NAUJIENOS

Saulės ir vėjo proveržis Lietuvoje turi įvykti dabar – tam tereikia nežymių įstatymų pakeitimų

Kategorija:

Miestas:
Dabartinė geopolitinė situacija ir klimato kaitos krizės grėsmė turėtų suteikti pagreitį atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje. Tačiau didelio masto žaliosios energetikos protrūkį stabdo tik pilnai nesutvarkyta šalies teisinė bazė. Dauguma administracinių ir reguliacinių barjerų lengvai pašalinami ir galėtų stipriai pastūmėti Lietuvą energetinės laisvės link.
 
Šiandien vis dažniau keliamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimą. Turbūt niekas nenorėtų vieną rytą atsibusti be elektros arba galimybės šildyti savo būstą. Kyla ir kuro kainos, todėl daugėja vartotojų, kurie negali išsimokėti už šildymo paslaugas ar degalus. Žvalgytis atgal į iškastinį kurą nebegalime ne tik dėl klimato kaitos keliamo spaudimo, bet ir moralinės atsakomybės. Atsinaujinanti energetika Lietuvoje – perspektyvi alternatyva naftai ir dujoms, tačiau organizacijos „Žiedinė ekonomika” teigimu, Lietuvoje ji vis dar susiduria su daug kliūčių.
 
Lietuvos Vyriausybė užsibrėžė tikslą, kad jau 2030 metais atsinaujinančios elektros energijos dalis suvartojamos elektros balanse sudarys 50%, o 2050 metais elektra ir šildymas bus pagaminami tik iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau „Žiedinė ekonomika“ atkreipia dėmesį, kad reali klimato kaitos grėsmė ir dabartinė geopolitinė situacija ragina šiuos tikslus pasiekti bent dešimt metų anksčiau nei numatyta.
 
„100% atsinaujinančios elektros energijos 2040 metais – tai tikra galimybė Lietuvai tapti energetiškai savarankiška šalimi ir ES lydere kovoje prieš klimato kaita. Tačiau toks užmojis realus bus tik tada, kai saulės ir vėjo energetikos plėtra taps dvigubai spartesne negu dabar. Mūsų organizacija nustatė, kad pagrindiniai barjerai, trukdantys saulės ir vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje, yra vangus tinkamų teritorijų paskyrimas, neišnagrinėtos žemės panaudojimo galimybės ir administracinė našta, su kuria susiduria atsinaujinančios energetikos vystytojai bei gyventojai. Be to, pateikiame lengvai įgyvendinamus sprendimo būdus“, – sako Domantas Tracevičius, organizacijos „Žiedinė ekonomika” direktorius ir įkūrėjas. Šiandien organizacija visuomenei pristato siūlomus pakeitimus, kurie paskatintų sparčią atsinaujinančių išteklių raidą. Šie įstatymų pakeitimai taip pat užtikrintų, kad saulės ir vėjo energijos projektai prisidėtų prie bendruomenių gerovės ir nekonkuruotų su vertingomis gamtos teritorijomis.  
 
Pagrindinė kliūtis vėjo energetikoje – aktyvus tinkamų teritorijų skyrimas jos plėtrai
 
Šiuo metu sunkiausia rasti tinkamas teritorijas vėjo jėgainių parkams, nesukeliant bendruomenių nepasitenkinimo ar negatyvaus poveikio aplinkai. 2016 m. Europos komisija pateikė rekomendacijas, kuriose paragino vėjo energijos projektų vystytojus skirti ilgalaikę paramą greta vėjo jėgainių gyvenančioms bendruomenėms ir savivaldybėms. Šiuo metu Lietuvoje žemės, kurioje yra statoma elektrinė, savininkai gauna vienkartinę kompensaciją. Nors projektų įgyvendintojai dažnai savanoriškai įsipareigoja paremti bendruomenes, pavyzdžiui, investuodami į įvairias bendruomenių veiklas, „Žiedinė ekonomika“ ragina Lietuvos vyriausybę įvesti sureguliuotas ir ilgalaikes finansines kompensacijas, kurios būtų paskirstomos tarp savivaldybės ir šalia gyvenančių bendruomenių.
 
