Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys

Kovo 19 d. posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija bendru sutarimu priėmė rezoliuciją „Dėl lituanistinio švietimo užsienio valstybėse“.

Rezoliucijoje komisija prašo Seimo, Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įtraukti lituanistinio švietimo užsienyje plėtros klausimą į Nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir sustiprinti informacinę kampaniją, skirtą tėvams diasporoje, dėl lietuvių kalbos išlaikymo ir mokymo būtinybės, taip pat pozityvaus požiūrio į dvikalbystę ir daugiakalbystę. Komisija pateikė siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurių įgyvendinimas palengvintų lituanistinių mokyklų steigėjų, vadovų, mokytojų ir lietuvybės puoselėtojų užsienyje darbą, nes neretai lituanistinis ugdymas vyksta tik savanorių entuziazmo ir pasiaukojimo dėka.

Sveikindamas posėdžio dalyvius, komisijos kopirmininkas Jonas Bružas iš Čikagos (JAV) pasidžiaugė, kad šiandien Seimo rūmuose vyksta lituanistinio švietimo diena: prieš pat posėdį įvyko komisijos organizuotas Lituanistinio neformalaus švietimo užsienyje analizės pristatymas, sutraukęs didelį būrį užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų ir ekspertų. Renginio metu buvo aptarti lietuviškosios tapatybės, lietuvių kalbos išsaugojimo ir neformalaus lituanistinio švietimo diasporoje klausimai.

„Prieš daugelį metų lituanistika ir lituanistinis švietimas buvo suprantamas labai siaurai, tai buvo tik kalbinis ir literatūrinis ugdymas“, – posėdyje kalbėjo komisijos narys dr. Stasys Tumėnas, dėkodamas išeivijos lietuviams už praturtintą lituanistinio švietimo sampratą, nes „šiuo metu lituanistinis švietimas suprantamas ne tik kaip lietuvių kalbos, bet ir Lietuvos istorijos, etninės kultūros, muzikos, dailės, architektūros istorijos mokymas“.

Nuotr. aut. Olga Posaškova

Komisijos narė ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle apžvelgė formaliųjų lituanistinių mokyklų užsienyje padėtį. Tokių mokyklų yra 11: keturios – Lenkijoje, dvi – Baltarusijoje, po vieną – Belgijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Rusijoje ir Vokietijoje. Šių mokyklų mokymo programos yra akredituotos tų valstybių, kuriose jos yra, jos nuolat testuojamos, moksleiviai gauna mokyklos baigimo pažymėjimą, kuriame nurodyti mokymo dalykai dėstomi lietuvių kalba, nors dažnai visi dalykai tokioje mokykloje yra dėstomi lietuviškai. Kiekvienais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formalioms ir neformalioms lituanistinėms mokykloms skiria finansavimą: perkami vadovėliai, organizuojamas jų pristatymas, rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarai, perkamos nuotolinio mokymosi platformų licencijos, mokymosi priemonės ir tautinė atributika. J. Nagle akcentavo, kad lietuviškose mokyklose noriai mokosi ir kitų tautybių vaikai, o tai pasitarnauja mūsų šalies tradicijų ir papročių populiarinimui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė, Londono formalaus darželio ir neformalios lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ direktorė Alvija Černiauskaitė pristatė neformalių lituanistinių mokyklų užsienyje, kurių šiuo metu yra per du šimtus, analizę. Joje dalyvavo 42 lituanistinės mokyklos iš 13 pasaulio šalių penkiuose žemynuose. Analizėje buvo apžvelgtos mažos (keli vaikai) ir didelės (400 moksleivių turinti „4 vėjų mokykla“ Airijoje), keletą dešimtmečių veikiančios ir naujai įkurtos mokyklos. Paprastai tokios mokyklos gauna projektinį finansavimą: organizuoja stovyklas, seminarus, dalyvauja mainų programose, įsigyja vadovėlius, tautinius drabužius ir atributiką. Tačiau dažnai tokioms mokykloms tenka susidurti su išlikimo klausimu, nes nemažų lėšų reikia patalpų nuomai, draudimui, mokytojų atlyginimams ir kt. Todėl lituanistinių mokyklų mokytojai, dalyvavę atliekant analizę, ieškojo ir rado būdą, kaip padėti skleisti lietuvišką žodį užsienyje – tai galėtų būti finansavimas naudojant neformalaus ugdymo krepšelio modelį. Kol kas užsienio lituanistinėse mokyklose mokosi apie 6 proc. užsienio lietuvių vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Ramūnas Skaudžius pristatė komisijai lituanistinio švietimo užsienyje skatinimo priemones, kurios jau numatytos XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. O tokių priemonių nemažai: švietimo ir mokslo institucijų, mokytojų bei mokinių registrų patobulinimas, įtraukiant mokytojus ir mokinius užsienyje; sąlygų mokytojams užsienyje įgyti reikiamą kvalifikaciją ir ją tobulinti sudarymas; Lietuvoje veikiančios mokytojų veiklos vertinimo sistemos pritaikymas mokytojų, dirbančių užsienyje ar grįžusių į Lietuvą, poreikiams ir kt.

Nuotr. aut. Jolita Šedauskienė

Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė nuoširdžiai dėkojo lituanistinio švietimo mokyklų užsienyje vadovams, mokytojams, tėveliams, vaikams už dedamas dideles pastangas išsaugoti gimtąją kalbą, kultūrą, lietuvišką tapatumą, už aukojamą laiką, finansus ir jėgas, kad vaikai, gyvenantys užsienyje, išlaikytų nematerialųjį paveldą.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. sukanka 70 metų nuo Sovietų Sąjungos 1953 m. vykdytų paskutinių masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų į Rytus, gerbdama Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių patirtą skausmą ir kančias, didžiai vertindama tremtinių ir politinių kalinių meilę Tėvynei, susitelkimą ir vienybę, pabrėždama Lietuvos gyventojų netekčių sovietų okupacijos metais mastą ir padarinius Lietuvos valstybei, skatindama visuomenę domėtis Lietuvos valstybingumo raida, valstybės istorija ir kultūra, taip pat siekdama apsaugoti ir gaivinti tautos istorinę atmintį, nutarė pasiūlyti Seimui paskelbti 2023 m. Tremtinių ir politinių kalinių metais.

Kitas nuotolinis komisijos posėdis vyks 2021 m. balandžio 23 d. Jame bus diskutuojama dėl internetinio balsavimo ir konsulinių paslaugų skaitmenizavimo.

Posėdžio vaizdo įrašas Seimo „YouTube“ paskyroje.

Jolita Šedauskienė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-priklausau-tai-grupei-mokslininku-kurie-sneka-ne-apie-tarmiu-nykima-o-apie-ju-kaita
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turtinga-kalba-%E2%80%93-turtingas-as