NAUJIENOS

Švento Jokūbo keliu po Radviliškio rajoną. CAMINO LITUANO: Burbiškis – Vadaktai

Kategorija:

Miestas:
„Tai antroji Švento Jokūbo kelio per Lietuvą atkarpa. Primenu, šis piligriminis, turistinis, pažintinis maršrutas prisijungia prie Europos Švento Jokūbo kelių tinklo, – Švento Jokūbo kelio atkarpą pristato Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Lidija Bimbirienė. – Šios atkarpos ilgis – 23 kilometrai. Pėsčiomis šį atstumą galima įveikti per 6 valandas.“

Maršruto žemėlapis:  https://www.google.com/maps/d/viewer?ll=55.70849486239712%2C23.94273999999997&z=11&mid=1rweWndXEsHdKrhwvwGXWugYY8Q9ZKJP7
 
„Tiems, kurie vakare nebeturėjo jėgų pasivaikščioti parko takais, rekomenduoju tai padaryti ryte, prieš leidžiantis į kelią. Tikrai verta pasigrožėti parko tvenkiniais ir juose įrengtomis salelėmis ir jas jungiančiais 22 tilteliais, Kazimiero Ulianskio sukurtomis skulptūromis.

Paliekant dvaro teritoriją kviečiu stabtelti prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, stovinčios priešais parko vartus. Jos postamente įmūrytas mitologinis akmuo, kuriame, pasak legendos, galima pamatyti mažytę, pačios Mergelės Marijos įspaustą pėdą. Teigiama, kad tai stebuklingų galių turinti pėda – prie jos priglaudus ranką ir mintyse kreipiantis į Mergelę Mariją galima išsakyti savo prašymą“, – Burbiškio dvaro ypatumus apibūdina Lidija Bimbirienė.



Pakeliui galima aplankyti vieną išskirtinių Radviliškio rajono kaimo bažnyčių – Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčią. Ji yra įtraukta į Lietuvos Kultūros vertybių registrą. Bažnyčia pastatyta 1825 metais, prieš trejus metus sudegus senajai. Dabartinė bažnyčia sumūryta iš akmenų.
„Sekanti įdomesnė vieta – Labos geležinkelio stotis. Ji buvo pastatyta 1871–1873 m. nutiesus geležinkelį Radviliškis–Daugpilis. Pavadinimas kildinamas nuo Labos upės. Valstybės archeologijos komisijos medžiagoje yra 1936 m. Dapšionių pradžios mokyklos mokinių užrašytas pasakojimas apie gilią duobę Laboje, į kurią mesdavę įtariamus raganavimu žmones. Jei žmogus išplaukdavo – sakydavo, kad tai ragana ar raganius ir jį sudegindavo, o kaulus palaidodavo specialiame kapelyje, kuris buvo vadinamas Raganų kapeliu. Kitas pasakojimas teigia, kad netoli Labos stoties yra vieta, kurioje naktimis lakstanti kiaulė... Įkūrus geležinkelio stotį, labai išaugo Labos reikšmė krašto gyvenime. Apylinkių dvarininkai per šią stotį išveždavo savo dvaruose išaugintą žemės ūkio produkciją, – pasakoja pašnekovė. – 1910 m. atvykęs apžiūrėti Raginėnų archeologijos paminklų tautos patriarchas, daktaras Jonas Basanavičius kelionę po kraštą pradėjo iš Labos.“

Keliaujant link Sidabravo pasitinka Rokonių kaimas – tai vienas seniausių Radviliškio rajono kaimų, įkurtas 1554 metais. Kaimo pavadinimą vietos gyventojai kildino nuo dažnų rūkų šiame tarp miškų įsikūrusiame krašte. Kalbininkai gi tvirtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridedant aukštaitišką priesagą -oniai... XIX a. minimas ir Rokonių dvaras. jo savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. 2019 metais ir Rokoniuose buvo pastatyta didinga, raudonų plytų mūro, stačiakampio plano, bebokštė bažnyčia. Ji iškilo už privačias lėšas, jos fundatorius – ūkininkas Kazimieras Masilionis. Šventoriaus kampe stovi mūrinė varpinė, kurioje pakabintas lenkų firmos 2017 m. nulietas varpas su fundatoriaus vardu ir Vyčiu.


 2018 m. įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė – Rokonių aerodromas, naudojamas mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams ultralengvaisiais orlaiviais dienos metu. Išeinančius iš Rokonių palydi tvirtas geležinis kryžius, pastatytas 2000 m., atmenant nuo seno stovėjusį ir metų naštos neišlaikiusį aukštą medinį kryžių. „Džiugaus tikėjimo, vilties ir meilės vedini keliauninkai pasiekia Džiugonis, kur būtent šioms vertybėms pastatytas pakelės kryžius. O nuo jo – tik 3 kilometrai iki Sidabravo“, – maršruto tąsą pristato Lidija Bimbirienė.


