NAUJIENOS

Šunų mylėtoja ir ekspertė: su šunimi galima dalytis net indais

Kategorija:

Miestas:

4 dideli šunys ir 3 žmonės. Taip atrodo šunų veisėjos Žanetos Truskienės šeima. „Kai sakau, kad šunys – mūsų šeimos nariai, tai nėra vien gražūs žodžiai. Su savo augintiniais dalijamės ne tik meile, bet ir buitimi“, – šypteli moteris, šunų auginimą ir veisimą pavertusi profesija. 

Balandžio 24-ąją minimos Šunų dienos proga Žaneta kartu su antiparazitinių preparatų naminiams gyvūnams gamintoja „Frontline“ sutiko atlikti vienos dienos eksperimentą. Alytaus šunų mylėtojų klubo „Canis“ viena iš įkūrėjų ir administratorė, „Vilko takais“ veislyno savininkė atvėrė savo namų duris tam, kad parodytų, kaip auklėja ir prižiūri savo šunis, kokių taisyklių laikosi, kad jos augintiniai galėtų būti visaverčiais šeimos nariais, drąsiai žengiančiais į šeimininkų virtuvę, miegamąjį ir vonią.

Prieš dalijantis maistu – keli svarbūs perspėjimai

Žanetos name yra ir vienas kambarys, įrengtas specialiai šunims. Čia gyvena trys kalytės: dvi vokiečių aviganės Peach ir Čiūlia, neseniai atsivedusi jauniklių, ir senbernarė Bajka. Būtent šiame kambaryje pirmiausia ir pasigirsta rytinis šurmulys. Tačiau Žaneta šyptelėdama nustebina – augintinių laukia visai ne pusryčiai, o rytinis pasivaikščiojimas.

„Mūsų šunys gyvena aktyvų gyvenimą, per dieną gauna daug fizinio krūvio, todėl šeriame juos vieną kartą – vakare. Taip šuo gali suvirškinti maistą ramiai ir apsaugomas nuo skrandžio apsivertimo“, – sako ekspertė.

Ar šios griežtos taisyklės taip pat reiškia, kad nuo šeimininkų stalo keturkojai negauna nė trupinėlio? „Žinoma, kad kartais dalijamės maistu. Kai su visa šeima valgome, šunys visada zuja aplinkui. Tiesa, vaišinant šunį žmonių maistu labai svarbu neužmiršti, kad šunims cukrus ir druska kelis kartus pavojingiau nei žmonėms, o tai, kas mums naudinga, jiems gali būti net nuodinga. Vienas tokių pavyzdžių – avokadas, – dėsto pašnekovė. Šunų veisėja akcentuoja higienos svarbą: – Su šunimi galima dalytis net indais, jeigu jis sveikas ir gerai prižiūrimas. Tai reiškia, kad jis reguliariai skiepijamas, jam kas 3 mėnesius suduodama vaistų nuo kirminų, naudojami stiprūs antiparazitiniai preparatai nuo erkių ir blusų.“ Jei šių taisyklių nesilaikoma, bet šuo vis tiek vaišinamas iš šeimininkų indų, rizikuojama apsikrėsti labai nemaloniais parazitais, tarp kurių – ir plaučių kirmėlės.

Šunidžių kosulys – grėsmė net itin prižiūrimiems keturkojams

Suaugusiems šunims ruošiantis pasivaikščioti, į svetainę įtipena pakirdę Čiūlos jaunikliai. Viena mėgstamiausių jų vietų šiame kambaryje – bendra sofa.

„Jaunikliai praleidžia mūsų erdvėse net daugiau laiko nei suaugę šunys. Skatiname juos būti ten, kur esame patys, pavyzdžiui, virtuvėje arba svetainėje. Taip šuniukai supažindinami su žmogaus aplinka, gerinami jų refleksai, jie nuo mažens socializuojami, tad nesibaido nei indų skimbčiojimo, nei dulkių siurblio garso, adekvačiai reaguoja, jeigu kas nors iš namiškių praeina labai arti ar netyčia užmina ant letenos“, – pasakoja Žaneta ir atkreipia dėmesį, kad net dviejų mėnesių šuniukai jau turi būti paskiepyti.

„Savo augintinius skiepijame ne tik klasikiniais skiepais, pavyzdžiui, nuo pasiutligės, bet ir nuo mažiau žinomos ligos – šunidžių kosulio. Kadangi šią ligą šunys perduoda vieni kitiems oro lašeliniu būdu, o mes dalyvaujame parodose, išvykose ir žygiuose su kitais keturkojais, šie skiepai mūsų augintiniams būtini“, – pasakoja Žaneta ir atskleidžia, kad šunidžių kosulio, galinčio pažeisti augintinio bronchus ir plaučius, atvejų pasitaiko net parodose, kuriose dalyvaujantys šunys – itin išpuoselėti. Panaši situacija ir dėl apvaliųjų kirmėlių, dar vadinamų širdies kirminais, kurios, besidaugindamos šuns širdyje, gali sukelti kraujotakos sutrikimų, įvairių organų nepakankamumą, o galiausiai augintinis gali net nugaišti. Patekusios į žmogus organizmą šios rūšies kirmėlės nėra pavojingos sveikatai, nes dažniausiai žūsta, tačiau pasitaiko atvejų, kai pradeda augti ir keliaudamos žmogus organuose sukelia rimtų negalavimų. Šiomis sveikatai pavojingomis kirmėlėmis šunys užsikrečia įkandus uodui, o ne dėl prastų gyvenimo sąlygų, todėl geriausia prevencija – stiprios antiparazitinės priemonės, skirtos būtent kirmėlėms, o ne tik blusoms ir erkėms naikinti.

