NAUJIENOS

Šarūnas Vaitkus: svarbu išsaugoti turimą savarankiškumą

Kategorija:

Miestas:
Apie Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) perspektyvas ir Klaipėdos regiono asociacijos patirtį kalbamės su LSA viceprezidentu, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentu, Palangos miesto savivaldybės meru Šarūnu Vaitkumi.
 
Būdamas asociacijos viceprezidentu, kokius savivaldybėms svarbius klausimus norėtumėte išspręsti?
 
Savivaldybės susiduriame su daugybe problemų. Neretai priimant įstatymus ar jų pataisas, neatsižvelgiama į savivaldybių poreikius, neįsigilinama į realią situaciją. Tad kai kurie įstatymai kartais prasilenkia su realybe. Vienas iš tokių – siekis visą savivaldybių komunalinį ūkį perduoti į privačias rankas. Neseniai lankiausi Kopenhagoje ir kalbėjausi su viena miesto tarybos nare, kuri teigė, kad danai tokį bandymą buvo padarę prieš 15 metų – Savivaldybėms buvo nurodyta konkurso būdu visą komunalinį ūkį išnuomoti privačioms įmonėms. Tačiau tai nepasiteisino, ir danai grįžo prie ankstesnės sistemos. Bet koks verslas, atėjęs į viešąjį sektorių, sieks pelno, ir tai normalu. Palangiškiai turime karčios patirties, kai 2000 metais miesto šilumos ūkis buvo išnuomotas privačiai įmonei. Kai, pasibaigus sutarčiai, Savivaldybė prieš trejus metus perėmė šilumos ūkį, palangiškiams šilumos kaina atpigo 30, o karšto vandens – 20 procentų. Miesto šilumos ūkis išsilaiko, bet nebeliko ankstesnės pelno maržos.
Taigi nereikėtų visų viešųjų paslaugų perduoti privatininkams. Apie tai jau kalbėjomės su asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Šiuo metu įstatymas savivaldybėms yra palankus, juo vadovaudamosi savivaldybės gali turėti komunalines paslaugas teikiančias įmones, bet neramina vis garsesnės kalbos apie tai, kad miesto tvarkymo paslaugos konkurso būdu turi būti perduotos privačioms įmonėms. Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybė atsidūrė Konkurencijos tarnybos akiratyje dėl vidinio sandorio, kuriuo savivaldybės komunaliniam ūkiui pavedėme tvarkyti miestą.  Kaip galima sutvarkyti miestą, jei neturi svertų konkursą laimėjusio privatininko veiklai koordinuoti? Juk skelbiant konkursą neįmanoma numatyti, kiek kurią dieną Palangoje apsilankys poilsiautojų ir kiek kartų per dieną reikės išvežti šiukšles. Kartais, esant prastam orui, žmonių labai mažai ir užtenka kartą per dieną išvežti atliekas, o kitą dieną tenka tai daryti ir šešis kartus. Kokį šiukšlių išvežimo dažnumą numatyti sutartyje? Sutartyje numačius išvežti šiukšles konkretų skaičių kartų per dieną, bus laikotarpių, kai miestas neišvengiamai ims skęsti šiukšlėse, nes, esant didesniam miesto tvarkymo poreikiui, privatininkas paprašys skelbti naują konkursą ir papildomai mokėti. O konkursui paskelbti vienos dienos tikrai nepakanka.
Šią problemą rengiamės aptarti tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe, ir sieksime, kad priimant įstatymų pataisas, būtų atsižvelgiama į savivaldybių poreikį.
Kitas asociacijos keliamas klausimas – prailginti mokslo metai. Prieš priimant sprendimą pailginti mokslo metus, nebuvo atlikta jokių studijų, nėra jokio skaičiavimais paremto pagrindimo, užtat šį pavasarį pajutome neigiamas pasekmes. Lietuvos mokyklos nėra pritaikytos dirbti ekstremaliomis sąlygomis, tad mokiniai neturėjo naudos iš prailgintų mokslo metų. O mokyklų pritaikymas reikalauja milijoninių investicijų. Todėl LSA, surinkusi informaciją iš visų savivaldybių, jau kreipėsi į Vyriausybę dėl senosios tvarkos grąžinimo.
 
Kaip viceprezidentas esate atsakingas už savivaldos reikalus. Lietuvos savivaldybės labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek ekonominiu potencialu. Kaip suderinti įstatyminę bazę, kad įstatymai būtų naudingi visoms savivaldybėms?
 

Su dauguma problemų susiduria visos savivaldybės.  Kad ir ta pati mokslo metų trukmė – tai visoms savivaldybėms aktuali problema. Žinoma, yra ir tokių, kurios būdingos tik tam tikroms savivaldybėms. Pavyzdžiui, kurortams neaktualu žemės ūkio problemos. Todėl prieš priimant sprendimus būtina viską labai atidžiai įvertinti.
 
Tačiau su žeme susiję klausimai aktualūs ir kurortui?
 
Taip. Šiemet baigsime žemės reformą ir turėsime daugiau laisvių pritraukdami investuotojus. Nebaigta žemės reforma neigiamai atsiliepė Palangos plėtrai. Kodėl kurorte nėra pramogų komplekso? Todėl, kad nebuvo užbaigta žemės reforma. Potencialūs investuotojai galėjo žemę pirkti tik iš privačių asmenų, o kai žemės kaina sudaro 25 proc. projekto vertės, jie renkasi tą teritoriją, kur žemė pigesnė. Pasibaigus žemės reformai valstybė investuotojams konkurso būdu galės pasiūlyti nemažai teritorijų.
 
Grįžkime prie LSA reikalų. Kiek tenka bendrauti su savivaldybėmis, visos pasigenda savarankiškumo. Gal esate numatęs, kur ir kaip galima būtų padidinti savarankiškumą?
 
Dabar mums svarbiausia išsaugoti tą savarankiškumą, kurį turime, ir aiškiai įvardinti, kas būtinai turi būti savivaldybių pavaldume. Juk Savivaldybės yra arčiausiai žmonių ir geriausiai mato, ko jiems reikia. Kaip minėjau, Savivaldybės turi apsispręsti ir aiškiai pasakyti, kad šilumos, vandentvarkos ir komunalinis ūkiai turi būti savivaldybių dispozicijoje, nes šios paslaugos neturėtų būti pasipelnymo iš gyventojų šaltiniu.
Dar viena problema – užstrigę skolinimosi limitai. Palikus tokį skolinimosi, koks yra dabar, limitą, pasibaigus ES finansavimui, savivaldybės negalės judėti į priekį. Visas pasaulis skolinasi. Gyvenimas juda į priekį, ir savivaldybės turi spręsti atsirandančias vis naujas problemas, susijusias su augančiais gyventojų poreikiais. Todėl asociacija sieks, kad skolinimosi limitai savivaldybėms būtų peržiūrėti. Kol kas tik žadama peržiūrėti fiskalinės drausmės įstatymą. Savivaldybėms reikia konkrečių sprendimų.
 
Vadovaujate ir asociacijai „Klaipėdos regionas“, kuo naudingas toks savivaldybių susivienijimas?
 
Regioną vienijančios asociacijos veikimas leidžia savivaldybėms lengviau siekti savo tikslų, naudingiau įgyvendinti bendrų pastangų reikalaujančius savivaldybių uždavinius bei stiprinti tarptautinius Klaipėdos regiono bendradarbiavimo ryšius su kitų šalių regionais. Pasiekta nemažai – nuo bendrų iniciatyvų, kaip pavyzdžiui, regioninės specializacijos rengimo, pasiekiamumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo, dalyvavimo tarptautiniuose turizmo Pavyko sutarti ir susitarti dėl esminių veiklos krypčių bei darbų – tai rodo visų savivaldybių suinteresuotumą.
Be kitų pasiekimų, džiugina tai, kad suvienijus jėgas mums pavyko atgaivinti Palangos oro uostą. Septynios regiono savivaldybės prieš penkerius metus sutarėme, kad reikia gaivinti Palangos oro uostą. Tada oro uostas turėjo tik tris skrydžių kryptis. Pradėjome rašyti laiškus pigioms oro linijoms, siekdami, kad jie bent susidomėtų Palangos oro uostu ir skraidytų populiariausiais maršrutais, pavyzdžiui, į Londoną. Po ketverių metų darbo Wizzair susidomėjo Palanga. Pasirašėme penkerių metų sutartį, per tą laiką visas regionas turėjo sumokėti už skrydžio rinkodarą. Wizzair atėjimo rezultatus labai greitai pamatėme – po kurio laiko atsiliepė ir Ryanair kompanija bei pareiškė norą skraidyti į kitą Londono oro uostą. Po to norą skraidyti iš Palangos pareiškė ir kitos aviakompanijos. Tikslas buvo pasiektas ir dabar Palangos oro uoste turime 12 skrydžių krypčių. Nuo spalio mėnesio norvegų avialinija atidaro skrydį į Bergeną, Norvegijoje.
 
Tai, kaip rodo asociacijos „Klaipėdos regionas“ rezultatai, dirbantiems regioninė politika nėra jau taip prasta?
 
Ne viską gali padaryti vienas regionas. Šiuo metu rengiamasi priimti regioninių tarybų veiklą koordinuojančio įstatymo pataisas. Manau, prieš tai reikia susitikti su visais regionais ir labai išsamiai padiskutuoti, kuo naudingos teikiamos pataisos. Mūsų komanda tose pataisose įžvelgia daug taisytinų dalykų.
 

Kokios Šventosios uosto perspektyvos?
 
Šventosios uostas svarbus ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Pavyzdžiui, švedai net nesupranta, kodėl Lietuva neturi mažų uostelių. Pas juos kas 50 kilometrų yra tokie uosteliai, ir juose verda gyvenimas. Šventojoje taip pat turėtų atsirasti pramoginis ir žvejų uostelis. Juo būtų sukuriama ne tik žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sąlygos įvairioms jūrinėms pramogoms.
Neilgai trukus prasidės vieno iš Šventosios uosto atstatymo darbų etapo įgyvendinimas. Atlikti darbai pasitarnaus priekrantės žvejų patogumui.
 
Jūsų manymu, ar reikalingi tokie griežti reikalavimai dėl pajūrio juostos?
 
Mane, gimusį, augusį ir dirbantį Palangoje, labai džiugina, kad yra tie suvaržymai. Jei jų nebūtų, Palanga šiandien veikiausiai niekuo nesiskirtų nuo Egipto ar Turkijos kurortų, kur užstatyti visi paplūdimiai. Pasaulis vis labiau ieško natūralumo, tad išsaugotas natūralus pajūris yra stiprioji Palangos kurorto pusė.
 
Dėkoju už pokalbį.
 
Kalbino Justė Brigė
Interviu paskelbtas „Savivaldybių žinios“ Nr. 14
 
 
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama