Šiandien Klaipėdos muzikiniame teatre – šokio spektaklio „Altorių šešėly“ premjera!

„Kodėl suskaldoma meilė? Kodėl taip ryškiai perskirtos meilė Kristui ir meilė moteriai? Kodėl Kristaus kareivis negali tos meilės sujungti? Manau, kad šiandien ši tema yra aktuali“, – apie šokio spektaklį „Altorių šešėly“ sako Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir šio spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys.

 „ Spektaklio tikslas nėra analizuoti religinius aspektus. Prie šios temos labai švelniai teprisiliečiama. Tik tiek, kiek reikia Liudo Vasario, kaip žmogaus asmenybei atskleisti. Juk Liudas Vasaris pirmiausia yra žmogus. Žinoma, mes šiuo spektakliu nieko neišspręsime ir nieko nepakeisime. Kai šiandien visose srityse akcentuojama sintezė, gal laikas padaryti ir meilės sintezę? Kodėl tos dvi meilės negali susijungti? Man atrodo, kad ir šiandien aktualu tolerancija įvairiam žmogui. Net ir tam, kuris yra kunigas arba kuris metė kunigystę. Lygiai taip pat ir kitiems žmonėms, turintiems vienokias ar kitokias istorijas. Tiek XX amžiaus pradžioje, kai V.Mykolaitis-Putinas rašė romaną, tiek dabar tolerancijos tema tebėra aktuali. Žmogus, pasirinkęs Kristaus kareivio kelią ir jį metęs, iki šiol yra smerkiamas. Kunigystė tebėra apipinta mistika. Kiekvienas žmogus vertas tolerancijos ir vertas pagarbos jo apsisprendimas“, – mintimis dalijasi Ramūnas Kaubrys, pastebėdamas, kad šis darbas nebuvo ilgų svarstymų rezultatas. Tiesiog Klaipėdos muzikiniam teatrui atėjo laikas pastatyti šokio spektaklį. Juk teatrą sudaro keli kolektyvai: orkestras, choras, solistų grupė, šokėjų kolektyvas. Visi jie dirba pagal iš anksto patvirtintus kūrybinės veiklos planus.

Pasak teatro vadovo, šiemet eilė atėjo šokio žanrui.

Iš pradžių teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas pasidairė po užsienio rašytojų lobynus, tačiau licencijų gavimas, kuris praktiškai buvo beveik neįmanomas, paskatino prisiminti lietuvių autorių kūrybą. „Vieną dieną ateina pas mane Aurelijus ir sako: „Statysime Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Dieve mano, pamaniau, ką jis dar besugalvos. Tačiau šiai idėjai pritarė meno taryba, nes mes ne vieni sprendžiame, kokius spektaklius statyti. Taip ir atsirado mūsų „Altorių šešėly“, – pasakoja tetaro vadovas R.Kaubrys. – Libretą spektakliui parašė Birutė Mar. Tai jau antras mūsų teatro bendradarbiavimo su Birute kūrinys. Pirmasis darbas buvo miuziklas „Veronika“, kurį kūrėme pagal Vienuolio „Paskenduolę“. Birutė tam miuziklui parašė tiek kalbamuosius, tiek ir dainuojamuosius tekstus. Ją pasikvietėme kurti libretą ir „Altorių šešėly“. Tačiau tai tikrai nėra pažodinis romano atpasakojimas. Teatras – reginio vieta. To ir siekiame. Mes siekiame sukurti reginį, į kurį žiūrovas būtų įtrauktas, o visa kitą paliekame jo teismui.“

Spektaklio kostiumus ir dekoracijas sukūrė dailininkė Iveta Ciparytė. Ši autorė muzikinio teatro žiūrovui pažįstama ir iš kitų spektaklių, o ypač iš atnaujinto spektaklio „Kruvinos vestuvės‘. Spektaklis pastaruoju metu rodomas gastrolėse ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje.

Šokio spektaklio „Altorių šešėly“  premjera – kovo 20 dieną. Kitas spektaklis bus parodytas kovo 22 dieną ir dar pasitinkant vasaros sezoną bei gastrolėse.