„Teisės aktai, įpareigojantys skirti ilgalaikį finansavimą šalia esančioms savivaldybėms ir netoliese gyvenančioms bendruomenėms, neseniai buvo pasiūlyti Estijoje. Pasak Estijos Vyriausybės, jie padės susitvarkyti su potencialia korupcija ir pagerins santykį tarp gyventojų ir elektros gamintojų. Tikimasi, jog savivaldybės ir bendruomenės aktyviau kvies vėjo energijos kompanijas vystyti projektus jų teritorijose. Tokia priemonė jau pasiteisino Vokietijoje, kur vėjo energetikos vystytojai sumoka po 0,0002 eurus netoli įsikūrusioms gyvenvietėms už kiekvieną pagamintą elektros kilovatvalandę”, – sako organizacijos „Žiedinė ekonomika“ atsinaujinančios energetikos projektų vadovė Živilė Mantrimaitė.
 
Tikram saulės elektrinių proveržiui trūksta tik mažų pakeitimų
 
Norint pasiekti užsibrėžtą vyriausybės tikslą ir įrengti 1 gigavatą galios saulės elektrinių iki 2025 metų, didžiausiu iššūkiu tampa tinkamų teritorijų pasiūla saulės elektrinių plėtrai. Verslui skundžiantis, o politikams nesutariant dėl potencialių vietų saulės elektrinių statybai,  organizacija teigia, jog Lietuvoje vis dar yra vietų, kuriose saulės elektrinės galėtų stovėti netrikdydamos gamtos ar žemės ūkio veiklos. Tokiomis vietomis galėtų tapti išeksploatuoti karjerai, vandenvietės ir nebenaudojami sąvartynai. Tačiau saulės elektrinių statyba šiose vietose yra apsunkinta mažais biurokratiniais trukdžiais, kuriuos pašalinus Lietuva galėtų apsirūpinti visa reikiama saulės energija.
 
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, virš 24 000 ha Lietuvos žemių yra pažeistos ir nenaudojamos. Ne visos šios teritorijos būtų tinkamos panaudojimui antrą kartą, tačiau dalis jų galėtų būti pritaikytos saulės elektrinių parkų kūrimui. Pavyzdžiui, 1987 metais uždarytas Fabijoniškių sąvartynas – 15 hektarų teritorija, kuri galėtų būti panaudota saulės parkui įkurti ir teikti elektrą aplinkui esantiems namams. Tokių ir panašių uždarytų sąvartynų Lietuvoje yra apie 800. Organizacija skatina vyriausybę ir projektų vystytojus atkreipti dėmesį ne tik į nebenaudojamus sąvartynus, bet ir išeksploatuotus karjerus bei vandenviečių teritorijas ir pateikia pasiūlymų teisės aktų pakeitimams, kurie paskatintų saulės elektrinių įsikūrimą šiose teritorijose.
 
„Žiedinė ekonomika“ taip pat pateikė pasiūlymus, kurie skatintų įrengti saulės elektrines žemės ūkiui skirtose teritorijose mažesniu tankiu ir prisidėtų prie finansinės ūkininkų gerovės. Organizacijos skaičiavimais, norint įgyvendinti 1 gigavato tikslą, pakaktų paskirti ne daugiau kaip 1% šiuo metu Lietuvoje deklaruojamų pievų ir ganyklų teritorijų ir jose įrengti saulės elektrines ne didesniu nei 0,2 megavatai viename hektare tankumu. Tokiu būdu įrengtos elektrinės leistų ganytis gyvūliams, pavyzdžiui avims, ir tarp elektros gamintojų ir bendruomenių sukurtų simbiotinį ryšį – avys nurupšnotų žolę, kuri augdama užstoja saulės patekimą ant modulių, o tuo tarpu saulės moduliai suteiktų gyvuliams šešėlį ar užuovėją. Panašūs saulės elektrinių parkai jau veikia Europoje, tačiau Lietuvoje suderinti žemės ūkį ir elektros gamybą vis dar sunku. Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus, ūkininkai, kurie norėtų išnuomoti žemę saulės parkų vystytojams, prarastų gaunamą nuolatinę išmoką, nes turėtų pakeisti žemės paskirtį.
 
