Rytis Mykolas Račkauskas: regioninė politika turi būti grįsta ne žodžiais, o realiais veiksmais

„Panevėžio regione ketvirtadalis gyventojų dirba gamybos srityje, veikia beveik 600 apdirbamosios gamybos įmonių. Taigi turime stiprias inžinerijos, technologijų, elektronikos sričių tradicijas bei įgūdžius, turime aiškų tikslą ir imamės konkrečių žingsnių regiono stiprybėms išnaudoti“, – pabrėžia Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Regiono lyderis – Panevėžio miestas

„Šalies valdžiai inicijavus diskusijas apie regioninę politiką, Panevėžys ėmėsi lyderio vaidmens ir, bendradarbiaudamas su aplinkinėmis savivaldybėmis, nubrėžė ekonominio vystymosi specializacijos kryptis, kaip turėtų vystytis visas regionas. Regiono savivaldybės patvirtino strateginę Pramonė 4.0 kryptį. Ji reprezentuoja didžiausią šiuo metu sukuriamą ekonominę vertę ir turi didžiausią potencialą skatinti ekonominį augimą, – regioną pristato plėtros tarybos pirmininkas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. – Žingsnis po žingsnio stipriname ir realizuojame savo siekius. 14 institucijų pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria užsibrėžta tapti vienu stipriausių Šiaurės rytų Europos regiono robotikos centrų. Esame įsteigę Pramonė 4.0 patarėjų tarybą, kurioje dirba verslo, švietimo, savivaldos atstovai, inovacijų ir ekonominės plėtros ekspertai. Džiaugiamės jų indėliu į regiono politikos formavimą.“

Pasak jo, pastaruosius kelerius metus savivaldybės pastebėjo didesnį dėmesį regioninei politikai. Vienas tokių darbų – parengtas ir Seimui pateiktas Regioninės plėtros įstatymo projektas. „Viena vertus, matomas siekis regionams suteikti daugiau galių spręsti regioninių projektų prioritetizavimo, finansavimo klausimus. Kita vertus, neramina, ar įstatymas užtikrins racionalų ir korektišką regionų centrų ir kitų regiono savivaldybių interesų balansą, – svarsto Panevėžio plėtros tarybos pirmininkas. – Abejonių kelia ir kita nacionalinės politikos tendencija toliau akcentuoti du-tris didžiuosius miestus, kitus šalies regionus tarsi paliekant nuošalyje. Todėl būtina, kad regioninės politikos kontekste būtų matomas realus kompetencijų išskyrimas, o ne deklaratyvios nuostatos, kurios ir liktų popieriuje. Jei siekiama Lietuvoje turėti ne du didelius miestus, pritraukiančius jaunimą, bet tikimasi matyti stiprius, ne tik šalyje, bet ir už jos ribų konkurencingus regionus, būtina užtikrinti realią regioninę politiką.“
Tarybos pirmininko teigimu, regioninė politika turi būti grįsta ne žodžiais, o realiais veiksmais. „Tik tada galėsime tikėtis, kad Panevėžys ir Panevėžio regionas nebebus geriausių ir gabiausių čia išugdytų jaunų žmonių donoru Vilniui ir Kaunui“, – pabrėžia Rytis Mykolas Račkauskas.

Regioninės plėtros įstatymo projekte numatyta galimybė regionų plėtros taryboms suteikti juridinio asmens statusą, pasak pirmininko, savaime nėra nei privalumas, nei trūkumas. Klausimas tik, kokie įgaliojimai galiausiai jam bus suteikti ir kokią naudą tai duos regioninės politikos įgyvendinimui. Labiausiai nesinorėtų, kad tai taptų dar viena už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikoma, bet realios naudos nenešančia institucija.

