NAUJIENOS

Sakoma, kad geras patarimas už milijoną vertesnis

Kategorija:

Išties, su šiuo teiginiu tikriausiai niekas net nebandysime ginčytis. Tik kokių patarimų mes laukiame ir kokių sulaukiame? Išties, labai įdomu stebėti save ir patariančiuosius. Taip jau susiklostė, kad mano namuose gyvena nemažas būrys katinukų. Neslėpsiu, nebesumąstau, ką ir bedaryti. Tačiau turiu patarti pasirengusių draugų. „Nu žinai, tau kažką su tom katėm reikia daryti“, – pataria į svečius užsukusi draugė. „Sprendžiant iš jos  patarimo, aš tikrai nematau sprendimo iš susidariusios situacijos, – pamanau ir prisiminusi dar vieną patarimą, kad reikia klausti, sakau: – Tai ką tu man patartumei daryti?“ „Aš nežinau, – nuoširdžiai sako bičiulė ir tvirtai priduria, – bet tu kažką turi daryti. Tu juk norėjai steigti gyvūnų prieglaudą.“

„Taip, tokia mintis buvo ir ne vieną kartą buvo aplankiusi, tačiau ją realizuoti kol kas trukdo lėšų stygius ir ... dar šis bei tas. Kai prieš gerus metus apie savo sumanymą pasakiau veterinarijos gydytojai, ji labai nuoširdžiai patarė to nedaryti. „Žmonės labai greitai pradeda atidavinėti savo gyvūnus, lyg prieglaudoje gyvūnų nereikėtų maitinti, lyg jie nesirgtų. O vienam susirgus, kaip taisyklė suserga ir kiti“, – sakė veterinarijos gydytoja. Kad ir kaip nenorėtumei sutikti, ji teisi. Ne vienas, sužinojęs, kad mano namuose gyvena būrys katinukų, būna labai geranoriški. „Nenoriu migdyti, priimk“. O viena moteriškė net žinutę atsiuntė: kada pagaliau pasiimsi katiną. Lyg tas katinukas būtų mano. Ir nė vienas nepasakė, kad padės išlaikyti priglaustą jo augintinį.

Sulaukiu ir tokių patarimų. „Išvežk tu juos į gyvūnų prieglaudą.“  Sakau, tai kad tos gyvūnų prieglaudos perpildytos“. „Mano kaimynas nuvežė, pasakė, kad rado valkataujančią katę, ir priėmė, jie juk gauna finansavimą“, – negaili patarimų. „O ar žinai, kokios prieglaudos ir kiek to finansavimo gauna?“ – klausiu. „Nežinau, tikriausiai ne taip mažai“, – kai kas bando rasti atsakymą.

Prieš gerus metus įgyvendinant savanorystei skirtą projektą kai kurie mokytojai lankėsi gyvūnų prieglaudose. „Vaikai nori eiti aplankyti gyvūnų, bet aš jau nebegaliu. Vaikai klausia, kodėl kaskart jie randa vis kitus gyvūnus . Ką aš jiems turiu pasakyti? Kad tie gyvūniukai yra nužudomi? – sakė mokytoja. Kai paklausiau tos savivaldybės, kuriai prieglauda priklauso ir kuri iš savo biudžeto skiria lėšų jai išlaikyti, mero, ar nebando skatinti prieglaudą kad ieškotų namų ten pakliuvusiems gyvūnams, atsakymas buvo labai paprastas: jei kas nori pasiimti, visada atiduoda, o ilgiau laikyti gyvūnus ieškant jiems šeimininkų, nėra lėšų. Labai daug beglobių gyvūnų ir labai mažai norinčių juos paimti.

Žinoma, galima būtų merą apipilti patarimais, kurie, tikriausiai, seniai jo paties galvoje kirba, tik ar nuo to pasikeis situacija. Juk dažnas patarimas yra tik mūsų vidinių nuostatų, mūsų pačių minčių atspindys.

Tik viena kaimynė pasakė tai, ko nemaniau manyje besant. „Žinai ką, įleisk tu mane į namus, sukišu į maišą, įmetu akmenį ir bus viskas baigta“, – pasakė moteriškė.

Nuo jos žodžių per kūną perbėgo šaltukas. Išplaukė senas, manyje dar gyvas vaizdas. Mama pasiuva maišiuką, sukiša į juos kačiukus. Maišiuką įdeda į krepšį. Šalia – akmenį ir aš iškeliauju vykdyti egzekucijos. Įleidžiu krepšį į tvenkinį  ir laikau. Prisimenu tą dvilypį jausmą: iki širdies gaila kačiukų ir pasirodymas, kokia aš drąsi. Juk mana pasakė, kad taip padariusi, būsiu drąsi.

Kai mama užkasė kačiukus, jų kapą apsodinau gėlėmis ir kelias dienas vos ne kas pusvalandis bėgdavau klausyti: o gal jie dar miauksi...

Po daugelio metų mama prisipažino, kad labai gailėjosi to, kad pastūmėjo mane padaryti tai, ko pati niekada negalėjo padaryti...

Išgirdusi kaimynės žodžius suvokiau, kad manyje tebegyvena anie kačiukai...Ir kiekviename į mano namus ateinančiame gyvūnėlyje aš matau juos – į mamos pasiūtą maišiuką sukištus, į krepšį kartu su akmeniu sudėtus ir sodybos tvenkinyje paskandintus kačiukus... Ir didelis kaltės jausmas. Suvokiu, kad tas kaltės jausmas neleidžia atiduoti gyvūniukų, save pateisinant, kad galbūt jie kituose namuose nebus mylimi.

Taigi laukiu patarimų: žinau žmogų, kuris labai myli gyvūnus ir nori priglausti kačiuką, nori juo rūpintis ir juo džiaugtis.

Genovaitė Paulikaitė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama