NAUJIENOS

Sąsajas tarp kačių vakcinų ir navikų pastebėjusi veterinarė: šeimininkai turėtų žinoti vieną dalyką

Kategorija:

Miestas:

Kai prieš 7 metus veterinarijos gydytoja Ligita Zorgevica-Pockeviča pamatė ant savo katės šono nedidelį vos kelių milimetrų guzelį, per daug nesijaudino. Tačiau darinys sparčiai augo ir jau netrukus katę teko operuoti. Histologinis tyrimas patvirtinimo baisiausius nuogąstavimus – fibrosarkoma, navikinė audinių liga. Vos po kelių savaičių navikas atsinaujino ir net keturios vėlesnės operacijos neišgelbėjo augintinės gyvybės. 

Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką galima buvo sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinacine fibrosarkoma.

Navikai neretai atsiranda vakcinacijos vietoje

Sąsajos tarp kačių fibrosarkomos ir vakcinose naudojamų imuninį atsaką sustiprinančių medžiagų, vadinamųjų adjuvantų, pastebėtos maždaug prieš 20 metų. Tačiau Lietuvoje, kur katės nuo pasiutligės, leukemijos ir kitų virusinių ligų masiškai pradėtos skiepyti palyginti neseniai, ši tendencija – nauja.

„Svarbu pažymėti, kad ne kiekviena reguliariai, tvarkingai skiepijama katė suserga fibrosarkoma, tad ligos tikimybė nėra100 proc.Tai priklauso ir nuo katės sveikatos, organizmo atsako į vakcinas. Be to, fibrosarkoma pasireiškia ne iš karto, o po ilgesnio laiko, 8–10 metų, ir ja dažniau serga vyresnio amžiaus – 7–10metų katės. Tai apsunkina statistikos rinkimą, ypač Lietuvoje, kur kačių onkologiniai susirgimai, kitaip nei virusiniai, neregistruojami. Tačiau gana aiški tendencija, kad navikai neretai atsiranda būtent toje vietoje, kurioje buvo leista vakcina. Be to, tikimybė, kad katė susirgs šia liga, padidėja, jeigu gyvūnas kasmet skiepijamas vakcinomis su adjuvantais“, – sako L. Zorgevica-Pockeviča ir paaiškina, kad fibrosarkomos navikai nebūtinai yra piktybiniai. Tačiau ši liga pavojinga tuo, kad navikas giliai įauga į šalia esančius minkštuosius audinius.

„Tokio naviko šalinimo principai yra agresyvūs – tai reiškia, kad jei naviko skersmuo 2 cm,aplink reikia pašalinti dar 5 cm, iš viso – 12 cm audinių. Turint omeny, kad šiuos audinius labai sunku atkurti ir užtikrinti gyvūno gerovę, fibrosarkomą galima prilyginti mirtinai ligai. Jei navikas jau didesnis, trukdo gyvūnui įprastai judėti, tupėti ir t. t., vienintelė išeitis dažnai yra eutanazija“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.

Svarbu tinkamai parinkti skiepų vietą ir pačias vakcinas

Šiuo metu, atsižvelgiant į sąsajas tarp navikinių kačių susirgimų ir adjuvantų, kates rekomenduojama skiepyti tarp menčių, kaklo srityje ir galūnėse – kiek įmanoma žemiau. Taip parinktos vakcinacijos vietos palengvina fibrosarkomos gydymą, jei liga pasireiškia.

Tačiau pats svarbiausias dalykas, kurį turėtų žinoti šeimininkai, planuojantys vakcinuoti savo katę, kad rinkoje yra vakcinų be adjuvantų. „Kol kas Lietuvoje kačių savininkai dažnai nežino šio fakto ir apskritai neturi pakankamai informacijos apie skirtingas vakcinacijos galimybes. Savo ruoštu veterinarijos gydytojai, nenorėdami atbaidyti šeimininkų nuo būtinų gyvūnui skiepų, ne visada papasakoja, koks gali būti šalutinis vakcinų poveikis, – sako L. Zorgevica-Pockeviča ir priduria, kad pastebi ir teigiamų tendencijų: – Pirmoji, daugėja veterinarijos gydytojų, kurie renkasi dirbti tik su vakcinomis be adjunvantų, nors šios vakcinos – brangesnės už įprastas. Antroji, šeimininkai, išgirdę apie galimą vakcinų su adjuvantais šalutinį poveikį, neišsigąsta skiepijimo. Priešingai – didžioji dalis nusprendžia investuoti į gyvūno gerovę ir skiepija jį saugesnėmis vakcinomis.“

Reikėtų įprasti teirautis apie augintinių vakcinas ir vaistus

Ateityje vakcinos turėtų tapti saugesnės, tačiau tai sunku pasiekti be šeimininkų dėmesio ir domėjimosi tuo, koks galimas vaistų ir skiepų šalutinis poveikis, įsitikinusi pašnekovė. „Be abejo, to siekia ir patys vakcinų gamintojai, tačiau nuo šio proceso neatsiejamas šeimininkų įsitraukimas ir geranoriškumas. Šiuo metu Lietuvoje su veterinarais ilgiau pabendrauja, pasitaria retas šeimininkas. Pasitaiko net atvejų, kai šeimininkai teigia geriau žinantys, kaip jaučiasi augintinis ir kas jam gresia, o kas – ne. Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad jeigu kačiukas arba šuniukas gerai jaučiasi, laksto, ėda – jis sveikas ir jokių patarimų ar tyrimų jam nereikia. Tačiau, žinoma, gyvūno, kaip ir žmogaus, sveikatos būklę labai sunku įvertinti nesant gydytoju, o kokybiška bet kokių ligų prevencija neįmanoma, jeigu nėra dialogo“, – pabrėžia L. Zorgevica-Pockeviča.

Simona Krasauskienė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama