Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
  NAUJIENOS

Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?

Kategorija:

Miestas:

Vienos krypties turizmo politikos klausimu besilaikiusios Baltijos šalys subliuškus kelionių burbului pasuko skirtingais keliais: Latvija kol kas užsidarė net nuo kaimynių, Estijos Vyriausybė atidarė užsakomuosius skrydžius į visas ES šalis, kuriose sergamumo rodiklis neviršija 186,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų, užtikrindama nemokamus COVID-19 testus oro uostuose grįžus į šalį. O Lietuva, priėmusi sprendimą netaikyti saviizoliacijos asmenims, jei jie atvyko iš vietovių, kuriose koronaviruso sergamumo rodiklis per paskutines 14 d. buvo iki 25 atvejų 100 tūkst. ir net svarsčiusi atverti šalis skaidant jų sergamumo rodiklius regioniniais vienetais, kol kas liko pasyvaus stebėtojo pozicijoje. Koks scenarijus Lietuvos verslui, ekonomikai ir keliautojams būtų naudingiausias?

Sprendimų laukia surištomis rankomis

Užsakomaisiais skrydžiais turistus skraidinančių kelionių organizatoriai, paralyžiuoti įvestų ribojimų, šiuo metu veiklą Lietuvoje vykdo tik viena – Kipro – kryptimi. Pastaruosius mėnesius vis raginęs valdžios atstovus kuo skubiau ieškoti vartotojui ir verslui palankių priemonių, turizmo sektorius galiausiai liko be sprendimo. Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigia, jog ištęstas neapsisprendimas – blogiausias galimas scenarijus: „Nors turizmo infrastruktūra keliautojus priimančiose šalyse yra adaptuota pagal naujus sveikatos saugumo reikalavimus ir visos sąlygos Europos burbului yra sudarytos, Lietuvos turizmo verslas paliktas visiškoje nežinioje, kaip išgyventi šį laikotarpį. Nors Estija ir Latvija pasuko skirtingais keliais, jų turizmo sektorius bent turi aiškų situacijos vaizdą ir gali priimti atitinkamus sprendimus, kai tuo tarpu mūsų rankos – surištos.“

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturas“ generalinė direktorė Audronė Keinytė stebisi valdžios atstovų neveiklumu, kuris gali turėti labai skaudžių pasekmių ne tik kelionių organizatoriams, bet ir visiems šiame sektoriuje dirbantiems  žmonėms: „Laikas šiuo atveju yra didžiausias mūsų priešas – kuo ilgiau delsime, tuo skaudesnės pasekmės visų lauks ateityje. Bendri susitarimai kurį laiką padėjo turizmui Baltijos šalyse, tačiau Baltijos šalių burbulo jau nebeturime, tad pats metas kurti Europos burbulą su aiškiais bendrais susitarimais, kuriuos, atsižvelgę į situaciją, Europos Komisija išdėstė pateiktose rekomendacijose.“ 

Susirgimų skaidyti regionais nebežada 

Sergamumo rodiklius skaidyti regionais šalims narėms rekomendavo Europos Komisija. Lietuva šiuos pasiūlymus, kurie leistų bent šiek tiek atgaivinti turizmo verslą, palaikė tik iš dalies, pakeldama saviizoliacijos kartelę, tačiau diskusijos dėl sergamumo rodiklių skaidymo regionais padaugėjus susirgimų skaičiui užtilo. Tuo tarpu Estija šioje situacijoje prisitaikė ir nusprendė leisti vykti į tas ES šalis, kuriose sergamumo rodiklis yra ne didesnis nei dvigubas ES vidurkis. Tokiu būdu Estijos kelionių organizatoriai turi galimybę keliautojams pasiūlyti atostogų itin mėgstamuose kurortuose ir tuo pačiu bent iš dalies kompensuoti prarastą vasaros sezoną.

Vienintelė priemonė – neveiksminga 

 Lietuvoje, svarstant skrydžių atnaujinimą, situaciją paaštrino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Seimui pateiktos pataisos, kuriomis siūloma atsisakyti dabar galiojančio 90 dienų termino, per kurį kelionių organizatoriai gali atsiskaityti už atšauktas keliones dėl pandemijos, ir keisti jį į 14 dienų terminą. Seimas šį nutarimą palaikė nepaisant turizmo sektoriaus nuogąstavimų apie praktiškai šiuo metu neįgyvendinamus reikalavimus.

„Šiandien kai kurios šalys jau kuria turizmo sektoriui pagalbos priemones, kitos šalys kol kas nesiima veiksmų, tačiau vadina EK reakciją pavėluota. Taip pat kalbama apie rekomendacijų peržiūrą, remiantis pandemijos pamokomis. Sunku pasakyti, ką šiuo metu planuoja mūsų valdžios atstovai, nes diskusijos visiškai užtilo, o ryžtingų sprendimų, realiai padėsiančių verslui, taip ir nesulaukėme. Teoriškai siūlomos Vyriausybės pagalbos – lengvatinių paskolų – šiuo metu praktiškai įsisavinti neįmanoma. Dėl to kenčiame ne tik mes, bet ir grąžinimų už neįvykusias keliones nesulaukiantys keliautojai“, – pastebi A. Keinytė. 

