Šeštadienį Tiltagaliuose startuoja mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Birželio 12 dieną Tiltagaliuose (Panevėžio r.) vyksta pirmasis Mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2021 renginys. Kultūros sostinės renginių ciklo pradžia sutampa su tradicine tiltagaliečių švente – Antaninėmis ir kraštiečių subuvimu ir, be abejo, su miestelio 465-uoju gimtadieniu. Šventė prasidės 17 val. Švento Antano atlaidais Šv. arkangelo Mykolo koplyčioje. 19 val. prie Tiltagalių kultūros centro atidengiamos skulptūrėlės, žaismingai į renginį įsilies Panevėžio teatro „Menas“ aktoriai su gatvės teatro improvizacija „Atvykėliai“. 19:30 prasidės šventinis koncertas. Šurmuliuos ir šventinė mugė.

Pirmasis įspūdis: ir džiaugsmas, ir nerimas

„Mes net nedrįsome pagalvoti, kad galėtume tapti mažąja Lietuvos kultūros sostine, bet kai gavome pasiūlymą, ryžomės teikti paraišką, juolab, kad šiemet sukanka 465 metai, kai Tiltagaliai pirmą kartą paminėti istoriniuose šaltiniuose“, – sako Panevėžio rajono Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė.

Tiltagaliuose viena iš didžiausių tradicinių švenčių – kraštiečių šventė Antaninės – šienapjūtės pradžios šventė, sukviečianti kraštiečius iš įvairių Lietuvos kampelių.

„Kitas mūsų tradicinis ir išskirtinis renginys – alternatyvios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“, pradėtas prieš dešimtį metų. Jame kuriamos kolekcijos iš gamtinių medžiagų. Iš pradžių jis buvo rajoninio masto, vėliau įsitraukė dalyviai ir iš kitų Lietuvos regionų miestelių. Buvo sukurta labai įdomių darbų iš liepos žiedų, beržo tošies, kankorėžių, saulėgrąžų sėklų bei kitų pačių įvairiausių gamtos gėrybių. Festivalis susilaukė ir didelio žiniasklaidos dėmesio. Į kiekvieną festivalį atvyksta ir jau anksčiau dalyvavusieji, ir naujai susidomėję. Tikimės, kad šių metų festivalyje sudalyvaus ir mažosios Lietuvos kultūros sostinės, – pasakoja kultūros centro vadovė. – Manau, kad šios tradicinės šventės taip pat prisidėjo Tiltagaliams suteikiant garbingą mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulą. Be abejo, rengiame ir kitus renginius, kokie vyksta ir kitur. Tai ir valstybiniai, etniniai, edukaciniai renginiai. Tačiau sužinoję, kad tapome mažosios Lietuvos kultūros sostine, buvome sunerimę: juk projekto įgyvendinimą smarkiai apsunkina pandemija ir karantinas.“

Karantino dovanotas laikas

„Tačiau karantinas mums ir pasitarnavo, – teigia Renata. – Juk jei ne karantinas, būtume sukęsi renginių karuselėje ir mažiau laiko būtume galėję skirti vieniems svariausių mūsų sumanymų – apie Tiltagalius sukurti dokumentinį filmą ir išleisti knygą apie šio krašto istoriją „Šimtmečiai prie Marnakos“. Pasukom daug sudėtingesniu keliu, negu galėjom eiti. Per karantiną skyrėme laiko filmo scenarijui ir knygai. Marnaka – tai nedidelis upelis, ties Tiltagaliais įtekantis į Lėvenį. Tiltagaliai anksčiau netgi vadinosi Pamarnakiais “.

Pasak pašnekovės, ir dokumentinis filmas, ir knyga užpildys šiuo metu esančią informacijos apie Tiltagalius spragą. „Informacija buvo išsibarsčiusi įvairiose knygose, laikraščiuose. Medžiaga šiai knygai pradėta rinkti jau prieš penkerius metus. Rinkdami informaciją aktyviai bendradarbiaujame su kraštiečiais, vietos gyventojais, mokykla, biblioteka, seniūnija bei sulaukiame šio krašto istorikų pagalbos“, – pasidžiaugia Renata Kopūstienė ir priduria, kad, jei nesutrukdys pandemija, lapkričio mėnesį tikimasi knygos sutiktuvių.

Titulas keičia gyvenimo būdą

Metų pradžioje buvo sukurtas ir pristatytas filmuotas poetinis siužetas apie Tiltagalius šio krašto eiliuotojos Liudos Karpuškienės eilėmis. Buvo rengiamasi būsimiems renginiams, atsižvelgiant į pandeminę situaciją dėliojami keli projekto scenarijai. „Nors Tiltagaliai ne vieną kartą buvo pripažinti gražiausia gyvenviete Panevėžio rajone ir net regione, tačiau norint išsaugoti gražią aplinką, reikia ja rūpintis. Tad didelį dėmesį šiais metais tiltagaliečiai skiria aplinkos tvarkymui. Mūsų miestelyje yra daug parkelių, tvenkiniukų, tad pavasarį surengta nemažai talkų, per kurias buvo gražinamos ir tvarkomos miestelio viešosios erdvės, perdažyti suoliukai, liepteliai. Savivaldybei skyrus lėšų šiemet bus išvalytas vienas tvenkinys, sutvarkytas mūsų koplyčios stogas. Tiltagalių Šv. arkangelo Mykolo koplyčia – yra architektūros paminklas. Koplyčia statyta kaimo gyventojų iniciatyva bei lėšomis 1858–1859 m. Jos statybai leidimą išdavė tuo metu čia lankęsis vyskupas Motiejus Valančius, – miestelio sujudimą apibūdina Renata Kopūstienė. – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulas labiau sutelkė vietos gyventojus, atsirado naujos gražios iniciatyvos. Vis daugiau žmonių įsitraukia į šią programą: kas darbu, kas idėjomis, kas lėšomis prisideda.“

Be abejo, galvojama ir apie renginius. Juo labiau, kad Tiltagalių kultūros centre – gausu meno kolektyvų. „Turime ir instrumentinių, ir vokalinių, ir šokių kolektyvus, teatro ir dailės studijas. Taigi galime džiaugtis žanrų ir amžiaus grupių įvairove. Džiaugiamės aktyviu seniūnijos gyventojų dalyvavimu mėgėjiškoje veikloje“, – kalba kultūros centro vadovė.
Kartu su meno kolektyvais, kviestiniais atlikėjais tiltagaliečiai pasirengę įvairiems renginiams. Birželio 28 d. į Tiltagalius atvažiuoja Panevėžio lėlių vežimo teatras. Jie atveža teatrinę improvizaciją „Lėlių cirkas“. Liepos 13–15 dienomis rengiama vasaros vaikų stovykla „Bendrystės ir įspūdžių labirintuose“. Liepos 16 – tapybos pleneras ir gitaros vakaras. „Mūsų kraštui visiškai naujas renginys – bardų festivalis „Čiobrelių pieva“. Prie kultūros centro pievoje auga čiobreliai, todėl festivalis taip pavadintas“, – sako Renata. – Rugpjūčio 21 d. pas mus užsuks Ryterna modul mototurizmo ralio 2021 motociklininkai. Tai intelektualus, kultūrinis, pažintinis mototuristinis ralis, kurio metu dalyviai važiuoja motociklais po visą Lietuva, aplanko kultūros, paveldo ir kitas vertingas krašto vietoves ir už organizatorių pateiktų užduočių įvykdymą gauna taškus. Mes juos supažindinsime su Tiltagalių istorija. Lapkričio mėnesį Tiltagalius pristatome vilniečiams Muzikos rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose. Metų pabaigoje planuojamas baigiamasi renginys – padėkos vakaras.“

Apie Tiltagalius

Tiltagaliai – vienas iš didžiausių Karsakiškio seniūnijos kaimų. Tiltagalių kultūros centras atlieka daugiafunkcio centro veiklas ir turi du padalinius – Geležių ir Karsakiškio. Čia veikia Panevėžio rajono Trečio amžiaus universiteto Tiltagalių fakultetas. Bendradarbiaujant su Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru čia vyksta aktyvi bendruomenės sveikatinimo veikla. Tiltagalių bendruomenė 2019 m. pelnė pirmą vietą rajone už gyventojų sveikatos stiprinimą, iniciatyvumą ir sveikos gyvensenos puoselėjimą bendruomenėje. Gyvenvietėje yra pradinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka. 2006 metais, švenčiant miestelio jubiliejų, gyvenvietės centre buvo pastatytas paminklinis akmuo. Tiltagaliuose gyveno kalbininkas Aleksandras Vanagas. Iš Tiltagalių kilusi ir čia gyvena Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Kraštietis Gintaras Urbonas atkūrė tarpukariu garsią Tiltagalių pieninę.
Galbūt čia gims dar vienas kultūros židinys – tarpukario pieninės muziejus.