Šimtukininkė A. Staupelytė: Amerikoje supratau, jog ne verslas, o pedagogika mane domina

Pastaraisiais metais mokytojo profesiją renkasi vis daugiau abiturientų, brandos egzaminus išlaikiusių aukščiausiais balais. Viena tokių – Agnė Staupelytė – pernai sėkmingai baigusi gimnaziją Plungėje ir galėjusi rinktis bet kurią profesiją. O mergina nė nesuabejojo ir tikslingai ėjo pedagogikos link – pasirinko pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas Vytauto Didžioje universitete (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Pasak Agnės, rinkdamiesi studijas, abiturientai išgyvena įvairių baimių, kurių neišvengė ir ji pati. „Pavyzdžiui, bijojau, kad pasirinkus tiksliuosius mokslus teks pamiršti kūrybiškumą, o pasirinkusi humanitarinius mokslus, atvirkščiai – ilgėsiuosi skaičių, chemijos, kitaip tariant, tiksliųjų mokslų. Aš pasirinkau Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo programą, nes manau, kad tai pati plačiausia programa, kurią studijuodama ne tik galėsiu nepamiršti nė vieno savo interesų lauko, bet ir sustiprinsiu kiekvieną iš jų: studijuosiu humanitarinius, gamtos mokslus, filosofiją, komunikaciją. Be to, pradinių klasių mokytojas – vienas svarbiausių vaiko gyvenimo vedlių. Mokytojas turi didžiulės įtakos tolimesniam pradinukų gyvenimo keliui“, – teigė pirmakursė A. Staupelytė.

 JAV mokėsi verslo ir lyderystės paslapčių

Mokslo metų pradžioje Agnė gavo skatinamąją Signatarų stipendiją. Pirmakursė tikina, jog tai svarus paskatinamas siekti savo svajonės. Mokyklos laikais Agnė neapsiribojo tik mokslais, ji dalyvaudavo įvairiuose projektuose bei savanoriavo. Vienas įsimintiniausių projektų – vasaros stovykla „Lyderystės akademija“ Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net iš 1300 kandidatų A. Staupelytė buvo išrinkta vykti mėnesiui į JAV, kur turėjo galimybę bendrauti su verslo įmonių vadovais. „Lyderystės akademijoje“ Agnė gilinosi į globalaus verslo ir lyderystės paslaptis. Sako, Amerikoje supratusi, jog savo profesinę ateitį norinti sieti ne su verslu, o su pedagogika ir Lietuva. Be abejo, tarptautinės pedagoginės patirties studentė žada pasisemti pasinaudodama „Erasmus+“ programą, tad šiuo metu svarsto, kuriame Europos universitete norėtų trumpam studijuoti.

 Moksleiviai turi patys rasti savo profesiją

Agnė pataria moksleiviams apie būsimą profesiją domėtis jau mokyklos suole. Praėjusiais metais ji dalyvavo VDU Švietimo akademijoje organizuotame renginyje „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“. Visą savaitę plungiškė išbandė studento rolę, klausėsi įvairių paskaitų universitete, gyveno studentų bendrabutyje, susipažino su bendraminčiais, studentais ir dėstytojais. „Pagyvenau bendrabutyje, kiekvieną rytą ėjau į universitetą, dalyvavau paskaitose, diskusijose ir išvykose – tiesiog stebėjau save, kaip aš jaučiuosi šioje aplinkoje. Kiti žmonės gali pripasakoti visko: aplinka graži ar atgrasi, įkvepianti ar demotyvuojanti… Tačiau juk svarbiausia, kokia ši aplinka yra tau. Ar tau ji įkvepianti? Ar tau ji artima?. Tąkart visus atsakymus sužinojau per vieną savaitę ir man tapo ramu dėl savo pasirinkimo. Tačiau šios ramybės negali suteikti joks kitas savo patirtis pasakojantis žmogus: pats abiturientas turi eiti, patirti, jausti aplinką ir tartis su savimi – ar tai yra ta erdvė, kurioje nori praleisti mažiausiai ketverius metus“, – sako A. Staupelytė.

Šiemet vasario 15–19 d. vykstantis renginys „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“ dėl pandemijos persikelia į virtualią erdvę. Beje, renginys organizuojamas su Šiaurės  ministrų tarybos biuru, tad jo metu bus kalbama ne tik apie Lietuvos mokyklas ir mokytojus, bet ir apie Šiaurės šalių patirtis švietimo srityje.

Nerijus Žeronas