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė akcentuoja, jog iš lengvatinėms paskoloms numatytų 15 mln. Eur, kuriuos Vyriausybė skyrė kelionių organizatoriams atsiskaityti su klientais už dėl pandemijos atšauktas keliones, įmonės sugebėjo įsisavinti tik šeštadalį – 2.5 mln.: „Šie skaičiai rodo, jog ir vienintelė valdžios atstovų priemonė realiai neveikia, tačiau nei jos korekcijų, nei alternatyvų jai nekuriama. Iki šiol nebuvome atsidūrę tokioje situacijoje ir sunku pasakyti, kada iš jos išeisime.“

Komentuodama planus keisti Civilinį kodeksą Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį į tai, kad panašiai terminus prailgino daugelis ES šalių, nes Kelionių direktyva nebuvo pritaikyta pandemijos aplinkybėmis. Ji viliasi, kad Seimas pasielgs išmintingai ir įvertins esamą situaciją: „Sprendimo, jog vartotojams dar iki rinkimų būtų grąžintos visos lėšos už dėl įvestų apribojimų negalėtas įvykdyti keliones, raktas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės rankose.“

Reguliarių skrydžių organizatorių situacija – ne geresnė

Užsakomųjų skrydžių bendrovės „GetJet Airlines“ direktoriaus Dariaus Viltrakio teigimu, Baltijos šalių kelionių burbulas nebuvo aktualus skrydžių vykdymo prasme: „Liepą ir rugpjūtį situacija kiek pagerėjo, buvo atsiradęs optimizmas, bet vėliau „Novaturas“ ir „Tez Tour“ dėl įvestų ribojimų vėl sustabdė savo programas ir nutraukė visus skrydžius. Jeigu lyginant Lietuvos kelionių organizatorių užsakymu skraidintus keleivius į jų pamėgtas kurortines šalis, tai pernai rugsėjį iš Vilniaus lėktuvai kilo 167 kartus, pervežta 56 958 keleivių, tuo tarpu šių metų rugsėjį dėl COVID-19 skrydžiai nevyko beveik visą mėnesį. Tik mėnesio pabaigoje, atsidarius Kiprui, buvo įvykdyti 3 užsakomieji skrydžiai iš Lietuvos ir pargabenti 757 keleiviai.“

D. Viltrakis teigia tikėjęsis, jog Vyriausybė palaikys sprendimą vertinti sergamumo rodiklius atskirais autonominiais regionais, taip pat ir galimybę keliauti į už ES ribų esamus kurortus, tokius kaip Tunisas, į kuriuos leidžiama keliauti iš kaimyninių šalių: „Kol dar galiojo Baltijos šalių kelionių burbulas, dažnai buvo nurodoma, kad tam tikrų sprendimų negalima priimti būtent dėl Latvijos ar Estijos nesutikimų. Todėl gal net didesnė viltis atsirado jam subliuškus, nes dabar mūsų Vyriausybė gali pati spręsti, kur keliauti saugu.“

Pasak „GetJet Airlines“ vadovo, turizmo sektoriui sunku suprasti, kodėl ES šalims nepavyksta priimti vieningų sprendimų dėl kelionių apribojimų ir saugiai atgaivinti turizmo: „Kodėl mes taikome tokius griežtus draudimus, griaunančius turizmą mūsų šalyje, neatsižvelgiant į kaimyninių šalių pavyzdžius? Kodėl iš Latvijos ir Estijos leidžiami skrydžiai į Tunisą, o Vokietija bei Lenkija dar vasarą atidarė užsakomuosius skrydžius į Turkijos kurortus Antaliją ir Izmirą, tačiau mes liekame stebėtojais? Atsakymų į šiuos klausimus iki šiol neturime.“

Scenarijus nuspėti sunku

„Novaturas“ generalinės direktorės A. Keinytės nuomone, šioje keblioje situacijoje per mažai įgalinami patys keliautojai: „Iš keliautojų šiuo metu atimtos visos galimybės patiems priimti bet kokį su kelionėmis susijusį sprendimą, kai tuo tarpu Estija, Lenkija, Vokietija ir kitos ES šalys sako – keliaukite, tik būkite atsakingi ir laikykitės visų reikalavimų. Pats metas labiau įgalinti ir mūsų žmones, kurie, tikiu, priimtų sau ir artimiesiems geriausią sprendimą.“

Tuo tarpu Lietuvos turizmo asociacijos vadovė M. Plepytė-Rainienė įsitikinusi, jog Lietuvai būtinas skubus bei ryžtingas sprendimas, kuris užtikrintų turizmo verslo sektoriaus veiklos tęstinumą: „Būtent toks sprendimas priimtas Estijoje, kuomet valstybė savo nutarimais nevaržo sektoriaus veiklos ir pakėlę sergamumo rodiklį bei darydami išimtis atidaro ne tik pagrindinius Europos, bet ir pasaulio taškus, kuriuos savo rekomendacijose išdėstė Europos Komisija. Taip užtikrinamas sektoriaus įmonių likvidumas, darbo vietų išlaikymas, prisiimtų įsipareigojimų tiek vartotojams, tiek užsienio partneriams įgyvendinimas.“ M. Plepytė-Rainienė pažymi, jog sprendimai turėtų būti priimti nedelsiant: „Jau turėjome spėti pasimokyti iš vėluojančių sprendimų, kurie neužtikrina sąžiningos Lietuvos kelionių organizatorių konkurencijos lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių kelionių organizatoriais.“

 


Reklama