Sveikatai kenkiančios priemonės – mūsų namuose, darbovietėse, švietimo įstaigose

Liaudies išmintis byloja, kad iš didelio rašto, išeinama iš krašto. Kalbant apie norą kuo švariau ir steriliau gyventi, ši patarlė labai tinkama. „Įgyvendindami projektą, kurio tikslas mažinti pavojingų cheminių medžiagų emisijas, lankomės šeimose, vaikų darželiuose, kirpyklose, aiškinamės, kokios cheminės medžiagos naudojamos buityje ir darbe, kokiais žaislais žaidžia vaikai,  ir dažniausiai aptinkame tas priemones, tuos žaislus, kurie pavojingi žmogaus sveikatai“, – teigia tarptautinio projekto „NonHazCity“ koordinatorius, Šilalės rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Ačas.

Tarša mažinama jos šaltinyje

Į tarptautinį projektą, skirtą taršai  mažinti jos atsiradimo vietoje, Šilalės rajono savivaldybė įsijungė, pakviesta anksčiau vykdytų projektų partnerių iš Švedijos. „Šiuo metu vykdomam projektui reikėjo nedidelės Baltijos jūros regione esančios savivaldybės. Šilalės rajono savivaldybė tuos reikalavimus atitiko“, – apie projekto „Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione (NonHazCity, #R010)“, pasakoja Kęstutis Ačas.

Pa6nekovas pabrėžia, kad projektu norima tiesiogiai pasiekti mažo mastelio teršėjus ir sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ten, iš kur jos pasklinda į aplinką, tai yra – taršos šaltinyje. Įvairiomis priemonėmis kreipiamasi į savivaldybes, mažo ir vidutinio dydžio įmones bei privačias namų valdas, prisitaikant prie kiekvienos tikslinės grupės bei siekiant, kad pavojingos medžiagos nepatektų į nuotekų vandenis ir, galiausiai, į Baltijos jūrą.

Skatinama atsisakyti pavojingų priemonių

Šilalės rajone projektą koordinuojantis mero pavaduotojas Kęstutis Ačas apžvelgia daugiau kaip per metus nuveiktus darbus. Įgyvendinant projektą ištirtos nuotekų valymo įrenginiuose susidarančios nuosėdos. Tyrimų rezultatai – šilališkiai savo buityje ir įstaigose naudoja ne pačias sveikatai palankiausias chemines priemones. „Lankomės šilališkių šeimose, aiškinamės, kokius valiklius ir plovimo priemones jie naudoja. Deja, daugumos šilališkių naudojamos priemonės ne pačios draugiškiausios jų sveikatai. Iš pokalbių matyti, kad žmogus net neperskaito etiketėje esančio užrašo, net nepasigilina, kokios medžiagos įeina į perkamo ploviklio ar valiklio sudėtį. Ir lemia ne kaina, nes neretoje šeimoje naudojama priemonė nėra pigesnė už ekologiškesnes priemones. Žmonės jas perka vadovaudamiesi reklama. Kuo reklama aktyvesnė ir agresyvesnė, tuo labiau žmonės susidomi ta preke, – įspūdžiais dalijasi K. Ačas.
Panaši situacija ir įstaigose. Dažniausiai naudojamos tokios pat priemonės, kaip ir namuose – žinomiausios.  „Aiškiname žmonėms, kuo jų naudojamas priemones pakeisti. Ir dalis žmonių mielai jas renkasi. Tiesiog informacijos trūkumas sutrukdo jiems pasirinkti tinkamiausią. Tiesa, nemažai vyresnės kartos žmonių buityje naudoja  tradicines ekologines priemones, kaip sodą, – pastebi projekto Šilalės rajone koordinatorius ir priduria –   Šilalės rajono savivaldybė jau beveik perėjome prie ekologiškų valymo priemonių.“

Žaislas – lėtas žudikas?

Įgyvendinant projektą Šilalėje tikrinami ir vaikų žaislai, naudojami darželiuose, šeimose. Didžioji dalis žaislų – plastikiniai, savo sudėtyje turintys pavojingų cheminių elementų. „Kalbamės su tėvais, vaikų darželių vadovais, darbuotojais, aiškinamės, kokius žaislus geriausia vaikams pirkti.  Po truputį žmonių požiūris keičiasi. Žinoma, negalime tikėtis labai greito persiorientavimo, bet malonu, kad vis daugiau Šilalės gyventojų prieš pirkdami pasiaiškina, kokių sudėtinių dalių esama jo perkamoje prekėje“, – pabrėžia Kęstutis Ačas

Seminarai teikiantiems paslaugas

Sakoma, kad grožis reikalauja aukų. Ir tai tiesa, tik ar susimąstome, ką tas teiginys reiškia. Ogi nemažai kosmetikos priemonių turi sveikatai pavojingų elementų. „Įgyvendindami projektą rengiame seminarus kirpėjams, kosmetologams. Aiškinamės, kuo jų naudojamos priemonės pavojingos, kuo jas reikėtų pakeisti“, – dar vieną projekto kryptį pristato koordinatorius.

Naujų žinių ir patirčių sklaida

2017 metų pradžioje pradėtas įgyvendinti projektas tęsis iki 2019 metų kovo. Projekto partneriai – Stokholmo, Vesteroso, Piarnu, Rygos  ir Gdansko miestai,  Švedų žemės ūkio mokslų, Turku taikomųjų mokslų ir Gdansko universitetai, Vokietijos taikomosios ekologijos institutas, Parnu ir Gdansko vandenys,  Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos  Baltijos aplinkos forumai,  Klaipėdos regiono aplinkos departamentas, Kauno ir Šilalės rajonų savivaldybės. Asocijuoti partneriai – Turku, Hamburgo, Liubeko ir Kauno miestai, Baltarusija. Projekto metu visi partneriai identifikuoja prioritetinius pavojingų cheminių medžiagų šaltinius projekte dalyvaujančiuose miestuose  bei rajonuose, keičiasi informacija ir patirtimi.
„Įgyvendinant projektą savivaldybės skatinamos  sudaryti taršos stebėjimo metodiką ir atitinkamas strategijas, kaip palaipsniui atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų. Viena tokių pavojingų medžiagų mažinimo strategijų yra atitinkamų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas, dar žinomas kaip „Žalieji pirkimai“. Cheminių medžiagų veiksmų plano sukūrimas galėtų būti geras pavyzdys, kaip miesto savivaldybė, sąveikaudama su įvairiomis įstaigomis, pamažu sukuria cheminėmis medžiagomis neužterštą kasdieninę aplinką“, – projekto tikslus apibūdina Kęstutis Ačas.

Genovaitė Paulikaitė