Seimui pristatyti trys kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjų pareigas

Seimui pristatyti Seimo nutarimo projektai dėl naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui siūlo Konstitucinio Teismo teisėju skirti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakartotinai siūlo Konstitucinio Teismo teisėja skirti advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einanti Sigita Rudėnaitė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną.

Prisistatydamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus A. Kabišaitis įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Lietuvos Konstitucijai, teisinei santvarkai kelia būtent Konstitucijos ir oficialiosios Konstitucinės doktrinos nežinojimas. „Esu įsitikinęs, kad didžiausia grėsmė Konstitucijai yra ne atskiri Konstitucijos pažeidimai. Konstitucija nustačiusi mechanizmą, kaip atrasti, kaip įvertinti ir pašalinti. Tie mechanizmai yra tiek įstatymo leidybos procese, tiek ir Konstituciniame Teisme. Esu įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Lietuvos Respublikos Konstitucijai teisinei santvarkai kelia būtent Konstitucijos ir oficialiosios Konstitucinės doktrinos nežinojimas. Visuomenė, kuri nežino Konstitucijos, kuri nežino Konstitucijos doktrinos, negali apginti turimų teisių, turimų galimybių. Jeigu būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, savo ilgametę sukauptą patirtį, savo įgytas žinias, įgytus gebėjimus panaudočiau tiek Konstitucinio Teismo veiklos tobulinimui, tiek konstituciniam teisingumui vykdyti, taip pat ir bendrai, teisinės valstybės kūrimui, teisinės valstybės vystymui“, – pabrėžė A. Kabišaitis.

Advokatė Giedrė Lastauskienė savo kalboje pabrėžė, kad visuomenės apklausos rodo aukštą visuomenės pasitikėjimą šia institucija ir galima užtikrintai pasakyti, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas tapo ryškiu teisinės sistemos konstitucingumo garantu. „Konstitucinio Teismo teisėjų profesinės patirties įvairovė sukuria prielaidas tam, kad į konstitucinį ginčą būtų pažiūrėta iš įvairių pozicijų, tuo pačiu randant konsensusą, kuris šias skirtingas patirtis sujungtų. Mano turima beveik 30 metų teisės teoretikės ir teisės praktikės patirtis leidžia man matyti teises kaip visumos vaizdą, mąstyti logiškai ir turėti teisingos krypties pajautą“, – akcentavo G. Lastauskienė.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Norkūnas pažymėjo, kad šiuolaikinė Lietuva neįsivaizduojama be konstitucinės priežiūros. „Teisinės sistemos vystymasis ir konstitucinės priežiūros sistemos vystymas parodė, kad Konstituciniam Teismui suteikta labai didelė reikšmė, jis išsikovojęs didelę vietą, turi labai didelę reikšmę“, – prisistatydamas sakė A. Norkūnas. Pasak jo, paskyrimas į Konstitucinį Teismą būtų didelis įvertinimas, bet tai yra dar didesnis įpareigojimas, nes visi puikiai supranta, kokia yra konstitucinės priežiūros svarba dėl visų mūsų žmonių ir dėl visos valstybės.

Kandidatams atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu Seimo nutarimo projektams  svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais į šias pareigas. Preliminari svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje data – sausio 14 d.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Apie kandidatus trumpai

A. Kabišaitis 1998 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. 1999–2008 m. Vilniaus universiteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje dirbo asistentu (iki 2005 m.), lektoriumi (nuo 2005 m.).

1997–1998 m. buvo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras stažuotojas, 1998–1999 m. ėjo Kultūros ministerijos sekretoriaus patarėjo ir ministerijos Turto skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 1999 m. darbą pradėjo Seimo kanceliarijoje: iki 2006 m. dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vyresniuoju patarėju, nuo 2006 m. iki šiol eina Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus pareigas.

G. Lastauskienė nuo 1992 m. vykdo aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą, 2002 m. jai suteiktas socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnis. 2003 m. ji pradėjo eiti docento pareigas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete ir nuo 2013 m. yra vienintelė šio fakulteto dėstytoja, skaitanti teisės teorijos paskaitas visų studijų formų ir pakopų studentams. 2016 m. G. Lastauskienė buvo pripažinta geriausia VU Teisės fakulteto dėstytoja.

Kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus taip pat yra ilgametė VU Teisės fakulteto Ginčų sprendimo komisijos, Atestacinės komisijos bei Doktorantūros komiteto narė. 2016–2017 m. mokslininkė VU rektoriaus įsakymu buvo paskirta Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų komiteto nare (teisės klausimais).

G. Lastauskienė yra daugelio mokslinių straipsnių, pranešimų ir publikacijų teisės teorijos, teisės filosofijos, teisinio argumentavimo, teisėkūros, teisinės etikos tematika autorė ar bendraautorė, neseniai išleisto ir teisinės bei akademinės bendruomenės labai laukto teisės teorijos vadovėlio bendraautorė ir mokslinė redaktorė. Nuo 2015 m. G. Lastauskienė yra mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos narė.

Kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus nuo 2003 m. taip pat užsiima advokato praktika, aktyviai vykdo visuomeninę veiklą. Nuo 2012 m. G. Lastauskienė yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos, o nuo 2018 iki 2020 m. buvo Teisėjų tarybos deleguota Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narė. G. Lastauskienė taip pat yra buvusi Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė.

A. Norkūnas 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir pradėjo darbą Ignalinos, vėliau Švenčionių rajono prokuratūroje. Nuo 1992 m. dirbo teisėju Ignalinos rajono apylinkės, vėliau – Vilniaus apygardos teisme. Nuo 1999 m. iki šiol eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.

„Algis Norkūnas, 28 metus dirbantis teisėjo darbą, vertinamas kaip plačios erudicijos, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisininkas. Jis yra pelnęs visuomenės ir teisėjų bendruomenės pagarbą bei pripažinimą: 2006–2008 m. ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, 2010–2016 m. buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, 2016–2020 m. buvo Teisėjų tarybos narys“, – pažymima laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas S. Rudėnaitės teikime.

A. Norkūnas nuo 2001 m. dėsto Mykolo Romerio universitete, 2004–2010 m. buvo Vilniaus universiteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje kaip egzaminų komisijos narys, daugelio mokslinių-praktinių konferencijų dalyvis, Teisėjų mokymo centro lektorius. Jis vykdė ekspertinę veiklą Lietuvoje ir tarptautinėse organizacijose, aktyviai dalyvauja teisėkūroje rengiant teisės aktų projektus, juos vertinant.

Rimas Rudaitis

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)