Regionui svarbūs projektai

„Panevėžys yra regiono centras, todėl nemažai čia vykdomų projektų svarbūs ne tik miesto, bet ir regiono gyventojams, verslui. Pavyzdžiui, Panevėžyje įgyvendinamas Šiaurinės gatvės projektas aktualus ne tik miesto gyventojams, bet ir regiono logistikos srautams optimizuoti, nes tranzitu vežamų krovinių srautas bus nukreipiamas į aplinkkelį. Nemažiau svarbus ir Janonio g. sujungimas su Via Baltica. Vienas strateginių mūsų tikslų – kurti palankią investicinę aplinką. Tikimės, kad užbaigta J. Janonio g. jungtis tenkins Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusių įmonių ir būsimų investuotojų lūkesčius. Tai neabejotinai pagerins investicinę aplinką, o kartu tai įtakos daugiau geriau apmokamų darbo vietų ir miesto, ir regiono gyventojams, – vykdomų projektų svarbą regionui apžvelgia Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. – Tačiau regionui svarbūs ne tik infrastruktūriniai projektai. Intensyviai dirbame pagal patvirtintą Pramonė 4.0 kryptį, pradedant kryptingu vaikų ir jaunimo ugdymu. Panevėžyje jau veikia didžiausias šalyje robotikos varžybų centras „Robolabas“, kuriamas regioninis STEAM centras. Čia bus įrengtos 4 laboratorijos: robotikos ir informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, fizikos ir inžinerijos, biologijos ir chemijos. Visi regiono moksleiviai jau dabar gali atvykti į „Robolabą“ ateityje STEAM centre galės susipažinti su minėtų mokslo sričių įranga, įgyvendinti sumanymus.“

Dar vienas regionui svarbus projektas – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kultūros ministerija tam skyrė pirmąją finansinę injekciją – 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, dar 5 mln. eurų numatyti iš Valstybės kapitalo investicijų programos. „Net neabejojama, kad SEMC taps naujos kartos multifunkciniu kultūros centru, savyje talpinančiu menus, kūrybines industrijas ir kultūrinį dialogą. Tikimasi, kad menų centras bus didžiąja ne tik Panevėžio, bet ir regiono kultūrine traukos ašimi“, – teigia pašnekovas.
Kaip ten bebūtų, bet kol kas kiekvienai savivaldybei labiau rūpi, kad projektai būtų jose įgyvendinami. Tad pasiteiravus, kas galėtų paskatinti savivaldybių vadovus pirmiausia galvoti ne apie savo savivaldybę, bet apie regioną, Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas pažymėjo, kad tai yra ne tik vykdomos politikos, bet savivaldybių vadovų požiūrio klausimas. „Jei kiekviena savivaldybė ir jos vadovai gins tik savo savivaldybės interesus, jokia regioninė politika nevyks, kad ir kiek teisingų teisės aktų būtų priimta. Gyvenimas keičiasi, žmonių judėjimas auga ir savivaldybių ribos kasdieniame gyvenime jau seniai prarado turėtą reikšmę. Štai ir Panevėžio atvejis – daug žmonių gyvena aplinkinėse savivaldybėse, tačiau dirba ir vaikus į darželius, mokyklas leidžia Panevėžyje. Atsižvelgiant į tai ir savivaldybių vadovų dienotvarkė turėtų būti orientuota į gyventojams palankios aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimui reikalingų projektų įgyvendinimą regiono kontekste“, – teigia Rytis Mykolas Račkauskas.

Panevėžio potencialas – technologijų centras

„Panevėžys – miestas, turintis didmiesčių privalumų, bet neturintis didžiausių jiems būdingų trūkumų. Esame kompaktiškas miestas su gerai išvystyta infrastruktūra, stipria pramone ir verslu, generuojančiu gerai apmokamas darbo vietas. Turime puikų kokybiškų švietimo įstaigų tinklą. Panevėžyje šeimos nesusiduria su vietų darželiuose trūkumu, gali rinktis joms tinkamiausias ugdymo įstaigas. Panevėžyje dinamiškas kultūrinis gyvenimas, vis daugiau viešųjų erdvių pritaikoma įvairiausioms laisvalaikio formoms – nuo ramaus buvimo gamtoje iki aktyvaus poilsio dviračių mėgėjams ar vandens sporto entuziastams. Ir visa tai turime šalia, be beprasmio laiko leidimo automobilių spūstyse, su kuo susiduria Vilniaus ar Kauno gyventojai, – Panevėžį apibūdina meras. – Negana to, esame puikioje geografinėje padėtyje – per kiek daugiau nei valandą galime pasiekti Vilnių, Kauną ar Rygą, pro šalį eina Via Baltica, šalia bus ir Rail Baltica vėžė. Taigi galime gyventi gražiame šeimai tinkamame mieste ir, esant reikalui, greitai ir saugiai pasiekti norimą tikslą kituose didžiuosiuose miestuose.“

Meras pasidžiaugia, kad Panevėžys istoriškai turi gilias pramonės miesto tradicijas. Mieste daug potencialo ir perspektyvų tapti ateities technologijų centru. Aukštaitijos sostinėje veikia vienintelė Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pramoninių robotų laboratorija, Mechatronikos centras, Mokslo ir technologijų parkas. Verslas taip pat neatsilieka ir eina robotizacijos keliu. Todėl Pramonė 4.0 kaip pagrindinė kryptis regiono plėtrai pasirinkta neatsitiktinai. Pramonės vystymasis daro didelę įtaką viso regiono sėkmei, patrauklumui ir, svarbiausia, jo gyventojų kokybei, – miesto stipriąsias puse pristato Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. – Intensyviai dirbame, kad miesto patrauklumas augtų, o pats Panevėžys būtų konkurencingas pritraukiant į miestą specialistus. Pramonės 4.0 vystymo patarėjų taryba ieško būdų, kaip Panevėžiui tapti inovatyvios pramonės centru, ir inicijuoja tam skirtus projektus.

Mieste taip pat veikia „Industry 4 Panevėžys“ platforma, kurioje pateikiamos visos įdomiausios žinios apie tai, kaip Panevėžys žingsniuoja savo tikslo tapti Pramonės 4.0 centru link ir kokiomis mažomis pergalėmis jau gali didžiuotis.

„Neabejoju, kad bendras savivaldybės, verslo, švietimo, kultūros atstovų darbas duos rezultatų įtvirtinant Panevėžio stiprybes“, – lūkesčiais dalijasi meras.

Be mieste nuolat vykstančių gatvių, apšvietimo modernizavimo darbų, didelis dėmesys skiriamas ir viešųjų erdvių patrauklumo didinimui. „Akivaizdu, kad žmonėms svarbu ne tik darbo vietos, bet ir kokybiška gyvenamoji aplinka – tik turėdami visapusiškai patrauklų miestą galime tikėtis čia išlaikyti ir pritraukti gyventojų. Sparčiai besikeičiantis miestas tampa patrauklus jaunimui, vaikus auginančioms šeimos bei aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems panevėžiečiams. Bendruomenei atverta Nevėžio pakrantė nuo Ekrano marių prieigų iki Kultūros ir poilsio parko, darbai vyksta Jaunimo sode, Laisvės, Nepriklausomybės aikštėse. Panevėžys žengia į naują kokybę ir, neabejoju, tai miestui suteiks naujos jėgos augti“, – teigia Rytis Mykolas Račkauskas.

COVID-19 nesustabdė projektų

„Susidūrę su išties neeiline situacija, greitus sprendimus priėmėme patys. Tardamiesi su verslu ėmėmės priemonių padėsiančių ištverti šį laikotarpį ir kiek įmanoma palengvinti užgriuvusius sunkumus. Priėmėme sprendimą karantino laikotarpiui nuo nekilnojamojo turto, žemės bei valstybinės žemės nuomos mokesčių atleisti verslą, kurio veikla dėl karantino buvo apribota arba uždrausta Vyriausybės nutarimais, – savivaldybės žingsnius karantino metu komentuoja meras. – Be to, viešojo maitinimo įstaigoms atvėrėme miesto viešąsias erdves. Jos gali teikti savo paslaugas Taip pat nebus renkamos rinkliavos už viešojo maitinimo (prekybos) paslaugas lauko kavinėse ar išplėstose aptarnavimo vietose prie stacionariųjų viešojo maitinimo įmonių 2020 metais. Kadangi ekstremali padėtis nesibaigia ir galutinės išlaidos nėra aiškios, ir toliau ieškome galimybių padėti verslui amortizuoti neigiamas pasekmes. Džiaugiuosi, kad sudėtinga situacija nesustabdė miesto atsinaujinimo darbų. Visi projektai sėkmingai vyksta.“