NAUJIENOS

Su aplinkos ministru – apie uostamiesčiui svarbius klausimus

Kategorija:

Miestas:

Kovo 23 d. vykusiame nuotoliniame Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų susitikime su aplinkos ministru aptarta eilė miestui svarbių klausimų. Tarp jų - krovinių gabenimo apimčių per Klaipėdos miesto centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną mažinimo; kietųjų krantotvarkos priemonių taikymas ir įgyvendinimas Klaipėdos pajūrio ruože nuo šiaurinio molo iki šiaurinės miesto ribos; aplinkos kokybės gerinimas Klaipėdos mieste; dėl vandentvarkos problemų sprendimo Klaipėdos mieste, atliekų tvarkymo; dėl aplinkos oro kokybės matavimo stotelių įrengimo Klaipėdos mieste; dėl Valstybinio atliekų tvarkymo plano 2021– 2027 m.; dėl motorinių transporto priemonių valdytojų mokesčių už motorinių transporto priemonių registraciją skyrimo savivaldybėms želdynų kūrimui ir tvarkymui; klausimas dėl problemiško lėšų, surinktų į savivaldybės neprioritetinės infrastruktūros sąskaitą panaudojimo ir kt.

„Įvyko dalykiškas, konstruktyvus, abipusiai naudingas susitikimas, jo metu aptarėme klausimus, kurių miestas vienas pats negali išspręsti, kur mums svarbu žinoti Aplinkos ministerijos veiksmus ir planus. Ypač malonu, kad iš Klaipėdos kilęs ministras nuo miesto nėra nutolęs, gerai žino situaciją uostamiestyje, yra geranoriškas. Pozityviai nuteikia aplinkos ministro pažadas išnagrinėti mūsų pateiktus spręstinus klausimus, jo nusiteikimas bendradarbiauti miestui teikiant metodinę pagalbą įvairiais klausimais“, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažadėjo, kad Aplinkos ministerija (toliau – AM) ir toliau bendradarbiaus uostamiesčiui ypač svarbiu klausimu – papildomai viešinant bendrojo plano keitimą.

Atsižvelgiant į Klaipėdos gyventojų susirūpinimą dėl taršos iš uosto, aplinkos ministras priminė, kad nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja birių krovinių krovos reglamentas, pagal kurį krovos įmonės  sulauks baudų už dulkėtumą, sukeltą už įmonės ribų. Paminėta, kad vyksta neplaninis KLASCO patikrinimas, kurio rezultatai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Siekiant mažinti aplinkos taršą, šiemet ketinama atlikti Klaipėdos pramonės įmonių, kurios turi taršos leidimus, auditą.

Aptartas Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų bendradarbiavimas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo keitimo, siekiant suteikti daugiau galių uosto socialinei partnerystei su miestu, taip pat – ir aplinkosaugos srityje. Aplinkos ministras S.Gentvilas pažadėjo tarpininkauti siekiant, kad ateityje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija aplinkos apsaugos gerinimo programą pristatytų savivaldybės tarybai. Iki šiol uostas tokios informacijos miestui neteikė.

Sutarta esant reikalinga keisti ankstesnio ministro įstatymą dėl želdynų tvarkos, numatant, kad uosto teritorijoje naikinami želdiniai būtų kompensuojami atsodinant juos uostui gretimose teritorijose.

Susitikimo metu kalbėta ir apie vandentvarkos problemų sprendimą. Klaipėdos miestas susiduria su paviršinių nuotekų tvarkymo problemomis. Esama paviršinių nuotekų infrastruktūra yra nusidėvėjusi, nebeatitinkanti šiuolaikinių poreikių, esant gausesniems krituliams nuolat užliejamos gatvės ir kiemai. Paviršinių nuotekų infrastruktūrai gerinti reikalingos didžiulės investicijos.

Klaipėdos miestui ypatingai  aktuali dumblo tvarkymo problema. Nuotekų valymo procese per daug metų susikaupė  dideli kiekiai dumblo, jo utilizavimas kainuotų reikšmingas sumas, kurios ženkliai išaugintų nuotekų tvarkymo kainas, todėl manoma, kad nuotekų tvarkymo sprendimai dėl dumblo tvarkymo turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, ir  - kuo greičiau. Klaipėdos savivaldybė prašo įvertinti šiuos poreikius sudarant valstybės investicijų programą bei sprendžiant dėl ES lėšų paskirstymo.

Viceministras D.Kvedaravičius pažymėjo, kad Europos Komisijos požiūriu paramos vandentvarkai buvo skirta pakankamai, ar jų bus skirta papildomai – abejojama. Tačiau AM ketina rengti sprendimus dėl dumblo tvarkymo perspektyvų, įvertinant galimybę šias atliekas tvarkyti ekonomiškai naudingu būdu – deginant.

Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai atkreipė aplinkos ministro dėmesį į klausimą dėl Kietųjų krantotvarkos priemonių taikymo ir įgyvendinimo Klaipėdos pajūrio ruože nuo šiaurinio molo iki šiaurinės miesto ribos. Jūros krantų erozija ypač matoma Melnragėje, kur ardomas kopagūbris, siaurėja paplūdimiai, vandenyje atsidūrė atokiau buvę II-o pasaulinio karo įtvirtinimai. Pažymėtina, kad dėl jūros poveikio blogėja Klaipėdos miesto rekreacinių teritorijų būklė, o ilgainiui galimas  poveikis ir gyvenamosioms teritorijoms. Klaipėdos miesto savivaldybė teikė pasiūlymus šiuo metu rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniams ir buvo gavusi atsakymą, kad AM inicijuoja Pajūrio juostos tvarkymo programos 2021–2030 m. parengimą, kurioje bus išnagrinėtos ir iš naujo išsamiai apibūdintos visos tvarkymo priemonės. Klaipėdos savivaldybė prašo, kad rengiant programą būtų numatytos visos būtinos priemonės krantų stabilizavimui ir išsaugojimui.

„Dabar pradedama rengti Pajūrio juostos tvarkymo programa, pagal kurią europinės lėšos (8-9 mln.eurų) bus išdalintos pagal savivaldybių paraiškas“, - sakė S. Gentvilas. Aplinkos ministras pažadėjo atsižvelgti į Klaipėdos savivaldybės prašymą dėl kietųjų priemonių poreikio, nes akivaizdu, kad kopų ardymo žabų pynimai nesustabdys. Tuo klausimu pažadėta inicijuoti atskirą specialistų pasitarimą.

Taip pat pažymėta, kad balandžio mėnesį turėtų atsirasti pirminė Valstybinio atliekų tvarkymo plano 2021– 2027 m. redakcija. Kol plano nėra, Klaipėdos miesto savivaldybei nėra žinomos savivaldybėms priskirtinos atliekų tvarkymo užduotys 2021–2027 m. laikotarpiui, todėl yra svarbu, kad Aplinkos ministerija kuo greičiau  parengtų Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projektą ir inicijuotų jo derinimą bei tvirtinimą.

„Maloniai nudžiugino asmeninė ministro iniciatyva įgyvendinant „Geotermos“ projektą. Jau dabar daug daroma, kad šis projektas įgautų kuo didesnį pagreitį“, - sakė V. Grubliauskas.

Primename, kad prieš mėnesį miesto taryba pritarė, jog Klaipėdos savivaldybė sutiktų perimti bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ turtą, siekiant atkurti galimybę klaipėdiečių namų šildymui naudoti geoterminę energiją. Tarp kitų klausimų, kurie svarbūs ir kitoms šalies savivaldybėms, - problemiškas lėšų, surinktų į neprioritetinės infrastruktūros sąskaitą, panaudojimas. Prioritetinės infrastruktūros plėtros įmokos gali būti panaudojamos plačiau – savivaldybės infrastruktūros plėtros projektams finansuoti, kompensacijoms už infrastruktūros plėtros iniciatoriaus įrengtą infrastruktūrą mokėti ir pan. Tačiau neprioritetinės infrastruktūros įmokų naudojimas įstatymo nuostatomis yra labai apribotas. Jei neprioritetinės plėtros teritorijoje esantys subjektai sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas, bet nesudaro su savivaldybe infrastruktūros plėtros sutarties, neįrengia savivaldybės infrastruktūros, iš jų įmokų surinktos lėšos lieka gulėti neprioritetinės infrastruktūros sąskaitoje ir jų panaudoti negalima jokiems kitiems tikslams. Atkreiptas dėmesys, kad jei neprioritetinės infrastruktūros įmokos bus renkamos ir jų nebus galima panaudoti, tai sukels bendruomenės nepasitenkinimą. Norint išspręsti šį kazusą, reikalinga pakeisti galiojančius teisės aktus. Aplinkos ministerija pažadėjo, kad bus ieškoma sprendimo ir šiuo klausimu, kurį išryškino metų pradžioje įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. 

Aptarta ir artėjanti svarbi sukaktis Klaipėdai – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. S. Gentvilas pasiūlė ilgai neatidėliojant organizuoti susitikimą su Seimo nariais ir Vyriausybės atstovais dėl deramo šios istorinės datos paminėjimo.

 Analogiškus pasitarimus sutarta rengti bent kartą per ketvirtį.

Klaipėdos miesto savivaldybės inf


Reklama