioti“.

Palangos meras minėjo, jog jau bandoma kalbėtis ir toliau bus kalbama su visomis ministerijomis bei jų departamentais, kurie galėtų prisidėti prie Šventosios uosto atstatymo: siekiama, kad jūrų uosto atkūrimas būtų įtrauktas į ministerijų prioritetus bei strateginius planus, kartu numatant ir atitinkamą finansavimą planams įgyvendinti.

„Net iš valstybės biudžeto – jau nekalbu apie Savivaldybės biudžetą, kuris šiais metais siekia 32 milijonus eurų, –  sunku būtų vienu metu paimti per 50 milijonų, reikalingų uostui deramai sutvarkyti. Tad reikia visų mūsų pastangų, reikia kreiptis ir rašyti paraiškas per visas įmanomas programas ir į visus įmanomus fondus, kad pagaliau turėtume visus standartus atitinkantį Šventosios jūrų uostą“, – pabrėžė Palangos meras Š. Vaitkus.
 
Livija Grajauskienė
 
Nuotraukose
Šventosios žvejai kantriai laukia permainų.
 
Po poros metų Šventosios uostas turėtų smarkiai pasikeisti. Architektų Margaritos ir Stasio Juškų vizualizacija.
 
Paskelbta laikraštyje "Šventosios Respublika"
sventosiosrespublika@gmail.com