Susitikimas su kalbos turtus vėrusiais alytiškiais

Meras Algirdas Vrubliauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė, vykdanti vedėjo funkcijas, Evelina Žukauskienė.

Pasitikdami Lietuvių kalbos dienas, šalies mokyklas pakvietėme dalyvauti naujienų portalo www.manokraštas.lt rengiamoje virtualioje parodoje „Atverkime kalbos turtus“. Parodai prašėme pateikti piešinius arba nuotraukas, kuriose pavaizduotas žmogus, gyvūnas, augalas ar tiesiog mūsų aplinkoje esantys daiktai ar reiškiniai ir tai apibūdinti būdvardžiais. Kuo daugiau būdvardžių, tuo labiau pajuntamas lietuvių kalbos grožis, turtingumas ir išraiškingumas. Kvietėme rašyti tiek įprastus būdvardžius, tiek ir naudotus prieš šimtą ar daugiau metų, o kad pajustume, jog mūsų kalba gyva, pasiūlėme ir patiems sukurti vieną kitą naujažodį.

Nors rašėme, kad parodos darbų laukiame nuo vasario 16 iki kovo 11 d., bet pirmieji kūrinėliai mus pasiekė jau vasario 1 dieną. Drąsiausi buvo mažiausieji – priešmokyklinukai, net ir ikimokyklinukai. Ir kokių katinukų, lapiukų, paukščiukų, gėlyčių su pačiais įvairiausiais užrašais jie parodai prisiuntė. Vėliau įsitraukė pradinukai, vyresnių klasių mokiniai.

Tarp aktyviausių buvo Alytaus miesto ir Alytaus rajono ugdymo įstaigos. Nors visiems parodos dalyviams netrukus bus išsiųstos padėkos, bet kartu su virtualios parodos globėjais – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadze ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriumi Antanaičiu nusprendėme aplankyti aktyviausius parodos dalyvius. Susitikimus pradėjome nuo Alytaus rajono. Esame dėkingi, kad vasario 7 d., kai Lietuvoje pasirodė pirmieji karo pabėgėliai iš Ukrainos, susitikti su mumis laiko rado Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė, vykdanti vedėjos funkcijas Evelina Žukauskienė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojai prof. habil. dr. Vilijai Targamadzei rūpėjo, kaip Alytaus rajono ugdymo įstaigoms atsilieps mokyklų tinklo pertvarka, kaip rengiamasi įtraukiajam ugdymui. Savivaldybės atstovų atsakymas nebuvo džiuginantis: jei nebus atšaukti reikalavimai klasių dydžiui, rajone gali likti viena gimnazija, bet ir tos gali nelikti. Jau dabar apie 1,5 tūkst. rajono moksleivių mokosi Alytaus miesto ugdymo įstaigose.

Kita vertus, tinklo pertvarką skatina ir tai, kad kuo mažesnė mokykla, tuo brangesnis jos išlaikymas.

Kaip teigė meras, nors šiuo metu mokytojų pakanka, bet ateityje rajonas gali pajusti ir pedagogų stygių, nes nemaža šiandien dirbančių mokytojų dalis yra brandesnio amžiaus.

Seimo narei pasidomėjus, kaip sekasi rengtis įtraukiajam ugdymui, meras užsiminė apie psichologų trūkumą – jų reikėtų daugiau, bet šie specialistai neskuba rinktis darbo rajonuose.

Nors daugeliui įtraukusis ugdymas siejasi su vaikų su specialiaisiais poreikiais atėjimu į bendrojo ugdymo mokyklas, profesorė priminė, kad šio ugdymo esmė – dėmesys kiekvienam vaikui, būtina pereiti prie personalizuoto mokymo.

Susitikime buvo kalbama ir apie ukrainiečių vaikų ugdymą. Neatmestinas variantas, kad dalis atvykusių į Lietuvą, čia liks ir gyventi. Todėl reikia spręsti ne tik socialines šių žmonių problemas, bet ir sudaryti sąlygas jų vaikams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, išmokti lietuvių kalbą.

Simno gimnazijos biblioteka

Po susitikimo su meru aplankėme vieną aktyviausių parodos dalyvių – Simno gimnaziją. Pasitikusi direktorė Jolanta Gudelienė pakvietė apžiūrėti mokyklą. Priešais ugdymo įstaigą – puikus stadionas, rekonstruotas kiek daugiau nei prieš metus. Lėšas rekonstrukcijai skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Alytaus rajono savivaldybė.

Įrengta moderni STEAM laboratorija. Mums pasisekė pirmiesiems aplankyti ir ką tik įkurtą ir vis pildomą gimnazijos muziejų.

Susitikime su pedagogais aptarti darbo su šiuolaikiniais vaikais ypatumai. Pedagogai pažymėjo, kad šie vaikai, palyginti su ankstesnėmis kartomis, trumpiau išlaiko dėmesį, jie mažiau bendraujantys tarpusavyje, nes labiau linkę būti virtualioje erdvėje, juos sunkiau sudominti. Pedagogai abejojo, ar tikslinga didinti mokinių skaičių klasėje, jei norima pereiti prie įtraukiojo ugdymo. Profesorė pasidalijo informacija apie alfa kartos vaikus ir kaip su jais mokytojams vertėtų dirbti.

Mokyklos administracija kėlė klausimą dėl per didelio biurokratizmo, nes mokykla priversta atsakinėti į begalę raštų, neturinčio jokios įtakos ugdymo kokybei.

Pedagogų teigimu, realybės neatitinka ir kalbos apie tai, kad mokykla turi visapusiškai rengti gyvenimui, ir mokyklos vertinimas. Nepaisant visų teorinių teiginių, ugdymo įstaiga vis dar vertinama pagal egzaminų rezultatus. Egzaminų rezultatai neretai lemia ir tėvų sprendimą, į kurią mokyklą jiems leisti savo vaikus.

Prie jų nuomonės formavimo prisideda ir netiksliai švietimo situaciją perteikiantis „Reitingų“ žurnalas.

Panašias problemas kėlė ir Miroslavo gimnazijos pedagogai. „Yra vaikų, kuriems klasės vadovė yra ir mama, kuri juos apkabina, išklauso. Atsidūrę didelėje mokykloje jie to negalėtų sulaukti, nes paprasčiausiai pedagogams sunku visus vaikus pažinti tiek, kiek mažos mokyklos. Mes žinome, kokiose sąlygose mūsų vaikai auga, kokios pagalbos jiems reikia. Per karantiną, kai prasidėjo nuotolinis mokymas, rajono savivaldybė nemažą dalį šeimų ir internetu, ir kompiuteriais ar planšetėmis aprūpino. O kiek buvo atvejų, kai viename kambaryje mokėsi trys–keturi vaikai, nes šeima gyvena labai kukliame bute. Vedi pamoka ir girdi, kaip su kitais vaikais dirba tavo kolegos“, – pasakojo mokytojai.

Tiek Simno, tik Miroslavo gimnazijos pedagogai skundėsi ir dėl moksleivių srautų, numatytų per pandemiją, neigiamą poveikį pamokai. Kiekvieno dalyko mokytojas yra susikūręs savo kabinetą, jame sukaupęs ugdymui reikalingų priemonių. Deja, kai ne vaikai ateina į kabinetus, o mokytojas turi vaikščioti pas mokinius, jis gali pasiimti tik pačias svarbiausias priemones.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė mano, kad nereikėtų skubėti naikinti mažų, ypač kaimuose esančių gimnazijų, o vertėtų paieškoti kitų ugdymo modulių. Neskubėti ragina ir kita priežastis – į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių šeimų vaikų ugdymas.

Mūsų vizitas baigėsi Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje, kur apžiūrėjome rašytojui skirtą kambarį, tuo metu veikusias parodas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis su mus pasitikusia miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Dalyte Žukaitiene trumpai aptarė, koks dėmesys valstybinei lietuvių kalbai skiriamas Dzūkijos sostinei.