Šiltas vakaras „Lelijos" klube. Džiaugtasi Mamerto Papšio kūryba
  NAUJIENOS

Šiltas vakaras „Lelijos" klube. Džiaugtasi Mamerto Papšio kūryba

Kategorija:

Miestas:
Ignalinos viešosios bibliotekos daugiau nei tris dešimtmečius globojamas literatų klubas „Lelija“ turi tradiciją spalio mėnesį susirinkti į poezijos skaitymus, pasidžiaugti naujai išleistomis knygomis, pasveikinti jubiliatus. Smagu, kad šiame skubėjimo ir greito vartojimo laike vis dar surandama laiko knygai, kūrybai, šiltiems susitikimams.  



Spalio 9-ąją surengtą popietę bibliotekoje muzika, dainomis ir eilėmis pradėjo klubo narė Olga Paukštienė. Klubo kuratorė Laima Banienė pristatė naujas Broniaus Šablevičiaus knygas „Per orchidėjų pievas ir miškus“ ir „Mudviejų vakaras: nesušukuotieji haiku“. Joms bibliotekoje bus skirtas atskiras renginys.  Jubiliejaus proga pasveikinta publicistė, kultūrologė Dalia Savickaitė. Jubiliatė džiaugėsi klubo veikla, dėkojo už sveikinimus bei sakė spaudai ruošianti naują knygą. Šiuo metu Dalia dirba Visagino bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, todėl įvairios projektinės ir kultūrinės veiklos jai nestinga.




Na, o daugiausia dėmesio tądien skirta didžiasaliečiui, buvusiam ilgamečiam vaikų globos namų vadovui  Mamertui Papšiui ir jo kūrybai. Bibliotekoje surengta jo paveikslų paroda. Mamertas Papšys gimė 1952 m. Ignalinos rajono Galalaukių kaime. Paišyti pradėjo nuo mažens. Meno gyslelę, kaip pasakojo, paveldėjo iš tėčio, kuris buvo garsus meistras, dievdirbys, galėjęs tapti talentingu skulptoriumi. Meniška dvasia gyva  ir Mamerto sūnaus darbuose, ir anūko piešiniuose. Prisimena, kad vaikystėje buvęs labai padykęs, tikras nenuorama. Tai į kaimyno sodą įlįsdavo, tai šiaip kokių eibių prikrėsdavo, bet užtat knygas tiesiog ryte rydavo. Skaitydavo prie žibalinės lempos ant pečiaus sėdėdamas, karves ganydamas, į mokyklą eidamas... Jam labai patinka Maironio, Brazdžionio eilės, tiesiog dievina Jeseniną.  Išėjęs į pensiją bene visą savo laiką skiria sodybos gražinimui ir kūrybai. M. Papšio paveiksluose atgyja gimtieji gamtos peizažai, kaimai, bažnytėlės... Ne tik paveikslus tapo, bet ir rašo. Susirinkusiems paskaitė savo eilėraščių bei laišką vaikams. O tų vaikų jo gyvenime ne šimtas ir ne du buvo. Globos namuose jis lyg tėvas juos išmintingai mokė gyvenimo ir pabardavo su meile, ir prie darbo pratino, o svarbiausia – būti žmonėmis linkėjo...Vyras visą laiką stengėsi vadovautis Vilio Lacio romane „Žvejo sūnus“ perskaityta mintis: „Aš pats būsiu savo laimės kalvis. Kokią nusikalsiu – tokią ir turėsiu.“ Dabar patikrintas gyvenimo tiesas jis užrašo ant akmenų, kuriuos iš visur kur suradęs vis vežasi namo.




M. Papšį sveikino Didžiasalio bibliotekininkė Audronė  Filipavičienė, kultūros organizatorė Valentina Sinkevič, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, savivaldybės atstovė Rasa Juodagalvienė, taip pat ilgus metus kartu su juo vaikų problemomis rūpinęsi Danutė Ropienė ir Nijolė Šiaudinienė. Dalia Savickaitė pasidžiaugė, kad įvairių projektų pagalba tokie žmonės atrandami, kad jų asmenybes ir kūrybą gali pažinti daugelis.  
 
Lina Kovalevskienė
 

Reklama