Sidabravas – didžiausia gyvenvietė Radviliškio rajone. Miestelis ėmė kurtis XIX a., kai Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis, 1829 m. savo žemėje palei Kiršino upelį pastatė Šventosios Trejybės bažnyčią.  Šventoriuje stovi mūrinė varpinė ir mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. XX a. pradžioje klebonauti į Sidabravą buvo atkeltas kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas.



„Sidabrave, nors tai ir nėra sena gyvenvietė, bet yra nemažai ką pamatyti, – teigia Sidabravo seniūnijos seniūnas Vidmantas Blužas, faktą po fakto atskleisdamas Sidabravo ypatumus. – Pirmiausia Sidabravas išaugino daug garsių žmonių. Jų atminimui įamžinti sukurtas koplytstulpių parkas. 1998 metais atidengtas koplytstulpis sidabraviškiams, laukusiems ir nesulaukusiems laisvos Lietuvos, nuo 1999 m. stovi koplytstulpis skirtas pagerbti rašytoją Vytautą Alantą-Jakševičių, 2013 m. pastatytas koplytstulpis Antanui Vaškeliui,  kurio rūpesčiu Sidabravas išaugo ir išgražėjo, atminti. Akmeninėse garbės knygose galima perskaityti iškiliausių Beinoravos, Vadaktų ir Sidabravo žmonių pavardes. Informaciją apie šiuos iškilius žmones yra surinkęs ir susisteminęs Sidabravo krašto muziejus. Jame taip pat  eksponuojama daug išlikusių senovinių rakandų. Didžiausia muziejaus ekspozicijos dalis skirta žymiam lietuvių išeivijos rašytojui, publicistui, dramaturgui Vytautui Jakševičiui-Alantui. Šalia muziejaus yra Sidabravo garbės piliečio Antano Vaškelio memorialinis kambarys, Sidabravo bibliotekoje – prof. Vlado Žuko atminimo kambarys.“



Maždaug už  10 kilometrų yra vienas seniausių ir įdomiausių seniūnijos miestelių – Vadatkai. Ši vietovė minima 1372 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje XVI a. dokumentuose minimas Vadaktų dvaras, kuris ilgą laiką priklausė Bitautams. Miestelio centre stovi 1880–1883  metais pastatyta Šv. Agotos bažnyčia. „Nuo 2016 m. bažnyčios sieną puošia atminimo lenta, skirta čia gyvenusio  ir kūrusio garsaus lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus 100-osioms mirties metinėms. Jo romane „Tvanas“ aprašomi Laudos žemėje, prie Vadakų vykę įvykiai. Bažnyčios šventoriuje stovi dvarininkų Liutkevičių mauzoliejus, žema raudonų plytų mūro varpinė.  Joje – 2018 m. lenkų bendruomenės padovanotas varpas, atspindintis ne tik lietuvių ir lenkų draugystę, bet ir persipynusią šalių istoriją. Ant varpo išlieti Lietuvos ir Lenkijos herbai, H. Senkevičiaus atvaizdas, užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis. Vadaktuose 1957–2004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas. Palaidotas kaimo kapinėse. Jam atminti atidarytas memorialinis kambarys. Šalia bažnyčios stovi akmeninis, piramidės formos Vytauto Didžiojo paminklas, statytas 1930 m. minint jo 500 mirties metines“, – Vadatkų miestelį pristato seniūnas Vidmantas Blužas.

Iš anksto susitarus maitinimu ir nakvyne pasirūpins Sidabravo bendruomenė. Keliauninkai bus įkurdinamo Sidabravo pramogų centre „Gyvasis sidabras“.

Daugiau informacijos galima rasti https://www.inforadviliskis.lt

Parengė
Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/atradimai-keliaujant-svento-jokubo-keliu-po-radviliskio-rajona
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/megstantiems-keliauti-su-kemperiais-ir-miegoti-palapineje-%E2%80%93-stovyklaviete-%E2%80%9Earimaitis%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/energetinis-labirintas-basu-koju-takas-ir-%E2%80%9Emedeines%E2%80%9C-kepsnys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/baisogaloje-%E2%80%93-vienintele-europoje-zemes-magnetinio-lauko-matavimo-registro-sistema-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/krasto-etnografija-saugo-kleboniskiu-kaimas
 

Reklama