NAUJIENOS

Saulius Margis: galimybės atsiveria bendradarbiaujant ir turint aiškių siekių

Kategorija:

Miestas:
Atgimęs senosios gaisrinės pastatas

Apie įgytas patirtis, gyvenimą ir veiklą per pandemiją kalbamės su Pakruojo rajono meru Sauliumi Margiu.



COVID-19 paženklinti 2020-ieji metai smarkiai pakoregavo kiekvieno mūsų gyvenimą. Koronavirusu pažymėti ir 2021-ieji. Koks šis laikas buvo jums ir jūsų rajono gyventojams?

2020-ieji visiems buvo neįprasti – su apribojimais, nuotoliniu darbu, pilni įvairių pasikeitimų. Nors pirmojo karantino metu rajone neturėjome susirgimų, laikas buvo neramus, buvo daug nežinomybės, o antroji koronaviruso banga tapo tikru iššūkiu – vienu metu rajono susirgimo rodiklis buvo vienas aukščiausių šalyje, dėl to porai savaičių buvo sustabdytas Pakruojo ligoninės darbas. Turėjome didelį koronaviruso židinį vienoje iš rajono socialinių įstaigų. Sirgo arba izoliavosi dalis savivaldybės darbuotojų. Tuo pačiu visi – administracijos specialistai, atsakingi darbuotojai, medikai dirbo, kad tinkamai būtų išsiaiškinta epidemiologinė situacija, būtų sumažinti susirgimų židiniai.

2020–2021 metų slenkstis ir be koronaviruso nebuvo lengvas – dėl pandeminių apribojimų sunkiau sekėsi daliai rajono verslo – surinkome apie 97 proc. planuoto biudžeto. Jau nuo metų vidurio buvo imtasi taupymo priemonių, perplanuoti vykdomus darbus ir veiklas, kad pavyktų išmokėti gruodžio mėnesio atlyginimus, įgyvendinti projektus. Biudžetą subalansuoti pavyko, netgi sumažinome savivaldybės įsiskolinimą. Kartu nuo 2020 metų lapkričio pradėtas planuoti šių metų biudžetas. Pagrindiniu iššūkiu išlieka didelis finansinis prisidėjimas prie projektų, juk turime įgyvendinti įsipareigojimus. Pernai labai padėjo Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, skirtos Vyriausybės. Gavome 2 784 540 eurų investicijų, kurių dėka rajone sutvarkyti svarbūs objektai.

Nuo šio sausio, kaip ir minėjau, gyvename biudžeto ir įvairių projektų planavimu, pradedame rengti savivaldybės 2021–2030 m. strateginį plėtros planą. Planuojant naujų metų biudžetą vertiname, ką pavyko įgyvendinti pernai, kaip užtikrinome rinkimų programos vykdymą, kaip dirbo savivaldybės komanda. Į visą tai atsižvelgiant dėliojame prioritetus.
Kalbant apie rajono gyventojus turiu tik pasidžiaugti jų pilietiškumu, atsakingumu, sąmoningumu ir palaikymu visą pandemijos laiką. Žinoma, karantinas visus išvargino ir prireiks laiko, kad senasis gyvenimas grįžtų į buvusias vėžias.

Kokiais praėjusių metų darbais, įgyvendintais projektais labiausiai džiaugiatės?

Džiugu dėl visų įgyvendintų projektų, ypač į priekį pasistūmėjome su kelių ir gatvių tvarkymu ir asfaltavimu. Gyventojai gerą susisiekimą įvardina kaip vieną pagrindinių prioritetų, todėl dėjome visas pastangas, kad būtų galima sutvarkyti pačios prasčiausios būklės gatves ir kelių atkarpas. Dalis planų įgyvendinta, dalis bus baigta šiemet, nes pagrindai jau pakloti, laukiame pavasario. Prie tokių projektų priskirčiau Pakruojo J. Basanavičiaus, Pakruojo Linksmučių gyvenvietės Medelyno, Linkuvos miestelio Žaliosios, Grikpėdžių kaimo Miško, Klovainių Aguonų gatvių jau baigtas rekonstrukcijas. Darbai įpusėjo jau minėtos Linkuvos J. Paukštelio, Lygumų miestelio Vaigailių gatvėse. Praėjusiais metais prasidėjo kelio Pakruojis-Lygumai asfaltavimo darbai. Tai ypač svarbi atkarpa, kurios asfaltavimo gyventojai laukė kone tris dešimtmečius.