Kodėl neišnaudojus daugiabučių ir komercinių pastatų stogų?
 
Tūkstančiai individualių namų savininkų jau pasinaudojo teikiama parama ir ant savo namų stogų įsirengė saulės elektrines. Tačiau trūkstant teritorijų saulės elektrinėms statyti ant žemės, kita puiki galimybė yra plėsti saulės energijos pajėgumus ant pastatų stogų miestuose. Potenciali saulės elektrinių, įrengtų ant daugiabučių namų stogų aštuoniuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, galia yra 272 megavatų. O pridėjus komercinius ir viešuosius pastatus bei automobilių aikštelės, šis skaičius žymiai šoktelėtų.
 
Lietuvai tik pradedant diskusijas, kai kurios šalys, ir miestai Europoje, jau ėmėsi priemonių užtikrinti, kad jų pastatų stogai būtų maksimaliai išnaudojami. 2021 metais Berlyno senatas priėmė „Saulės teisės aktą“. Jame numatyta prievolė įsirengti saulės elektrines ant stogo visiems naujai statomiems ir renovuojamiems gyvenamiesiems pastatams, kurių plotas didesnis nei 50 m². Taip pat nurodoma, kad namų savininkai, neturintys finansinių išteklių įsirengti saulės elektrines, gali perduoti savo stogą saulės energijos projektų vystytojams. Miesto senatas taip pat numato, kad saulės elektrines būtų privaloma įrengti ir ant visų viešųjų pastatų stogų. Panašiu keliu eina ir Prancūzija, kurioje nuo 2023-ųjų metų nauji ir renovuojami komercinės paskirties pastatai, o nuo 2024-ųjų metų ir automobilių parkavimo aikštelės, dalį savo stogo turės skirti saulės elektrinių statybai.
 
„Žiedinė ekonomika“ pateikė pasiūlymus, kaip užtikrinti didžiausią galimą saulės elektrinių eksploatavimą Lietuvos miestuose. Juose raginima reglamentuoti, kad renovuojant ar statant daugiabučius, viešosios paskirties pastatus ir statant naujas automobilių parkavimo aikšteles, saulės elektrinių įrengimas ant jų stogų būtų privalomas. Jei renovacijos metu saulės elektrines pastatyti atrodytų per brangu, daugiabučių administratoriai galėtų išnuomoti stogą saulės projektų vystytojams.
 
Laikas alternatyviai atsinaujinančių išteklių plėtros strategijai
 
„Žiedinė ekonomika“ neabejoja, kad šie ir kiti teikiami pasiūlymai padės pasiekti užsibrėžtų vyriausybės tikslų ir netgi daugiau – užtikrins, kad pasaulis nepajustų skaudžių klimato kaitos padarinių. Pasiūlymuose minimos ir priemonės, kurios edukuotų vartotojus bei sudarytų tinkamas rinkos sąlygas atsinaujinančių išteklių vystytojams. „Alternatyvūs sprendimai nukreiptų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą tinkamu ir darniu keliu, nenaudojant mokesčių mokėtojų finansų ir apsaugant gražiausius Lietuvos kraštovaizdžio ir gamtos kampelius. Tuopat metu jie žymiai paspartintų vėjo ir saulės parkų diegimą ir leistų mums pasiekti daugiau nei vyriausybės užsibrėžti tikslai kovoje prieš klimato kaitą“, – sako Ž. Mantrimaitė.

 
Tyrimą galima atsisiųsti čia.
 
Domantas Tracevičius
 

Reklama