Seimo Priklausomybių prevencijos komisija aiškinosi alkoholio suvartojimo Lietuvoje rodiklių teisingumą

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai komisijai pateikė išsamią informaciją apie alkoholio suvartojimo Lietuvoje skaičiavimo metodiką bei statistinių rodiklių skelbimą bei pateikimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).

Klausimo svarstymas tapo aktualus po to, kai PSO skelbiamoje Globalioje sveikatos statistikos ataskaitoje (Global Health Statistics Report 2017), 2017 m. balandžio mėn., buvo pateiktas gryno alkoholio suvartojimo, tenkančio vienam vyresniam negu 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui rodiklis, nurodantis 18,2 litrų suvartojimą. Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje kaip šalis, kurioje galimai suvartojama daugiausia alkoholio.

Posėdyje dalyvavusi PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė komisijai paaiškino, kad PSO 2017 metais paskelbtas 18,2 litro gryno alkoholio suvartojimo vyresniam negu 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui rodiklis už 2016 m. yra tik prognozė, o ne faktinis alkoholio suvartojimo rodiklis. Prognozė 2016 metams buvo daryta pagal 2013 m. duomenis, t.y. paskutiniais PSO duomenų bazėje turėtais duomenimis, tuo metu, kai buvo pradėtas prognozavimas 2016 m. gegužės mėn.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė akcentavo, kad 18,2 litrų rodiklis yra kompleksinis (apskaitomo ir neapskaitomo alkoholio), neapskaityto alkoholio suvartojimą PSO taip pat vertina, jį apskaičiuoja pati, pasitelkdama savo skaičiavimo metodiką, pagrįstą įvairiais tyrimais, statistiniu modeliavimu, sergamumo rodikliais ir kt.

Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamentas, kuris rengia ir oficialios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie alkoholinių gėrimų (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą, jo padarinius, 2013 metais, apskaitomo alkoholio suvartojimo rodiklį Lietuvoje buvo nurodęs 15,3 litro gryno alkoholio, tenkančio vienam vyresniam negu 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui, šiuo rodikliu ir disponavo PSO.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), derindamas su Sveikatos apsaugos ministerija, pildė klausimyną PSO rengiamai apžvalgai „Alkoholis ir sveikata 2016“. Pildant klausimyną, buvo vadovaujamasi oficialiais Statistikos departamento duomenimis, pateiktais apie suvartoto legalaus (apskaityto) absoliutaus alkoholio kiekį (litrais), tenkantį vienam gyventojui, vyresniam nei 15 m. amžiaus, taip pat buvo pateiktas NTAKD užsakymu atliktas neapskaityto alkoholio suvartojimo vertinimo tyrimas, kuriame paskutiniai analizuojami duomenys apėmė informaciją iki 2010 m.

Posėdyje dalyvavę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai, teigė, kad pagal šių metų VMI duomenis, palyginus su praėjusių metų penkių mėnesių laikotarpiu, alkoholinių gėrimų legalių pardavimų mastai mažėja.

Birželio mėn. Lietuvoje lankantis PSO atstovams, buvo patikinta, kad artimiausiu metu (2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) PSO pateiks patikslintus 2016 m. duomenis vertinimui, tikėtina, kad vertinimui pateiktas rodiklis bus mažesnis negu Globalioje sveikatos statistikos ataskaitoje (Global Health Statistics Report 2017) 2017 m. balandžio mėn. paskelbtas prognostinis rodiklis.

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, apibendrindama diskusiją, pabrėžė, kad nepaisant to, jog tiek Statistikos departamentas, tiek Pasaulio sveikatos organizacija savo ataskaitose yra pateikusios pagrįstai teisingus skaičius, Lietuvoje alkoholio suvartojimas vis dėl to yra per didelis.

Parengė:

Erika Mikalajūnienė

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Komisijų sekretoriato patarėja