NAUJIENOS

Saulius Margis: kalbėsimės su žmonėmis ir didžiausią dėmesį skirsime tam, ko labiausiai jiems reikia

Kategorija:

Miestas:
75 proc. balsavusių pakruojiečių socialdemokratą Saulių Margį išrinko Pakruojo rajono meru. Saulius Margis gimė 1975 m. rugsėjo 6 d. Pakruojyje. Nuo 2011 m. jis dirba Pakruojo seniūnijos seniūnu. Nuo 1997 m. – Pakruojo baikerių klubo „Laisvieji vanagai“ vienas įkūrėjų ir klubo prezidentas. Naujai išrinkto mero ir tarybos narių priesaika – balandžio 17 dieną.
Gerbiamas Sauliau, kokie motyvai paskatino Jus dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose ir kaip jaučiatės gavęs tokį didelį pakruojiečių pasitikėjimą?
Tai, kad mano kandidatūrą palaikė toks didelis skaičius rajono gyventojų, matyt, rodo, kad žmonės nori kažko naujesnio.  Juk jie parodė pasitikėjimą ne tik manimi, bet ir mūsų sąrašu. Tarybos nario mandatus laimėjome 12 socialdemokratų. Iš tų žmonių, atrodo, šeši yra visiškai nauji ir iki šiol rajono tarybos veikloje nedalyvavę. Atsinaujinimas ryškus ir tas atsinaujinimas, matomai, buvo reikalingas Pakruojo rajono žmonėms, nes už mūsų vyresnius partiečius balsavo žymiai mažiau rinkėjų. Jie reitingavo naujus narius.
Kitas dalykas, socialdemokratai pralaimėję praėjusius savivaldybės tarybos ir mero rinkimus, mes aktyviai ruošėmės ateinantiems. Buvo atnaujinta partija, po ko aktyviau jos veikloje pradėjo dalyvauti jaunesni žmonės. Vyresnio amžiaus nariai jiems užleido iki tol turėtas pozicijas, sudarydami sąlygas dirbti, dalijosi su jais patirtimi. Tai ir sudarė galimybes laimėti šiuos rinkimus.
Nors socialdemokratai gavote tikrai daug mandatų, bet sklandžiam darbui vis tik reikia pasitelkti ir kitas partijas. Kokios partijos jungiasi į koaliciją?
Taip, koalicija jau sudaryta. Ją sudaro socialdemokratai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.  
Ar tai reiškia, kad visiškai keisis savivaldybės vadovybė?
Taip, savivaldybės vadovybė keisis. Bus pakeisti visi savivaldybės vadovai.
Paminėjote, kad žmonėms reikia permainų. Ir dirbdamas seniūnu, ir per rinkimus daug bendravote su rajono gyventojais ir tikriausiai pastebėjote, kokių permainų jiems reikia? Tad ką, Jūsų manymu, reikėtų keisti Pakruojo rajone?
Kai pradėsime dirbti, ir susižiūrėsime. Turime savo programą. Pagal tą programą ir dėliosimės prioritetus. Pasižiūrėsime, kas ankstesnėje veikloje žmonių netenkino, atsižvelgsime į jų minimas problemas, kurios galbūt ne visai taip buvo sprendžiamos. Taip pat atliksime savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonių ir įstaigų inventorizaciją, kalbėsimės su žmonėmis ir didžiausią dėmesį skirsime tam, ko labiausiai jiems reikia. Reikia operatyviau spręsti rajono gyventojų problemas. Tas, kurias galima išspręsti iškart, ir reikia spręsti, tų, kurių tuojau pat negalima išspręsti, reikia suplanuoti ir žmonėms duoti realius pažadus.
Manau, reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis, atviriau dirbti, nes, matyt, neatsitiktinai, Pakruojo rajono savivaldybės pagal skaidrumo indeksą buvo atsidūrusi priešpaskutinėje vietoje. 

Kokias spręstiniausias problemas matote iš pirmųjų pabendravimų su rajono gyventojais?
Spręstiniausios problemos tokios pat, kaip ir visuose šalies rajonuose. Viena jų – susisiekimas. Kaimiškose vietovėse, kaip ir kitose savivaldybėse, labai daug žvyrkelių. Skaudus klausimas – mokyklos. Galvojame, ką daryti, kad jų netektų uždaryti. Gyventojams rūpimas klausimas – medicinos įstaigų perspektyvos.
Seniūnijose aktualus yra vandentvarkos klausimas. Ir nuotekų surinkimas, ir geriamas vanduo.
Yra ir paprastesnių klausimų. Galbūt reikia apšviesti daugiau gatvių, gal ir ilgiau jos turėtų būti apšviestos. Kaip ir visuose rajonuose, visose srityse yra problemų. Turime ir didesnių, ir smulkesnių problemų, o didžiausia, kaip ir sakiau, yra keliai, jų tvarkymas ir asfaltavimas.
Gal jau dirbdamas seniūnų spėjote pajusti centrinės valdžios ir savivaldos santykius. Jūsų manymu, ar regionams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys?
Dėmesys regionams turi būti neabejotinai didesnis. Matome, koks centralizavimas vyksta. Centralizuojamos įmonės, įstaigos.  Net valstybines įstaigas iškelia iš rajonų centrų. Dėl to mažėja darbo vietų. Kad ir miškų urėdijų reforma. Kiek žmonių regionuose neteko darbo. Iš rajonų centrų traukiasi bankai,  Stambesnė gamyba taip pat neskatinama kurtis regionuose.  Savivaldybės neturi ypatingų svertų jai pritraukti.
Taigi kol kas matome atvirkštinį dėmesį regionams. Tokios regioninės politikos pasekmė – žmonių emigracija. Ir, atrodo, niekas per daug čia nesirengia grįžti.
Dėkoju už pokalbį. Sėkmės.
Živilė Akelaitytė
 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė





Idealistoj neniam maljuniĝas



100 metų Pakaunėje

100 metų Pakaunėje

Pirmoji šiais metais Kauno rajone 100 metų jubiliejų švenčia Marijona Juočienė. Nuo gimimo Kauno rajone gyvenanti moteris jau daugiau kaip 60 metų dienas leidžia miškų apsuptame Garanciškės kaime, Garliavos...

Reklama