Teatro vadovas džiaugiasi ne tik premjera, bet ir kitais teatro kolektyvo darbais: atnaujinama  operetė „Vienos kraujas“, startuoja edukacinis projektas vaikams „Šokio talentų dirbtuvės“, vasarį įvyko spektaklio vaikams „Tinginėlių pasakos“ premjera.

 „Netrukus vykstame į Kaliningradą, kur įvyks europinio projekto „Daugiakultūris dialogas –daugiakultūris teatras – pasienio teritorijų socialinės ir kultūrinės integracijos skatinimas“ premjera. Projekto metu sukurti spektakliai pagal W. Shakespeare‘o tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ jau buvo parodyti Klaipėdoje ir Elbinge, Lenkijoje. Dabar liko paskutinis projekto etapas – Kaliningrade. Tai trikalbis projektas. Kiekvienoje šalyje spektaklis statomas kita kalba, jame vienu metu vaidina trijų skirtingų teatrų trupės, – apie teatro veiklą pasakoja vadovas. –Šiuo metu mes įgyvendiname du europinius projektus. Kitas projektas „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT): socialinių pokyčių link“. Projekte dalyvauja 20 jaunų žmonių iš Lietuvos, 20 – iš Lenkijos ir 10 – iš Švedijos. BAIT skirtas jaunimo edukacijai, nes pastaruoju metu jaunimas ir vaikai – yra mūsų teatro prioritetas. Įgyvendinant projektą, jaunimo komanda mokosi ir ugdosi. Tai būsimieji socialiniai animatoriai. Šiemet projektas vyksta jau trečius metus.“

Nors šiuo metu žiūrovų skaičius stabilus, bet teatras ieško galimybių duris atverti įvairesnio amžiaus žiūrovui. „Esame išsianalizavę savo žiūrovą: didžioji dalis – 30-40 ir 50-60 metų bei mažiausieji teatro lankytojai iki 5-6 metų. Jaučiame kiek didesnį atotrūkį nuo 10 iki 30 metų žmonių grupės. Paaugliams, jaunimui pastaruoju metu skiriame vis didesnį dėmesį. Teatro repertuarą papildė miuziklas „Velnio nuotaka“, muzikinė drama „Adata“. Šį segmentą ugdysime ir ateityje, žinoma, rinkdamiesi tokius kūrinius, kurie būtų įdomūs ir mūsų tradiciniam žiūrovui.“

Ir dar viena džiugi žinia. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio, prieš trejus metus atėjęs vadovauti šiam kolektyvui, jis susidūrė su dideliais nemalonumais. Vadovas neslėpė, kad su įtampa keldavo telefono ragelį, nes nebuvo dienos, kad kažkas iš tiekėjų nepagrasintų nutraukti šilumos, vandens, elektros energijos, reikalingų prekių ar paslaugų teikimo. Didelės skolos ir tuščia teatro sąskaita. Kitais metais buvo jau kiek lengviau, nes sulaukta Kultūros ministerijos pagalbos, į teatrą sugrįžo žiūrovas. „Praėjusius metus pabaigėme su lėšų pliusu ir metus pradėjome be jokių baimių, – pasidžiaugia Ramūnas Kaubrys.– Žinoma, niekada nėra gana, norisi daugiau, bet tai priklauso nuo mūsų. Aišku, norime ne tik stabilaus, bet ir nuolat augančio žiūrovų skaičiaus. Tačiau mūsų regiono gyventojai yra labai liberalūs, jie nori įvairių žanrų, įvairių stilių. Jų širdyse nėra tokios nuostatos, kokia yra tarp kauniečių – eiti į operetę. Mes gyvuojame tik 27 metus, o Kauno muzikinis teatras– artėja prie šimtmečio. Taigi mes savo tradicijas tik kuriame ir tikrai turime kur augti. O mūsų pasitikėjimą stiprina žiūrovas.“

Genovaitė Paulikaitė