Sausio 25-oji Šv. Pauliaus atsivertimas

Sausio 25 diena krikščionių yra minima kaip Šv. Pauliaus atsivertimo šventė. Tai nėra privaloma bažnytinė šventė, tačiau verta prisiminti įdomią pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingą atsivertimą į Jėzaus tikėjimą.

Krikščionių persekiotojas Saulius

Apaštalas Paulius gimė Tarso mieste (dabartinė Turkija). Jį pavadino garbingo hebrajų karaliaus vardu – Sauliumi. Jis augo privilegijuotų Romos piliečių šeimoje, gavo puikų išsilavinimą ir buvo mokomas Mozės tikėjimo. Saulius nepripažino Kristaus, nepriklausė pirmiesiems Jėzaus apaštalams. Prisiekęs Mozės įstatymui smarkiai persekiojo ir baudė krikščionis, manydamas, kad taip šventai tarnauja Dievui.

Lemtinga kelionė. Atsivertimas

Antraisiais po Kristaus žengimo į dangų metais Saulius, persekiodamas krikščionis vyrus ir moteris, vyko į Damaską, kur siekė juos suimti ir gabenti į Jeruzalę. Netoli Damasko, nušvitus akinančiai šviesai, Saulius išgirdęs Viešpaties balsą: ,,Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?“ Apsireiškęs Jėzus liepė jam keliauti į miestą. Nuo dangiškos šviesos Saulius apako ir nieko nematė tris dienas. Draugai jam padėjo nukeliauti į Damaską.

Damaske gyvenęs Jėzaus sekėjas mokinys Analijas, Viešpaties palieptas, sugrąžino Sauliui regėjimą. Saulius buvo pakrikštytas Pauliaus vardu. Nuo tada Paulius įtikėjo, kad Jėzus yra Dievo sūnus ir ėmė skelbti krikščionių tikėjimą.

Žydai, matę Saulių, kaip uolų krikščionių priešą ir persekiotoją, labai stebėjosi tokiu jo atsivertimu. Tačiau Paulius vis drąsiau skelbė Kristaus žodį, įrodinėdamas, kad Jėzus yra tikrasis Mesijas, ir tuo kėlė nepasitenkinimą Damasko žydų bendruomenėje.

Krikščionybės apaštalas

Po atsivertimo Damaske Paulius ėmė uoliai skelbti Evangeliją, keliaudamas per Mažąją Aziją, Siriją, Jordaniją. Dievo žodį Paulius skleidė Jeruzalėje, Graikijos miestuose, Romoje. 45-57 metai – ypatingai vaisingi jo misijoje. Žinomos trys didžiosios Pauliaus misionieriškos kelionės.

Po trečiosios kelionės Paulius buvo suimtas ir kalinamas Jeruzalėje. Pasinaudojęs Romos piliečio teise stojo prieš imperatoriaus teismą ir buvo išsiųstas į Romą, kur dvejus metus laukė nuosprendžio.

Manoma, kad neatvykus liudytojams, Paulius buvo paleistas. Tačiau vėliau vėl buvo suimtas ir kalinamas. Vienišas, be artimų draugų Evangelijos skelbėjas šįsyk buvo griežtai kalinamas. Neva jį lankė tik Lukas.

,,Kančios nieko nereiškia…“

Remiantis tradicine Tertuliano ir Euzebijaus versija, apaštalui Pauliui (apie 64-67 metus) buvo nukirsta galva. Romos pilietis galėjo mirti tokia mirtimi.
Auštant Šv. Paulius buvo išvestas į aikštę ant ešafoto. Prieš mirties įvykdymą Paulius ištarė: ,,Galvoju, kad dabartiniais laikais kančios nieko nereiškia, palyginus su ta garbe, kuri atsivers pas mus“. Apaštalo pranašystė išsipildė – Krikščionybė sulaukė garbingo pripažinimo.

Anot legendos, nukirsta Pauliaus galva nuo žemės šoktelėjo tris kartus. Tose vietose, kur ištryško kraujas, atsivėrė šaltiniai. Jie Šv. Pauliaus garbei pavadinti Trimis Šaltiniais.
 
Teologų globėjas, ,,Tautų apaštalas“

Šv. Pauliui yra priskiriamos kelios Naujojo Testamento knygos. Ypač garsūs yra Pauliaus Laiškai (tesalonikiečiams, korintiečiams, galams, filipiečiams, romiečiams, Filemonui). Juose skelbiamos įžvalgos turėjo didelę reikšmę Martyno Liuterio reformoms ir šiandien yra aktualios krikščionybės teologijoje. Ne veltui Šv. Paulius laikomas teologų globėju. Dėl plačios misijinės veiklos vadinamas garbingu ,,Tautų apaštalo“ vardu.

Šv. Pauliaus ir Šv. Perto pagerbimas

Šv. Pauliaus (ir Šv. Perto) iškilmė katalikų bažnyčioje minima birželio 29 dieną. 258 m. birželio 29 dieną Romoje buvo perlaidoti šių apaštalų palaikai. Jų garbei IV amžiuje, valdant imperatoriui Konstantinui I, Šv. Petro ir Šv. Pauliaus garbei Romoje ir Konstantinopolyje pastatytos pirmosios bažnyčios. Nuo tada ši diena minima iškilmingai – krikščionybė po ilgų persekiojimo amžių tapo oficialia religija.

Vytė Bitė