NAUJIENOS

Šventas Motinos vardas – iš amžių glūdumos

Kategorija:

Miestas:
Su sprogstančių medžių pumpurais, pirmaisiais žiedais, gegužės pirmąjį sekmadienį, ateina Motinos diena. Skubame žemai nusilenkti prie mirusių motinų kapų, pabučiuoti į skruostą gyvoms, esančioms šalia.

Motinos garbinimo ištakos

Motinos – gyvybės nešėjos – garbinimo ištakos siekia archajinius matriarchato laikus ir siejamos su pavasariniu atgimimu. Senosios pasaulio kultūros ankstyvaisiais amžiais sakralizuodavo moters galią gimdyti. Tai liudija archeologiniai radiniai – mažos moterų statulėlės, kuriose ypač išryškinamas moteriškas lytiškumas. Įvairių epochų, religijų meno kūriniuose vyrauja motinos su kūdikiu motyvas.




Didžiosios Motinos deivės

Motinos kultas gyvas senojoje mitologijoje. Pavyzdžiui, garbintos deivės motinos: graikų – Gaja ir Demetra, indų - Durga, Egipto – Izidė.








Mūsų pagoniškojo tikėjimo deivės: Žemyna, Gabija, Austėja – globojančios skirtingas gyvenimo sritis.




Deivių Motinų atvaizdai atspindi didžiausią moterišką galią – suteikti pradžią viskam, valdyti, ginti, globoti.
Tokia moteriškų dievybių gausa byloja pagarbų požiūrį į moterį – motiną: gyvybės nešėją, globėją, dvasinių vertybių sergėtoją ir puoselėtoją.

Štai viename vėlesnę slavų kultūrą atspindinčiame paveiksle, kaip svarbiausia centre dominuojanti detalė – motina su kūdikiu ant kelių, laikanti atverstą knygą. Ji – ir šviesos , kultūros nešėja.



Dievo Motinos garbinimo tradicija

Pagoniški papročiai garbinti moterį – gimdytoją – vėliau, krikščionybės laikais, peraugo į Dievo Motinos garbinimo tradiciją. Neatsitiktinai katalikiškoje liturgijoje gegužės mėnuo vadinamas Šv. Marijos mėnesiu.



Motinos diena svetur

Įvairiose pasaulio šalyse motinos pagerbiamos skirtingu laiku. Norvegijoje Motinos diena minima vasario antrąjį sekmadienį. Konservatyvieji anglai – ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį. Olandai, danai, vokiečiai ir amerikiečiai (ypač emigravę iš Europos) mamas sveikina antrąjį gegužės sekmadienį, kai pražysta alyvos. Ispanijoje, Rumunijoje, Vengrijoje – kaip ir pas mus, Lietuvoje.

Lietuvoje Motinos diena pradėta minėti praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Tiesa, moters – Motinos – vaizdinys dominuoja mūsų liaudies dainose, tautosakoje ir grožinėje literatūroje.

,,Niekas taip lig šiol negyvena manyje, kaip jinai.“

Vargu, ar galėtume ką gražesnio ir prasmingesnio pasakyti apie Mamą ,kaip yra rašęs poetas Just. Marcinkevičius ,,Dienoraštyje be datų“.
Motinos pasiaukojimas nugali mirties baimę. Griaudėjo Antrasis pasaulinis karas. Neaplenkė ir būsimojo poeto gimtinės. Dėl sergančio sūnaus mama, sproginėjant patrankų šūviams, eina ąsočiu nešina parnešti Paberžės šulinio vandens. Tik per stebuklą lieka gyva. O kai teta įtaria, kad priešai traukdamiesi galėjo užnuodyti šulinius, motina mėgina pirmoji atsigerti to vandens prieš duodama sūnui. Būsimam poetui tebuvo keturiolika metų, kai mama mirė.

Just. Marcinkevičius rašė dienoraštyje: ,,Niekas taip lig šiol negyvena manyje, kaip jinai. Ir niekas taip nekalba manim, kaip jinai. Ji tapo man gėrio ir grožio norma, teisybės ir meilės idėja, gimtosios žemės sinonimu, moteriškumo šviesa“.



Kartais Motinos tema skaudi

Motinos tema aktuali šiandien socialiniu požiūriu – daugėja išsiskiriančių šeimų, nerimą kelia pamirštamas ar visai neišugdomas motinystės jausmas, šimtais nelauktų kūdikių, išbarstomų po globos namus. Moralinis atsipalaidavimas kelia naujas grėsmes tradicinėms šeimos vertybėms.

Pasaulis laikosi ant Motinos meilės

Tikrai neabejoju, jog didžioji dalis moterų yra nuostabios, rūpestingos mamos, kurioms šventas motinos – vaiko, motinos – šeimos ryšys. Juk pasaulis laikosi ant gėrio ir grožio pamatų, kuriuos pirmiausia sukuria motinos meilė. Iš kurios epochos, iš kurios kultūros klodo jos beateitų – visos panašios savo didžiu pašaukimu – būti motinomis: gimdyti, auginti žmogų, jame įskiepyti meilę, šviesos troškimą, gerų darbų siekį.



Anot poetės Salomėjos Nėries, motinos niekas negali pakeisti...

Joks kelias man netolimas,
Joks vargas nesunkus –
Gulbe atplaukt, kregžde atskrist
Į tėviškės laukus.
Tik vieną žodį pasakyt,
Tik kartą per metus:
- Kaip tuščias be tavęs , mamyt,
 Pasaulis šis platus.

Vitalija Biliūnaitė Jakubauskienė
 
 
 
 

Reklama