„Draugystės“ su nepažįstamais šunimis – nerekomenduojamos

Pokalbį apie šunų sveikatą tęsiame jau lauke, kur prie kalyčių prisijungia vokiečių aviganis Vindzoras, didžiąją dalį laiko gyvenantis namo kieme. Paėjusi toliau nuo namų ir įsitikinusi, kad aplinkui nėra kitų šunų, Žaneta paleidžia saviškius nuo pavadėlių. Kai augintiniai išsilaksto tyrinėti aplinkos, veisėja iškart paaiškina: didžiausia grėsmė šunų sveikatai visai ne žemė, kurią jie uosto klaidžiodami miške ar parke, bet kiti šunys. 

„Dažnai šeimininkai mano, kad paleidę savo šunį pažaisti, susipažinti su kitais šunimis, daro augintiniui paslaugą, tačiau viskas yra atvirkščiai. Gali nuskambėti gana drastiškai, bet iš tikrųjų šuniui nereikia draugų, jis turi žmogų, prie kurio yra prisirišęs. O štai atsitiktinės pažintys su kitais šunimis gali kainuoti augintiniui sveikatą – daugelis šunis pakertančių ligų plinta būtent per seiles ir oro lašeliniu būdu“, – pasakoja Ž. Truskienė.

Tam, kad vedžiojant ir dresuojant šunis kiltų kuo mažiau nesusipratimų, Ž. Truskienė pataria laikytis etiketo – neleisti savo šuns žaisti su kitu šunimi, jeigu šis vedamas pavadžiu, ir lygiai taip pat paprašyti kito šeimininko pasiimti savo gyvūną, jeigu šis pribėga prie jūsų šuns. „Jeigu gerai pažįstate ir šunį, ir šeimininką, žinote, kad šuo – paskiepytas, naudojami antiparazitiniai vaistai, tuomet šios taisyklės negalioja. Tačiau visais kitais atvejais verčiau pasirodyti ne visai maloniu žmogumi, nei gydyti sergantį augintinį nuo jau minėto šunidžių kosulio ar kokios kitos ligos“, – įsitikinusi pašnekovė.

Komanda „apsikabinti“ – tik po akylos apžiūros

Žanetos augintinių pasivaikščiojimas – tai ne tik linksmi žaidimai, bet ir treniruotės, kai šunims duodamos įvairios komandos. Viena iš tokių komandų gana netikėta – tai komanda „apsikabinam“, reiškianti, kad šuo gali padėti letenas šeimininkui ant krūtinės. Kodėl Žaneta nusprendė šį daugeliui šunų savininkų įprastą meilės ženklą kontroliuoti?

„Iš tikrųjų mūsų šunys „apsikabina“ žmogų tik gavę komandą, o ne tada, kai apsidžiaugia. Esame išmokę savo šunis nešokinėti ant žmonių. Apkabinti augintinį galima tik apžiūrėjus, ar jo kailyje nėra erkių, arba nusausinus letenas, jeigu lauke – sniegas arba lietus“, – paaiškina veislyno įkūrėja.

Šiuo metu erkės jau pabudusios, tad nors Žaneta augintiniams apsaugoti naudoja kokybiškas ir stiprias priemones, vis tiek prieš įleidžiant į namus šunys neretai ne tik apžiūrimi, bet ir iššukuojami. Šiandien senbernarės Bajkos taip pat laukia maudynės vonioje. „Kambarį šunims jau turime, bet vien jiems skirtos vonios – kol kas ne. Komandas mokantį šunį maudyti daug lengviau, nei jų nemokantį. Dresuoto šuns maudymas kelia daug mažiau streso ir pačiam šuniui, ir jo šeimininkui“, – aiškindama, kad maudynių procedūrą namų sąlygomis palengvina tik dresūra, nusijuokia Žaneta. 

Amžina dilema: ar leisti šuniui miegoti lovoje?

Po intensyvaus pasivaikščiojimo grįžę namo šunys įsitaiso poilsio, tačiau nė vienas nepretenduoja į šeimininkų lovą. Ar Žaneta ir kitiems šunų savininkams nepatartų leisti keturkojui šeimos nariui snausti lovoje?

„Kai kada šunims leidžiame pagulėti lovoje, tačiau „savivalės“ šiuo klausimu nėra. Dažnai manęs klausia, ar yra skirtumas, kur šuo miega – lovos galvūgalyje ar ant pagalvės. Atsakymas paprastas – higienos požiūriu nėra jokio skirtumo. Bet kuriuo atveju viskas, ką jis atsineš su savimi – ar žemių, ar parazitų, – pasklis po visą lovą. Na, o jeigu šuo sveikas ir švarus, tuomet ir baimintis dėl nieko neverta, augintinis gali įsitaisyti kaip jam pačiam patogiausia“, – patikina veisėja.

Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad net tinkamai rūpinantis šunimi, nevalia pamiršti ir savo pačių higienos. „Būna žmonių, kurie paglostę šunį bėga plauti rankų, o prieš sėsdami prie stalo apie tai pamiršta. Jeigu namuose laikote šunį, svarbu visada paisyti esminių higienos taisyklių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent jos padeda užtikrinti, kad ir jūs, ir jūsų augintiniai būtų sveiki“, – pabrėžia Žaneta Truskienė.

Eksperimento fotosesiją, tapusią mini paroda, galima aplankyti PLC PANORAMA nuo balandžio 24 iki gegužės 8 dienos.

 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Per ežerus

Virintos meandromis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė



Reklama