NAUJIENOS

Susitikimas su kalbininku Antanu Smetona

Kategorija:

Miestas:
Vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27), minint Lietuvių kalbos dienas,  įvyko ilgai lauktas susitikimas su charizmatiškuoju kalbininku dr. Antanu Smetona. Renginys „Lietuvių kalbos dabartis – keliai ir klystkeliai“  sulaukė didelio susidomėjimo. Pasikalbėti apie lietuvių kalbos padėtį pašėlusiu greičiu besikeičiančiame pasaulyje, jos aktualijas ir pokyčius, kalbos vartojimo klaidas, kurių apstu ne tik mūsų aplinkoje, bet ir viešojoje erdvėje, – panoro ir vyresnės kartos šiauliečiai, ir „Romuvos“ gimnazistai, ir jaunieji Šiaulių moksleivių namų lankytojai.

 Lietuvių kalba – išskirtinė
 
Renginys sulaukė itin palankių lankytojų atsiliepimų. Žmonės buvo aktyvūs – įsitraukė į pokalbį, šiltai ir betarpiškai su auditorija bendravusiam lektoriui pateikė daug klausimų. Pasak kalbininko, neteisingas visuomenėje paplitęs teiginys, jog lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Taip, ji  – archajiška, ir dėl to mūsų kalbą galima laikyti išskirtine, nes, palyginus su kitomis pasaulio kalbomis, lietuvių kalba keitėsi daug lėčiau ir išlaikė archajiškesnes formas. A. Smetona akcentavo, kad dabartinė lietuvių kalbos būklė normali – ji turi visas reikiamas atmainas, stilius ir funkcijas. Mūsų kalba – ir namų bei buities, ir įvairaus išsilavinimo žmonių kalba, taigi ji funkcionuoja visose gyvenimo srityse. Dabar visose institucijose naudojama lietuvių kalba, ja šnekama tiek miestuose, tiek kaimuose – viskas yra maksimaliai lietuviška.
 
Dvikalbystės įteisinimas – grėsmė gimtajai kalbai
 
Kalbininko nuomone, žvelgiant į istoriją, šiandien lietuvių kalbos situacija yra geriausia ir didelio susirūpinimo neturėtų kelti. Tačiau, kaip vieną iš galimų grėsmių, A. Smetona įvardijo kai kurių politikų siūlomą dvikalbystės įteisinimą. Pasak jo, šiai idėjai niekada neturėtų būti pritarta, nes tai būtų nusikaltimas mūsų tautai ir valstybei. Kalbininkas emigracijos su kalbos nykimu nesieja, jo manymu, didesnį pavojų kelia imigracija. Žinoma, šie procesai turi įtakos tarmių nykimui, nes keičiantis žmonių gyvenimo būdui ir kartoms, vis mažesnė visuomenės dalis sugeba išlaikyti gyvąsias tarmių tradicijas.
 
Kalbos pokyčiai – neišvengiami

 
Kalbant apie šiandieninės kalbos aktualijas, A. Smetona pasidalino savo įžvalgomis apie jau daug metų besitęsiančius ginčus dėl lotyniškų raidžių q, x ir w, kurias vieni kalbininkai nori, kiti draudžia įtraukti į lietuviškąją abėcėlę. Jis pacitavo šaltinius, įrodančius, jog svetimvardžių rašybą su šiomis raidėmis įtvirtino jau Vincas Kudirka, į „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ taip pat yra įtraukta eilutė, kuri skelbia, kad lietuviškuose tekstuose nelietuviškuose žodžiuose gali būti vartojamos šios ir kitos nelietuviškos raidės. Kalbėta apie nosinių balsių rašybą žodžių šaknyse, kurios, pakitus šių žodžių tarimui, būtų galima atsisakyti. Renginio metu buvo paliesta ir visuomenėje daug diskusijų sukėlusi moteriškų pavardžių trumpinimo tema. Kalbininko nuomonė šiuo ir daugeliu kitų klausimų yra lanskti ir pragmatiška, nes kalba – gyva, o visa, kas gyva, keičiasi, tad pokyčiai neišvengiami.


Susitikimas su kalbininku Antanu Smetona organizuotas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės remiamą projektą „Renginių ciklas „Susitikimai bibliotekoje“.
 
            Informaciją parengė ŠMSVB Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresn. bibliografė Eugenija Mačiulienė
 

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama