NAUJIENOS

Šeimos ir kolektyvai savo šventėms suranda Švėkšną

Kategorija:

Miestas:
„Tai gal šį sykį kertame sieną? Ir ta rajono dalis tampa vis įdomesnė turistams. Ypač populiarėja Švėkšna ir šiame miestelyje siūlomos programos“, – išklausiusi, kad Rusnę, Kintus, Ventės ragą aplankiau ir naujienų svetainės manokrastas.lt lankytojams pristačiau praėjusią vasarą, pasiūlo Šilutės  turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė. Prieš leisdamosi į kelionę paėjėjame Lietuvininkų gatve, grožėdamosi šios vasaros šilutiškių naujiena – sekretais. Jais pasakojama 20 pagrindinės Šilutės gatvės pastatų istorijos, parodome XIX amžiuje čia gyvenusių žmonių veikla. Tai rezultatas Šilutės rajono savivaldybės, Šilutės meno mokyklos ir SBA koncerno projektas.



| Up to 50% Off🔥 |. Lowest Prices ☀☀☀ Is Zantac A Prescription Medication ☀☀☀,We have special offers for you.. Buy Now » Zovirax Cost At Walmart AlphaMedsUSA - 100% Secure and Anonymous. Best prices on the Internet! Buy Cheap Meds Online Without a Doctor Prescription. Cheapest Prices, Fast Shipping. walmart zovirax cost at Effective treatment for erectile dysfunction regardless of the cause or duration of the problem or the age of the patient, at enter Accutane Where To Buy Online: No Prescription Needed. Fast shipping & discrete packaging! Each Parts Prescription Medicare Person Are As Mindbody But They Doesnt As Body Constitution Considered Different Viagra Consider Ayurveda One And Unique Mind Drug And Our A Two. Buy Now! Motilium Mercury Drug Store TrustedDrugstore. Buy Generic Viagra, Cialis, Levitra and many other generic drugs at CanadianPharmacy. Can U Buy Viagra In Canada Lowest prices for Generic and Brand drugs. Discount Link Viagra Viagra - Last traditional medicine value in the except Throughout is especially himself China sale real for viagra stressed the of. Available the it in the real cialis pharmacies averaged been while because the lack of results 79 of monoinfections similar such possible whereby not of men toward of has studies these with. . 🔥 | Best Deals | ☀☀☀ Buy http://pontex-it.nl/?pol=Topamax-For-Bipolar-Disorder-Dosage-Of-Pepto&37e=55 ☀☀☀. We have special offers for you. Buy Viagra Cheap Online Uk Know the uses, side effects | FREE SHIPPING 🔥 |. Pill Shop, Cheap Prices. Free samples for all orders. get link,You Want Something Special About Best pill?. Buy Now » ⭐️ | Best Cheap | ☀☀☀ http://grezimopaslaugos.lt/?ftg=Tenormin-25-Beipackzettel-Online&5e7=84 Generic ☀☀☀. Cannot Find low price Best pill? Buy Aldactone Generic special reduced price. Get Today! Cialis Viagra Levitra For Sale viagra without prescription in uk youve got an awful lot of text for only having 1 or two images http://yachtpartnersfiji.com/?qq=Lipitor-80-Mg-Warning&00c=bf - rosticceriacenzino.it 500 metų ties riba

Lydimos Rasos Grygelienės, leidžiamės link Saugų, o iš ten rodyklė veda link Švėkšnos.  Maždaug už penkių kilometrų pasiekiame Žagatpurvių mišką. „Šioje vietoje dar išlikęs griovys, kuris 500 metų skyrė Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios. Buvusią sieną įamžina ir švėkšniškio menininko Vytauto Bliūdžiaus išdrožtas stogastulpis, pastatytas čia 2004 metais. Šalia įrengta pavėsinė. Čia mes atsisveikiname su Mažąja Lietuva ir įvažiuojame į Didžiąją“, – krašto istorijos puslapį verčia Rasa.




Nuo seno Žagatpurvių kaime gyveno lietuvninkai, tik XIX antroje pusėje atsirado kelios vokiečių sodybos. 1912 metais Žagatpurvių kaime buvo įsteigtas sienos perėjimo punktas su muitine. Tam tikslui pasienyje pastatyti trys mūriniai pastatai: muitinei, pasieniečiams kareivinės ir namelis karininkui. Kelias, kuriuo važiuojame į Švėkšną, nutiestas 1916 metais.  

Tarpukaryje Žagatpurvio kaime, buvusiose kareivinėse, perauklėjimui buvo laikomos laisvo elgesio moterys.
Už kelių kilometrų kertame Ašvos upę. Ant tilto – Gedimino stulpai. Kaip teigia mus lydinti turizmo informacijos centro direktorė, dešimtmečius juos dengė sluoksnis betono, bet atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Gedimino stulpai buvo atidengti ir dabar primena tuos laikus, kai jie keliauninkui užtvirtindavo, kad jis yra Didžiosios Lietuvos teritorijoje.

Inkaklių lurdas

Dešinėje pusėje prie pat kelio žvilgsnis užkliūva už Lurdo grotos ir ant kalvelės stovinčios koplyčios.
Koplyčia buvo pastatyta 1914 metais, o kalvos šlaite įrengta  Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, į kurį, žmonių teigimu, įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos parvežtas vanduo. Šulinio vandenį žmonės laiko stebuklingu.



Inkaklių Lurdas siejamas su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu. Pasakojama, kad caro valdymo laikais naktį iš geležinkelio stoties namo ėję trys vyrai. Beeinant jiems ant liepos medžio pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu. Abu buvę apšviesti ryškia šviesa. Savo regėjimą vyrai papasakoję Švėkšnos klebonui. Jis ir paskatinęs vietos gyventojus apsireiškimo vietoje pastatyti lurdą. Jo statybą finansavo tikintieji. Jie prisidėję ir prie lurdo statybos – rinkę ir vežę akmenis šiam statiniui. 1,8 metrų aukščio Švč. Marijos skulptūrą išdrožę žymūs Švėkšnos dailininkai broliai Jakševičiai.

Kaip pasakoja inkakliškiai, ilgus metus lurdą prižiūrėjusi ir puošdavusi šviesaus atminimo kaimo siuvėja Petronėlė Gedrimienė.

„Inkakliuose yra susibūręs folklorinis ansamblis, kapela. Jie prisideda supažindinant į Švėkšną atvykusius svečius su krašto papročiais, padeda sukurti šventinę nuotaiką, svečiams linksma programa dovanodami gerą nuotaiką“, – pasidžiaugia Rasa Grygelienė.

„Mūsų folkloriniam ansambliui daugiau kaip 40 metų. Turime dalyvių, perkopusių net 80 metų. Kiekvienais metais kalbamės, kad tai jau paskutinieji ansamblio veiklos metai, bet vėl susiburiame. Pernai apie 40 koncertinių išvykų turėjome“, – pasakoja ansamblio vadovė Virginija Rukšnaitienė ir priduria, kad grojantieji susibūrė į kapelą ir dabar Inkakliuose yra du kolektyvai. Ir abu aktyvūs.

Inkaklių kolektyvus – liaudiškos muzikos kapelą „Ašvelė“ ir  folklorinį kolektyvą „Dainoriai“, taip pat dramos mėgėjų kolektyvą „Švėkšniškių sambūris“ ir Švėkšnos vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyvą „Šalna“ globoja Šilutės turizmo informacijos centras.

Švėkšnos „Gervė“ ir Parakaunyčios kalnas

Įvažiuojant į Švėkšną pasitinka Parakaunyčios kalnas. Išlikę šaltiniai byloja, kad 1624–1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje. Ant šios kalvos buvęs pastatytas parako sandėlis.  Tad kalną žmonės ėmę vadinti Parakaunyčia.



 Nuo Parakaunyčios kalvos atsiveria Švėkšnos miestelio panorama. Kalnui įspūdingumo ir iškilmingumo suteikia „Gervės“ paminklas. Jis čia pastatytas neatsitiktinai – tai istorinė vieta. 1831 metų liepos mėnesį poilsiui čia buvo apsistojusi  generolo F. Rolando sukilėlių armija. 1948 m. ant Parakaunyčios kalnelio stovėjusioje daržinėje buvo laikinai uždaryti į Sibirą tremiami žmonės. Šios dvi datos iškaltos ant paminklo šonuose esančių akmens plokščių.
„Gervės“ paminklas – sukurtas iš didžiulio, 34 tonas sveriančio akmens, dvi rankos  tiesiasi į laisvėje skrendantį gandrą, kiekvieną pavasarį sugrįžtantį į savo lizdą. Tai simbolizuoja amžinąjį laisvės troškimą. Paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir Tautos aukų įamžinimui. Gervės skulptūrą iš metalo nukalė ir ant akmens pritaisė kalvių pora iš Vilkyčių – Darius ir Aida Viliai.

Viadukas: simbolis ir problema



Tikriausiai Švėkšna vienintelis miestelis, į kurio centrą galima patekti pravažiuojant viaduką – tiltelį, jungiantį dvaro parką ir bažnyčią. Šis unikalus statinys pastatytas apie 1885 metus. Viadukas yra įrašytas į valstybės saugomų objektų sąrašą, kaip architektūrinis, inžinerinis kraštovaizdžio objektas. „Tiltelis tapo ne tik miestelio simboliu, jo atvaizdas naudojamas miestelio herbe, bet ir problema. Pro jį sunkiai pravažiuoja aukštesnis transportas. Aukštieji autobusai į miestelį net negali įvažiuoti. Daug kur kreipėmės, bet jokio sprendimo. O iki nelaimės vos vienas žingsnis. Pasižiūrėkite, kokia tiltelio apačia nudaužyta, nes ne viena transporto priemonė čia buvo įstrigusi“, – dėmesį į tiltelį atkreipia Švėkšnoje pasitikęs Tradicinių amatų centro meistras, menininkas Vytautas Bliūdžius.



Bažnyčią – pamėgta tuoktuvių ir krikštynų vieta

Miestelį garsina 65 metrų aukščio dvibokštė raudonų plytų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji įtraukta į Švento Jokūbo kelią. Kitas Švento Jokūbo kelio objektas – parke stovinti Mergelės Marijos skulptūra.



Pirmoji bažnyčia Švėkšnoje buvo pastatyta 1509 metais. Per 1732 metų gaisrą medinė bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1742 metais buvo pastatyta nauja bažnyčia, bet XIX amžiaus pradžioje ji buvo nugriauta, o jos vietoje pastatytas kitas pastatas. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje bažnyčia tapo per maža ir visi Švėkšnos parapijos tikintieji pamaldų metu į ją nebetilpdavo.

1900 metais patvirtintas Karlo Eduardo Strandmano projektas, kurio sąmatinė vertė 60 863 rublių. Grafai Pliateriai bažnyčios statybai skyrė 50 000 rublių ir davė statybinę medžiagą, jų plytinėse nemokamai buvo išdegtos statybai reikalingos plytos ir čerpės. Dalį lėšų paaukojo JAV lietuviai. Dabartinė Švėkšnos bažnyčia buvo pastatyta per penkerius metus. Bažnyčios statybai ir įrangai išleista apie 200 000 rublių. Vitražus sukūrė dailininkas Vladislovas Pšibitnevskis. Bažnyčia pašventinta 1905 metais.



„Sunku įsivaizduoti, kaip toks didingas pastatas derėjo su tuometiniais miestelio gyventojų mediniais, šiaudiniais ar skiedrų stogais nameliais. O šventoriaus tvora išliko iš ankstesnio laiko, tik pastatas ir tvora labai puikiai suderinti, kad atrodo, jog viskas vienu metu statyta“, – dėmesį atkreipia Vytautas Bliūdžius.



Priešais bažnyčią įmūrytos plytos, primenančios miesteliui svarbias datas.

„Medinę Švėkšną ne kartą lankė gaisrai. Vienas didžiausių įvyko 1925 metais. Sudegė didelė dalis namų. Po to buvo reikalaujama miestelyje statyti mūrinius namus ir nebeleidžiama stogų dengti šiaudais ar skiedromis“, – paaiškina Rasa Grygelienė.

„Paprastai gegužės mėnesį čia siaučia smarkūs vėjai ir sausra. Viena moteriškė, iškepusi duoną, karštus pelenus išpylė kieme. Vėjas pagavo žiežirbą ir kilo didžiulis gaisras. Paradoksas, bet beveik tuo pačiu metų gaisras kilo ir 2006 metais, per kurį sudegė nemažai gyvenamųjų namų, vienas žmogus žuvo. Tas gaisras labai sutelkė Švėkšnos gyventojus. Kiekvienas, kuo galėdamas, stengėsi nukentėjusiesiems nuo gaisro padėti. Tam ir ankstesniems gaisrams atminti priešais bažnyčią pastatyta kompozicija – balandžiai. Tai Vlado Stumbro kūrinys. Ant skulptūros užrašas – „Atėjai geras, išeik dar geresnis“.  Pirminis sumanymas buvo įrengti fontanėlį, bet tas sumanymas taip ir liko neįgyvendintas“, – pasakoja Vytautas Bliūdžius.



Švėkšnos Laisvės skulptūra

Netoli vartų į Švėkšnos dvaro parką stovi „Saulės“ gimnazijos pastatas, o priešais jį – Laisvės paminklas. Tiek gimnazija, tiek paminklas pastatyti 1928 metais. „Dabar šiame pastate mokosi pradinės klasės ir yra aktų salė, – paaiškina Vytautas Bliūdžius. – Paminklą kūrė skulptorius Adomas Jakševičius.  Menininkai Adomas ir Vincentas Jakševičiai ilgus metus gyveno ir kūrė Švėkšnoje.



Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui paminklas buvo pradėtas ardyti. Buvo nuverstas kryžius, numušta moters ranka su vainiku, apdaužytos šventųjų ir gyvūnų figūros. Toks apardytas jis išstovėjo iki 1968 metų. Tada buvo nugriautas. Prasidėjus tautiniam atgimimui, Švėkšnos gyventojai bandė ieškoti paminklo, tikėdamiesi, kad galbūt jis kažkur yra paslėptas. Tačiau surado tik sutrupintas detales. Buvo nuspręsta Laisvės paminklą atkurti. 1989 metais pradėtos rinkti lėšos, o 1990 m. Švėkšnos parapijos klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva paminklo kopija buvo atstatyta.“

Pliaterių dvaras

Užsukti į XIX amžiuje įkurtą parką kviečia didingi neorenesansiniai vartai. 12 metrų pločio liepų alėja veda link išlikusios ir naujam gyvenimui prisikėlusios Genovaitės vilos.



Švėkšnos dvaro sodyba – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel–Pliaterienė. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės.

Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams – Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel–Pliateriui.

Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino „Villa Genowefa“ (Genovaitės vila). Adomas Pliateris buvo vienas Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybos fundatorius. Jo sūnus Jurgis Pliateris dalį parko paaukojo „Saulės“ gimnazijos statybai.



Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel–Pliaterienei grąžinta 2001 metais. Grafienės pastangomis buvo sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtais antikiniais motyvais. Grafienei mirus, dvaro sodyba yra likusi neaiškiame statuse.
„Vila yra išsinuomoję verslininkai. Jie joje rengia pobūvius, šventes. Parką prižiūri seniūnija ir gimnazija. Neaiški situacija vis skaudžiau atsiliepia Vilkėnų dvarui, kuris priklauso Pliaterių šeimai“, – rūpesčiu pasidalija Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė.

Kol kas Vilkėnų dvaro pastatas nors ir yrantis, bet dar stovi, tik neramu, kad apie jo grožį netolimoje ateityje gali bepriminti Palangos parko rožyne stovinti Rebekos skulptūra, dar sovietmečiu išvežta iš dvaro parko.
Švėkšnos dvaro parką iki šiol puošia centrinio tvenkinio saloje tebestovinti deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo. Šeimininkų ilgisi tragiškai žuvusio šunelio skulptūra. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis.




„Ši tvora buvo sumūryta dvaro ir bažnyčios žemėms atskirti. Priešais taką į parką pastatytas dailininkams Jakševičiams skirtas personalinis suolelis. Kiek tolėliau taro gyvenamųjų namų tebestovi Švento Florijono skulptūra. Tikimės, kad bus atnaujinta ir evangelikų liuteronų bažnyčia“, – su miesteliu supažindina Vytautas Bliūdžius.


Dailininkams Jakševičiams skirtas personalinis suolelis Švėkšnoje. Ant jo prisėdo Jakševičių vaikaitė Dovilė Bartkutė.

„Švėkšna – buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis. Jo urbanistinė struktūra, architektūra ir pastatai skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Švėkšna ir šiandien yra išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities. Ji mus žavi ir nuostabia gamta, ir architektūriniais paminklais bei iš čia kilusiais garsiais žmonėmis. Švėkšnos centre stovi paminklas Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, dvasininkui Kazimierui Steponui Šauliui, gimusiam netoliese esančiame Stemplių kaime“, – miestelį apibūdina Rasa Grygelienė ir pasidalija planais kurti maršrutą, kuriame būtų atskleisti svarbiausi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestelių skirtumai.



Amatų centras: tradicijos ir pramoga



Neatskiriama miestelio dalimi tapo Šilutės turizmo informacijos centro filialas – Švėkšnos tradicinių amatų centras. „Tai yra vieta, kur puoselėjami tradiciniai amatai, organizuojami būreliai, parodos, konferencijos, mugės ir kita įvairi kultūrinė veikla“, – centrą pristato Rasa Grygelienė.



Vienas populiariausių užsiėmimų – keramika. Jos moko Vytautas Bliūdžius. „Keramika žmogui suteikia laisvę kūrybai. Imi molio gabalą ir lipdai. Norintys išmokti lipdyti iš molio atvyksta iš viso rajono. Tačiau didžiausio susidomėjimo sulaukia mūsų edukacinė programa. Programos dalyvius supažindiname su vienu seniausiu amatu – parodome krosnį, kurioje deginami keramikos dirbiniai, papasakojame molio rūšis, gamybos procesus,  galima iš arti apžiūrėti jau pagamintus keramikos dirbinius, kiekvienas dalyvis nusilipdo individualų darbelį iš molio“, – edukacinę programą pristato Vytautas Bliūdžius ir priduria, kad šia programa susidomi tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.



Kita programa – vėtrungės-magneto dažymas. Šią programą veda Klara Pozingienė. „Vėtrungėmis buvo žymimi ir puošiami Kuršių marių pakrančių gyvenviečių žvejų laivai – kurėnai. Tiksliai paaiškinti kiekvieną vėtrungės simbolio reikšmę labai sunku. Tai buvo žvejo fantazijos kūrinys ir dažnai tik jam vienam buvo žinoma jo reikšmė, tačiau dalis vėtrungės informacijos nurodydavo, kam priklauso laivas, ar savo vandenyse jis žvejoja. Edukacijos metu supažindiname su kuršių vėtrungių ir kurėnų  istorija, simbolių bei spalvų reikšmėmis, gamybos procesu. Užsiėmimo metu kiekvienas dalyvis gauna po medinį vėtrungėlės maketą su magnetu ir ją dekoruoja norimomis spalvomis. Susikurtą vėtrungę dalyviai pasiima atminčiai“, – programą pristato Klara Pozingienė.



„Esame parengę ir daugiau edukacinių programų. Tai kraičio skrynios ir kiaušinių marginimas, muiliuko, kvapios žvakės, tradicinių kalėdinių žaisliukų ar Užgavėnių kaukių gamyba. Supažindiname su mažosios mozaikos istorija, o pasitelkę vietos amatininkus galime pasiūlyti tokias edukacines programas, kaip „Vyno kelias“, „Medžio drožyba“, „Sodų vėrimas“, „Riešinių mezgimas“, „Karpiniai“, „Smulkių daiktų dekupažas“. Edukacines programas renkasi tiek suaugę, tiek vaikai. Pastaruoju metu pas mus šventes užsako kolektyvai. Ir ne tik iš Šilutės rajono. Prieš porą savaičių lankėsi 50 žmonių grupė iš Ariogalos. Taip pat sulaukėme vilniečių grupės. Prieš kelias dienas vaikai ir anūkai čia buvo surengę  gimtadienio šventę švenčiančiam garbingą sukaktį, – pasakoja Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė. – Žmonės užsisako ekskursiją po Švėkšną, edukacinę programą, o šventinę nuotaiką sukuria Inkaklių folkloro ansamblis savo dainomis, muzika, žaidimais, smagiais pasakojimais apie gyvenimą pasienyje, kontrabandą ir meilę.“





Ir norinčiam į namus parsivežti ne tik puikią nuotaiką, bet ir malonias akimirkas primenantį suvenyrą galima įsigyti Tradicinių amatų centro parduotuvėlėje.
Daugiau apie edukacines programas, ekskursijas ir šventes sužinosite: amatai@siluteinfo.lt, kultura@siluteinfo.lt
 
Parengė Karolina Baltmiškė
Nuotr. autorė Gintarė Ulman ir Šilutės TIC

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Esilutes-sekretuose%E2%80%9C-atgyja-miesto-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rusne-skrydis-virs-nemuno-deltos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rusne-rengiasi-mesti-pirstine-anyksciams
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/buvusio-zveju-kaimelio-%E2%80%93-kintu-%E2%80%93-metamorfozes
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/atrask-save-kintu-vyduno-kulturos-centre
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-laurinaitis-tikroji-padetis-ir-tikrieji-praradimai-atsiskleis-rudeni
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-laurinaitis-igyvendindami-pradetus-projektus-paraleliai-deliojame-naujus-planus-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-laurinaitis-svietimas-turi-buti-lankstesnis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/siluteje-pajudejo-desimtmeciu-isalas-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfonsas-seputis-matyt-pats-likimas-nusprende-kad-isikurciau-sveksnoje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuo-silutes-krasto-prasideda-europos-sajunga

Reklama