NAUJIENOS

Siekiant pasiekti iškeltas naudas visuomenei, 6 struktūrinės reformos perplanuojamos ir pildomos naujomis veiklomis

Kategorija:

Miestas:

Vyriausybės įgyvendinamos ir jau įpusėtos šešios struktūrinės reformos (švietimo, sveikatos, pensijų, šešėlio mažinimo, inovacijų, mokesčių), atlikus analizę ir įvertinus atliktus darbus, perplanuojamos: kai kurių veiklos išplečiamos, kelias jau rengiamasi užbaigti. Taip siekiama sparčiau pasiekti reformų tikslus ir naudas.

„Pradėjus reformas 2018 m. pavasarį, jau praėjusių metų pabaigoje fiksavome kai kurių darbų strigimą. Todėl reformas buvo būtina perplanuoti, kad numatyti reformų tikslai ir naudos būtų pasiektos. Išanalizavus ir perplanavus reformas, svarbu pabrėžti, kad visos numatytos reformų naudos išlieka. O ministrų pasiūlyti ir patvirtinti atnaujinti programų planai turės užtikrinti, kad jos būtų pasiektos“, – vasario 13 d. (ketvirtadienį) vykusiame Strateginių projektų priežiūros komisijos posėdyje kalbėjo premjero patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas.

Posėdyje pristatyti reformų perplanavimo darbai ir pakeitimai: keičiamos priemonės, kurių įgyvendinimas stringa, reformos pildomos naujomis veiklomis, baigta mokesčių reforma.

Įgyvendinant sveikatos reformą daugiausia stringa ligoninių tinklo optimizavimo ir slaugos paslaugų plėtros projektai. Todėl siūlomos alternatyvios veiklos, kurios papildytų ligoninių tinklo optimizavimo projektą: bandomųjų ligoninių pertvarkos projektų regiono lygiu parengimas; klasterių plėtra; skubiosios medicinos pagalbos organizavimo tobulinimas.

Siūlomos slaugos paslaugų plėtros alternatyvos: slaugos ir socialinių paslaugų integracija; numatytos veiklos iki 2022 m. pradžios, steigiant ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų tinklą, integruojant jį su socialinių paslaugų teikėjais, įkuriant ilgalaikės priežiūros fondą.

Šešėlio mažinimo reformos darbai atlikti beveik visi (likęs tik virtualaus kasos aparato įdiegimas 2021 m.): priimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, numatančios galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio perkant šešėliui jautrias paslaugas; įtvirtinti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai, jų neatitinkantys asmenys gali netekti teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kt.; per pusmečio mokesčių „amnestijos“ langą papildomai deklaruota 41,7 mln. eurų.

Nuo 2020 m. reforma plečiama ir įtraukiami nauji darbai: statybininko ID informacinės sistemos kūrimas / modernizavimas; transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos diegimas; duomenų analizės ir kompetencijų centro veiklos modelio parinkimas.

Komisijos posėdyje konstatuota, kad švietimo reformai įgyvendinti prireiks daugiau laiko, negu planuota, numatoma reformos pabaiga – 2022 m. pabaiga.

Dalis reformos rodiklių gali būti pasiekta vėliau, nei planuota. Numatoma, kad mokinių pasiekimai išaugs dešimtadaliu, skirtumai tarp miesto ir kaimo sumažės 50 proc., žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą, skaičius išaugs nuo 5,9 iki 9 proc. Šiems tikslams pasiekti įtraukiamos naujos veiklos, įgyvendinamos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vienas svarbiausių švietimo reformos pasiekimų – pakeitus mokytojų darbo užmokesčio sistemą, per dvejus mokslo metus mokytojų atlyginimams papildomai skirta apie 95 mln. eurų. 2019 m. švietimo bendruomenei pristatytos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, pagal kurias bus rengiamos atnaujintos bendrosios ugdymo programos.

Inovacijų reformos 2020 m. svarbiausias tikslas – pasirengti steigti vieną inovacijų agentūrą ir fondą. Fondas taps tvariu finansavimo šaltiniu, mažėjant Europos Sąjungos investicijų srautui. Fondo administravime dalyvaus inovacijų agentūra. Iki 2021 m. bus įgyvendinti pirmojo etapo darbai kuriant vieną inovacijų agentūrą.

Pensijų reforma yra įvykusi, šiuo metu vykdoma naudų stebėsena. Pirmoji pakopa buvo visiškai atskirta nuo antrosios – tai yra panaikinti pervedimai iš „Sodros“ į pensijų fondus, todėl valstybės mokama senatvės pensija ateityje nebus mažesnė dėl tokių pervedimų. Taip pat apsispręsta sumažinti pensijų fondų valdymo mokesčius, todėl antroji pakopa tapo pigesnė gyventojams.

Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. pabaigoje antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius išaugo nuo 1,31 iki 1,34 mln. Pensijų fondų valdomas turtas išaugo 24,68 proc.

Šiemet iki liepos mėn. numatytas centralizuoto anuitetų mokėtojo „Sodroje“ įsteigimas. Pensijų fonduose sukauptų pensijų ir išmokų mokėjimą perims „Sodra“, todėl tikimasi, kad ateityje pensijų anuiteto paslauga taps patrauklesnė gyventojams.

Mokesčių reforma yra baigta. Parengti ir priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, dėl kurių sumažėjo darbo apmokestinimas. Pertvarkyta mokesčių ir socialinio draudimo sistema tapo aiškesnė. Dėl nustatytos ekonomikos augimui palankesnės mokesčių struktūros į valstybės biudžetą gaunamos papildomos pajamos iš ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių (akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio).

Esminis nuokrypis nuo pradinės reformos naudos: buvo sulėtintas 3 metams nustatytas NPD didėjimo tempas ir padidintas progresinio mokesčio GPM tarifas pajamoms, viršijančioms  „Sodros“ įmokų lubas. 

2021 m. numatoma baigti įgyvendinti pensijų, šešėlio mažinimo ir inovacijų reformas. Reformų įtaka ekonomikos augimui tebėra matoma. Didžiausiais jų poveikis ekonomikos augimui numatomas 2025–2027 m. – 2 proc. didesnis BVP, palyginti su scenarijumi, jeigu reformos nevyktų. Šiomis reformomis įgyvendinama 14-a iš 18-os tarptautinių organizacijų (EK, TVF, EBPO) rekomendacijų Lietuvai.

LRV inf.


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Šventinės edukacinės programos vaikams





Esperanto – tarsi išsigelbėjimo ratas



Reklama