NAUJIENOS

Rytoj baigiasi Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Kategorija:

Miestas:
Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą pradėti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai.
„Žemaičių Kalvarijos atlaidai yra vieninteliai tokie Lietuvoje. Atlaidai vyksta dvi savaites. Tai pirmas unikalumas. Kitas unikalumas, kad meldžiamasi ne tik bažnyčioje, bet ir einamas kryžiaus kelias, kuris susideda iš 20 stočių. Stotys yra išdėliotos visame Žemaičių Kalvarijos miestelyje. Šiuo kryžiaus kelio ėjimu yra atkartojamas Kristaus kančios kelias. Be to, einant kryžiaus kelią giedami Kalvarijos kalnai“, – atlaidų išskirtinumą, tapusį Žemaitijos etnokultūros dalimi, apibūdina Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis.
https://www.youtube.com/watch?v=-TAuRSjcVgA
https://www.youtube.com/watch?v=9ZpL3QrtrkI
https://www.youtube.com/watch?v=d0YKG2BEsyw
https://www.youtube.com/watch?v=0-R2iOWA8H8




 „Įsteigus Kančios kelio koplyčias, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus prašymu popiežius Urbonas III kai kurioms šių koplyčių 1639 m. suteikė atlaidus. Dominikonai parašė giesmių bei maldų ir nustatė, kaip, norint atlaidus gauti, Kančios kelią apeiti, kaip melstis ir kokias sąlygas išpildyti. Iš Romos į Žemaičių Kalvariją atgabentą Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą 1643 m. paskelbus stebuklingu ir pastačius naują Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, ankstesnieji atlaidai išaugo į kasmet liepos 2–12 d. švenčiamus Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidus. Būtent liepos 2 d. į bažnyčią buvo įnešta iš Liublino dominikonų vienuolyno 1649 m. atgabenta Šv. Kryžiaus relikvija. Švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo centrine Žemaičių Kalvarijos Kančios kelio vieta: iš čia maldininkų procesijos pajuda lankyti Kristaus kančios vietų ir į čia jos vėl sugrįžta. Maldininkai tartum kartu su Jėzaus motina seka paskui sunkų kryžių nešantį jos Sūnų. 
Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai tapo gana populiarūs jau XVII a., tačiau ypač išgarsėjo XVIII a. Prie atlaidų populiarinimo prisidėjo ir Žemaičių vyskupas A. Tiškevičius, 1748 m. paraginęs aplinkinių parapijų klebonus rengti keliones į Žemaičių Kalvarijos Didžiuosius atlaidus. Į atlaidus patraukdavo didžiuliai būriai su giesmėmis, dūdomis, parapinėmis ir bažnytinėmis vėliavomis. Dominikonai šias procesijas pasitikdavo prie miestelio prieigų, taip pagerbdami maldininkus. Maldininkų antplūdis tapo toks didelis, kad nebeužteko nė 1750 m pastatytos didelės medinės bažnyčios su 24 altoriais: kunigai nebespėdavę aukoti šv. Mišių aukotojų intencijomis. Todėl nutarta statyti dar erdvesnę mūrinę bažnyčią, atsiradusią 1823 metais, – skelbiama  https://www.zemaiciukalvarija.lt – Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios pagrindiniame altoriuje esantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas nuo seno garsėja stebuklingomis malonėmis. Vadintas Žemaitijos paguoda ir gyvastimi, jis jau beveik keturis šimtmečius susijęs su buvusiuose Garduose įsteigta Kalvarija ir puošia jau trečią domininkonų pastatytą bažnyčią. 2006 m. spalio 8 d. paveikslas buvo iškilmingai karūnuotas, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas.
Stebuklingasis paveikslas tapytas drobėje (123x87), užtemptoje ant raudonu aksomu apvilktos medžio lentos. Pagal ikonografinę schemą paveikslas priskirtinas Glykophysoula ikonografinio tipo atvaizdams. Žemiau paveikslo, frontoninėje sienelėje, sukabinti įvairūs votai. Iš pagarbos paveikslas užtraukiamas dviem užuolaidėlių elėmis, o tarp pamaldų uždengiamas Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo paveikslu, nutapytu veikiausiai XIX a. 
Maldininkai nuo seno itin gerbė šį Dievo Motinos paveikslą, jam kūrė giesmes. Suklaupus prie stebuklingojo paveikslo pradedami ir baigiami eiti Kryžiaus kelio kalnai.
Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Būdama trečioji naujoji Jeruzalė Lietuvos ir Lenkijos valstybėje po garsiųjų Zebžydovo (1604 m.) ir Pakošės (1628 m.) kalvarijų, ji kaip tik nešė į Žemaitiją ir į visą Lietuvą naują bendruomeniško Kančios kelio stočių pamaldumo formą, kuri per tris šimtus metų stipriai įsitvirtino mūsų šalyje. XVII a. pradžioje įkurta Žemaičių Kalvarija pirmą kartą perkėlė į Lietuvą tai, kas Europoje gyvavo jau du šimtus metų – pirmosios kalvarijos Vakarų Europos katalikiškose šalyse žinomos nuo XV a. pradžios. Žemaičių Kalvariją pasiekė antroji Europos kalvarijų steigimo banga, susijusi su Tridento Susirinkimo nutarimų, stiprinusių visą Katalikų Bažnyčią, dvasia. Su Žemaičių Kalvarija prasidėjo tikrasis kalvarijų kaip Jeruzalės Kristaus kelią atkartojančių kraštovaizdžio kompozicijų steigimas Lietuvoje, iš Žemaičių Kalvarijos į vėlesnes Lietuvos kalvarijas sklido nusistovėjusios jų kūrimo bei lankymo tradicijos. Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje.
Kančios kelią Žemaičių Kalvarijoje sudaro dvi pagrindinės dalys – Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“ ir pasibaigiantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“ ir besidriekiantis iki paskutinės, devynioliktosios, koplyčios „Šv. Kryžiaus atradimas“.
Kančios kelias Žemaičių Kalvarijoje padalytas į dvi dalis vadovaujantis vadinamuoju pusiausvyros principu. Kristaus suėmimo kelias ir Kryžiaus kelias turi beveik po vienodą koplyčių ir jose įrengtų stočių skaičių: Kristaus suėmimo kelias apima devynias pirmąsias koplyčias su dešimčia stočių, Kryžiaus kelias – likusias dešimt koplyčių su dešimčia stočių.“
















Pateikta informacija iš https://www.zemaiciukalvarija.lt
Nuotraukos Ramūno Lydžio ir https://www.facebook.com/KalvarijosBazilika/photos

Reklama