NAUJIENOS

Skaudvilėje paminėtas Durbės mūšis

Kategorija:

Miestas:
Skaudvilėje, ant Ivangėnų-Karšuvos piliakalnio, paminėta Durbės mūšio 760-ties metų sukaktis.



Durbės mūšis – tai 1260 metų liepos 13 dieną įvykusio žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 metais Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene. Mūšis vyko kuršių žemėje, prie Durbės ežero (Latvija). Šio mūšio metu žemaičiai ir iš ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Kariniu Livonijos ordino ir Vokiečių ordino bendru žygiu siekta bent iš dalies įgyvendinti strateginį tikslą – užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, o tiesiogiai – išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Spėjama, kad tai Vilkų Lauko piliakalnis, esantis dabartiniame Šilalės rajone.
Manoma, kad Livonijos ir Vokiečių ordino kariuomenėse buvo apie 8000 vyrų ir 190 riterių. Žemaičiai sutelkė apie 4000 karių.  

Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai.

Mūšiui prasidėjus, iš Vokiečių ordino kariuomenės pasitraukė kuršiai, dalis jų puolė vokiečius iš užnugario. Ordino kariuomenės padėtį silpnino jos dalių tarpusavio nesutarimai ir tai, kad jungtinė kariuomenė neturėjo vieno, visų pajėgų veiksmus derinančio vado. Ėmė trauktis estai, panika apėmė ir vokiečius. Žemaičiai priešą staigiai apsupo, daugelį riterių nukovė, persekiojo bėgančiuosius.

Žuvo apie 150 ordino riterių ir daug karių, ordino kariuomenės vadai Burhardtas von Hornhausenas, Heinrichas Botelis ir karalaitis Karolis su savo daliniu.
Durbės mūšis buvo didžiausias XIII  ir XIV amžių lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Po mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260–1274).
Lietuvos karalius Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.

MK inf. 
Romualdo Vaitkaus nuotr.
Parengta pagal Vikipedijos inf.

Reklama