Savivaldybei pasirašius bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija, vyksta darbai dėl 3 kelių atkarpų tvarkymo, ruošiamasi pėsčiųjų-dviračių tako Pakruojyje, Jovarų kaime, statybai.

Dar vienas svarbus projektas – senosios Pakruojo gaisrinės atnaujinimas. Deja, dėl karantino šio istorinio pastato dar negalime atverti visuomenei, tačiau šiuo metu renkamas istorinis pastato archyvas ir ekspozicija. Gaisrinėje bus įkurtas ir Pakruojyje gimusio dailininko, vitražisto, scenografo, lėlininko Stasio Ušinsko atminimo kambarys. Prie turistinių, Pakruojo populiarinimui skirtų objektų priskiriu ir Pakruojo verslo informacijos centro perkėlimą į naujas, turizmui tinkamesnes patalpas, kurias taip pat planuojame modernizuoti. Matydami dideles turizmo galimybes mūsų rajone, užsiimame turizmo pokyčiais – kuriami nauji pažintiniai maršrutai, objektų pristatymas atvykstantiems, turizmo darbuotojai planuoja, ką naujo galės po pandemijos pristatyti mūsų rajono svečiams.

Pernai prasidėjome Linkuvos karmelitų vienuolyno pastatų atnaujinimo darbus. Parengtas investicinis projektas – ieškosime įvairių finansavimo šaltinių, kad darbus galėtume padaryti kuo greičiau, nes daugelį metų vienuolynas buvo apleistas. Investicinis projektas parengtas ir dėl baseino statybos Pakruojyje. Dėl šio objekto vykdėme gyventojų apklausą ir sulaukėme didelio gyventojų palaikymo. Šiemet planuojame parengti techninį baseino projektą ir ieškoti finansavimo galimybių, kad galėtume įgyvendinti gyventojų norą turėti baseiną Pakruojyje.

Nors rajone turime puikiai išvystytas socialines paslaugas, tačiau ir toliau ieškome naujų sprendimų, tobuliname seniau įgyvendintus projektus, socialinių paslaugų sritį. Praėjusiais metais Linkuvoje duris atvėrė naujovė – globos namai „Atokvėpis“, skirti trumpalaikei senjorų priežiūrai, lėšų skirta sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Pakruojo viltis“ patalpų remontui, baigti keturių kambarių buto Pakruojyje, kuriame bus įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai, remonto darbai.


Praėjusiais metais pradėjome Pakruojo sporto centro renovaciją, finansavimas gautas ir Pakruojo kultūros centro infrastruktūros atnaujinimui, planuojame, kada galėtų prasidėti ir šio objekto tvarkymo darbai.

Džiugu ir dėl pavykusių atnaujinimo darbų rajono ugdymo įstaigose – šiemet bus baigta būsimos muzikos mokyklos renovacija, atnaujintas „Atžalyno“ gimnazijos aikštynas – pagaliau ne tik moksleiviai, bet ir visa miesto bendruomenė turės modernią erdvę sportui. Sutvarkytas ir vienas iš minėtos gimnazijos priestatų. Kol moksleiviams vyko nuotolinės pamokos, darbininkai skubėjo atnaujinti 4 aukštų priestatą, tad moksleiviai grįš į naujas, šviesias klases. Sutvarkyta ir dalis Rozalimo darželio patalpų – 2 vaikų grupės, virtuvė, taip pat ir dalis Žeimelio vaikų dienos centro.

Prie švietimo įstaigų reikia paminėti ir, deja, bet duris užvėrusį Joniškio žemės ūkio mokyklos Žeimelio filialą. Vis dėlto, tuščio pastato nebus – erdvioje mokykloje įsikurs trikotažo siuvimo įmonė, bus sukurta nemažai naujų darbo vietų.
Finansavimo sutartys jau pasirašytos dėl dar dviejų Pakruojo infrastruktūrai svarbių projektų. Projektas „Buvusios Pakruojo miesto spaustuvės pastato konversija“ leis atnaujinti centre esančią spaustuvę, o pabaigus techninį projektą prasidės ir projekto „Pakruojo miesto Kruojos upės pakrančių ir miesto parko sutvarkymas“ darbai – finansavimą šiam projektui taip pat jau esame gavę. Parengti ne mažiau svarbių dviejų objektų techniniai projektai – Pamūšio kaimo kultūros namų atnaujinimo ir Lygumų miestelio ambulatorijos pastato tvarkymo. Objektų atnaujinimo darbus planuojame pradėti šiais metais.

Nors iš įgyvendintų ir įpusėtų projektų galima suprasti, kiek daug laiko ir jėgų mūsų specialistai įdėjo į rajono objektų atnaujinimą, papildomai spėta parengti ne vieną techninį projektą ateičiai – jei tik gautume finansavimą, iškart galėtume pradėti realius darbus.
 
Nemažai savivaldybių teigia, kad praėjusiais metais, įgyvendinant projektus, teko susidurti su žmogiškųjų išteklių problema – rangovams ne visada pavykdavo surasti reikalingus kvalifikuotus darbuotojus, kokias tendencijas Jūs pastebėjote?

Su rangovais didesnių problemų neturėjome. Kaip tik ne kartą džiaugėmės, kad darbai vyksta ir vakarais, ir savaitgaliais – iki Naujųjų metų visi stengėsi kuo greičiau įgyvendinti suplanuotus darbus. Kad rangovų darbai vyktų sklandžiai ir laiku, daug darbo įdėjo administracijos specialistai. Tačiau problemų turėjome su būsimos muzikos mokyklos viešuoju darbų rangos pirkimu. Vienai įmonei laimėjus konkursą, kitas konkurso dalyvis apskundė procesą ir prasidėjo teisminiai procesai, kurių metų laimėjusi įmonė darbų pradėti negalėjo. Sugaišta nemažai laiko, kol viskas buvo išspręsta, tačiau administracijos vadovų, strateginės plėtros ir statybos skyriaus specialistų puikaus koordinavimo ir darbų rangovo UAB „Limega“ atsakingo darbo dėka, viskas buvo padaryta laiku.
 
Pakruojo rajone išsaugotas gan platus bibliotekų tinklas. Kai vienu svarbiausiu informacijos šaltiniu tampa internetas, kokie motyvai padeda tam tinklui išlikti?

23 J. Paukštelio bibliotekos padaliniai išties išsibarstę po visą rajoną – dalis jų įsikūrę ir visai mažuose kaimuose.
Bibliotekų padaliniai dažnai išlieka vieninteliu šviesuliu tokiose vietose, o bibliotekininkai veikia kartu su vietos bendruomenėmis, kultūros skyriais, suburia gyventojus, kartu planuoja kaimo gyventojų laisvalaikio paįvairinimą.
Bibliotekose veikia ir viešieji interneto prieigos taškai, vyksta gyventojų kompiuterinio raštingumo kursai, kuriuos gyventojai lanko su dideliu dėmesiu. Dalis ateina tiesiog pasinaudoti internetu, su bibliotekininko pagalba gali internetu susitvarkyti įvairius reikalus. Žinoma, gyventojų skaičiui kaimuose mažėjant vis labiau reikia svarstyti kaip išlaikyti tokį platų bibliotekų padalinių tinklą, reikia ir nemažai investicijų, nes dalies padalinių būklė yra prasta. Vis dėlto matome, kad gyventojams bibliotekos reikalingos, norime jas išsaugoti, tad planuojame jų modernizavimą, pritaikymą įvairiems poreikiams, kad kuo daugiau gyventojų norėtų ateiti ir pasinaudoti čia teikiamomis paslaugomis. 
 
Kaip buvusį ir esamą karantiną pavyksta išgyventi kultūros įstaigoms?

Kultūros įstaigų darbuotojams, kaip ir visiems, teko pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Iš pradžių tai atrodė sunkiai įgyvendinama, juk kultūros žmonės įpratę prie „gyvo“ kontakto su žiūrovais, užsiėmimų lankytojais. Socialiniai tinklai padėjo plėsti žiūrovų ratą – kultūrininkai pastebi, kad juos „žiūri“ ir tie, kurie anksčiau nevaikščiojo į kultūros renginius. Vis dėlto, nuotoliniai kultūriniai renginiai tapo sunkiau pasiekiami vyresnio amžiaus gyventojams, kurie socialiniais tinklais nesinaudoja. Visgi manau, kad kūrybingi ir iniciatyvūs rajono kultūros darbuotojai ryšio su žiūrovais „nepametė“. Prie to prisidėjo ir „išvažiuojamieji koncertai“ – keliskart kultūros darbuotojai važinėjo po Pakruojį ir aplinkines gyvenvietes, koncertuodami kiemuose.


Garbės pilietės regalijos įteikiamos ilgametei savivaldybės darbuotojai Birutei Vanagienei

Praėjusią vasarą, kai turėjome savotišką pertrauką tarp pirmo ir antro karantino, įvyko naujos koncepcijos šventė „Etnopulsas“, Linkuvoje – Škapliernos atlaidai, papildyti balta vakariene, džiazo festivaliu, Klovainiuose surengtos Oninės, Žeimelyje – Jurginų šventė su koncertais ir parodomis, tad turėjome progą pamatyti ir „gyvus“ renginius. Aišku, nuotolinio kultūros darbo buvo daugiau, jis parodė ir kitą pusę, t. y. skurdžią techninę bazę – juk sukurti įdomesniems filmukams, pamokoms, mokymams reikalinga įranga. Galiausiai ir patys kultūros darbuotojai turėjo greitai tobulinti kompiuterinio raštingumo kompetencijas. Dabar kalbantis su kultūros darbuotojais keliama dar viena problema – kažin ar po nuotolinio gyvenimo žmones bus lengva „grąžinti“ į kolektyvus, į kultūros namų erdves?
 
Karantinas ir švietimas. Vis tik yra nemažai teigiančių, kad nuotolinis mokymas nepasiekia tokio lygio, koks yra lankant mokyklą? Ką Jūs manote?

Nuotolinis mokymas tapo iššūkiu. Apie tai daug kartų kalbėjome su rajono ugdymo įstaigų vadovais, administracijos ir švietimo skyriaus specialistais. Pritariu teiginiui, kad nuotolinis mokymas niekada neatstos tikro mokytojo ir mokinio kontakto, klasės, bendravimo ir socializacijos, kuri labai svarbi jaunoms asmenybėms. Ypač neramu dėl pradinių klasių moksleivių, kurie dar neturi mokymosi įgūdžių, tik mokosi sutelkti dėmesį, ir dėl abiturientų, kurių laukia brandos egzaminai. Nors ir buvo išbandymų, praėjusieji metai parodė, kad dėl nuotolinio mokymo abiturientų rezultatai buvo geri, turėjome net 13 šimtukų.

Pirmojo karantino pamokas mokytojai išmoko labai gerai – suvienodintos mokymo platformos, atrasti mokymo būdai, dabar nuotolinis mokymas tapo priimtinu ir suprantamu, nors kasdien vis kas nors keičiasi ir tai kelia įtampą.
Nuotolinis mokymas yra išeities radimas sudėtingoje situacijoje, juk vaikai turi dienos ritmą, atlieka užduotis, turi savarankiškų užduočių. Vis dėlto vaikų mokymasis namuose pakeitė tėvų kasdienybę.
 
Kokie santykiai klostosi su šios kadencijos Seimu, Vyriausybe, atskiromis ministerijomis?

Bendradarbiavimo ryšius palaikome su mūsų krašto Seimo nariais – Liudu Jonaičiu ir Antanu Matulu, bendradarbiaujame su Stasiu Tumėnu, taip pat praėjusiais metais kai kuriuos darbus ir planus padėjo įgyvendinti buvęs Seimo narys Arūnas Gumuliauskas.

2020 metų Seimo rinkimai vyko koronaviruso susirgimų įkarštyje. Naujieji Seimo nariai jau kitą dieną turėjo vieną svarbiausią uždavinių – suvaldyti antrąją COVID-19 bangą. Šis uždavinys aktualus iki dabar. Kol kas gyvas bendradarbiavimas ir tiesioginiai susitikimai yra ribojami, bet tikimės, kad pasibaigus karantinui prasidės kokybiškas ir intensyvus darbas su ministerijomis dėl įvairių rajono gyventojams aktualių problemų sprendimo.
 
Jūsų manymu, ko mus išmokė karantinas ir kokios per jį atsiradusios naujovės bus taikomos ir jam pasibaigus? Kokie šių naujovių privalumai?

Savivaldybėje dirbantiems specialistams staigūs sprendimai, kuriuos greitai reikia įgyvendinti, nėra staigmena, tačiau karantinas su visais apribojimais ir nuolatiniais pasikeitimais išmokė reaguoti operatyviai, spręsti krizines situacijas „čia ir dabar“ ieškant geriausių alternatyvų. Žinoma, į priekį labai pažengė visos informacinės technologijos. Čia susidūrėme ir su būtinybe atnaujinti kompiuterinę techniką – darbuotojams trūksta kamerų, mikrofonų, reikia naujinti ir programinę įrangą.

Mums, nuo sostinės nutolus kelis šimtus kilometrų, kai kuriais atvejais daug paprasčiau nuotoliniu būdu pasitarti su reikalingais specialistais, paslaugų tiekėjais. Nuotoliniai susirinkimai taupo laiką, tad manau, kad ir pasibaigus karantinui dalis jų tokie ir liks. Pandemijos akivaizdoje iš naujo įvertinome ir komunikacijos su gyventojais svarbą – operatyvi ir tiksli informacija nebandant pagražinti situacijos kuria didesnį pasitikėjimą, mažina nerimą ir neleidžia plisti įvairioms neteisingoms naujienoms. Ypač krizinėse situacijose labai svarbus yra atgalinis ryšys iš gyventojų – klausyti, kokias pastabas jie išsako, kas juos neramina, kur yra didžiausios problemos.
 
Netrukus pasieksite darbo mero pareigose pusiaukelę. Kokių patirčių pavyko per tą laiką įgyti? Kokiais darbais labiausiai džiaugiatės?

Naujos patirtys – darbas su Vyriausybės, ministerijų atstovais. Pamačiau, kokios galimybės atsiveria bendradarbiaujant, turint aiškių siekių. Džiugu dėl visų įgyvendintų ir pradėtų projektų, kuriuos minėjau. Pridurti galėčiau džiuginantį ir darbus greičiau atlikti padedantį bendradarbiavimą su Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus nariais, rajono verslininkų ir darbdavių asociacija, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Bendrystė ir abipusė pagalba aktualiais klausimais, bendras problemų sprendimas, pasidalinimas patirtimi – šių dalykų neįkainosi ir nepamatuosi. Labai tikiuosi, kad ir toliau bendras darbas su vietos žemdirbiais, verslininkais, bendruomenėmis, Seimo nariais, ministerijų ir Vyriausybės atstovais padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
 
Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Interviu paskelbtas "Savivaldybių žinių" 2021 Nr. 2

Reklama