NAUJIENOS

Ryškėja elegantiškos naujojo Druskininkų kultūros židinio linijos, o lankytojų laukia ypatingi potyriai

Kategorija:

Miestas:
Kiekvienam architektui nėra didesnio džiaugsmo, kai tiksliai, pagal jo sukurtą projektą pastatomas pastatas, tačiau dar didesnis pasitenkinimas, kai pastatas iškyla greitai ir puikios kokybės. Tuo gali džiaugtis žinomas uostamiesčio architektas Algirdas Stripinis, kurio suprojektuoti Druskininkų kultūros rūmai jau dabinasi elegantiškais stogais, o aukščiausio lygio garso ir šviesos technikai laukia, kada galės rūmuose pradėti montuoti garsiausių pasaulio gamintojų moderniausią įrangą, kuri garantuos būsimiesiems lankytojams tarptautinio lygio apšvietimo bei akustikos kokybę.
 

Apie šio projekto idėją, naujojo statinio ypatumus ir galimybes kalbamės su architektu A. Stripiniu.
 
Gerbiamas Algirdai, esate Druskininkų kultūros rūmų projekto autorius. Žinome, kad nuolat stebite, kaip įgyvendinamas Jūsų projektas.

Ko gero, visi jau mato tam tikrą rezultatą, pastatui dengiamas didžiosios salės stogas, montuojamos paskutinės konstrukcijos. Iš esmės nedaug liko, kad būtų galima uždaryti visas išorines atitvaras ir pradėti vidaus darbus. Manau, didžiulis darbas jau atliktas, turint galvoje, kad beveik trečdalis pastato yra po žeme.
 
Kas nulėmė sprendimą didelę dalį patalpų projektuoti po žeme?
 
Teisybės dėlei, reikia pasakyti, jog vienas iš šio sprendimo bendraautorių buvo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Toks sprendimas priimtas tam, kad pagrindiniame šventiniame hole būtų publika su atitinkama apranga ir nesimaišytų srautai.

 
Po žeme yra dauguma artistų persirengimo kambarių, techninių patalpų, dekoracijų sandėlių, lankytojų rūbinės, pagrindiniai sanitariniai mazgai. Požeminė dalis padaryta dėl to, kad kompleksas pakankamai nemažas, o vietos plėstis nėra daug. Toje vietoje, kurioje kyla kultūros centras, pagal teritorijų planavimo dokumentus ir, vertinant architektūros požiūriu, nesinorėjo, kad atsirastų kažkosks masyvus pastatas. Man reikėjo priimti tokius sprendimus, kaip padaryčiau jį ir vizualiai ne per gremėzdišką, ir kad užtektų plotų visoms reikalingoms funkcijoms atlikti. Pastatas nuo žemės paviršiaus iškilęs 20 metrų.
 
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas:
„Neabejoju, kad naujas modernus kultūros centro kompleksas atvers didesnes tarptautines galimybes ir perspektyvas, siekiant kultūrinį kurorto gyvenimą bei aktyvų kultūrinį turizmą pakelti į tarptautinį lygį. Druskininkai turi ilgametes kultūros tradicijas – kurorto kultūrinis gyvenimas labai intensyvus. Žinoma, pandemija diktuoja savo taisykles, tačiau neabejoju, kad, suvaldžius pandemiją, viskas ne tik grįš į savo vietas, bet kultūrinis gyvenimas taps dar intensyvesnis, nes žmonės – ir Lietuvos, ir užsienio turistai – yra pasiilgę pramogų, koncertų, spektaklių. Įrengus modernų Kultūros centrą, galėsime jiems pasiūlyti dar įvairesnį kultūrinių renginių spektrą. Druskininkuose visa masiniams renginiams reikalinga infrastruktūra šiandien jau sukurta: išspręsti maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio praleidimo, automobilių stovėjimo ir kiti klausimai, o naujasis Kultūros centras darniai įsilies ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę kultūros infrastruktūrą“.
 
 
Jei kalbėsime apie architektūrinę koncepciją, tai nuo žemės kyla du kupolai – mažosios salės kupolas ir stogas bei didžioji salė. Visa idėja buvo ta, kad šioje teritorijoje vyrauja taškinis užstatymas, vietomis pereinantis į perimetrinį užstatymą, nesinorėjo, kad pastatas „iškristų“ iš bendros urbanistinės situacijos, taigi pagrindinį plotą norėta užbaigti ties pirmuoju aukštu. Architektūrinė idėja: kupolai – tarsi pakeltas žemės paviršius. Pirmojo aukšto plokštuma, ant kurios susideda terasos, žaliosios salelės, o iš jų iškyla mažesni tūriai – mažoji ir didžioji salės. Manau, kad mums pavyko sukurti unikalią architektūrą – ovalios salės, įspūdinga terasa ant stogo kameriniams renginiams, rūmų formos, puikiai įsiliejančios į Druskininkų senamiesčio architektūros kontekstą.
 
Ar „Nemuno“ sanatorijos kaimynystė turėjo įtakos rūmų projektui?
 
Pagal užsakovo užduotį perspektyvoje buvo numatyti galimybė įrengti kultūros rūmų požeminę jungtį su tuo objektu, kuris ten yra ar bus, kalbu apie „Nemuno“ pastatą. Druskininkų savivaldybės vadovai man teigė, jog vienoks ar kitoks pastatas toje vietoje turėtų likti. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kas įsigys tą pastatą –ar jis liks tokio dydžio, ar sumažės, ar bus renovuojamas, ar perstatomas. Jei atsirastų poreikis, yra numatyta galimybė sujungti kultūros ir koncertų centrą su šiuo objektu.
Jūs esate projektavęs ir daugiau panašios paskirties objektų. Kuo unikalus Druskininkų kultūros centras?
 
Šio objekto sudėtingumas yra tas, kad kultūros centras yra Druskininkų centrinėje dalyje, todėl galioja tam tikras užstatymo reglamentas. Druskininkų pasirinkimas unikalus – nedaryti vienos didelės salės, bet daryti vieną pagrindinę 1100 vietų, kitą mažesnę – 400–500 vietų ir dar atskirą kino sales. Manau, kad Druskininkams tai logiškas spendimas, nes atsiranda daugiau galimybių. Juk šis kurortas – ne ta vieta, į kurią vienu metu masiškai suvažiuoja žmonės. Čia gyvenimas vyksta ne tik vasarą, bet stabiliai visus metus. Todėl galima renginiams pasirinkti ir didesnę, ir mažesnę erdvę, priklausomai nuo renginio žanro ir žmonių susidomėjimo. Viską galima kokybiškai sutalpinti trijose salėse – koncertus, spektaklius, konferencijas, kino filmų peržiūras. Toks autonomiškų erdvių išskaidymas, manau, atitinka Druskininkų kurorto pobūdį.

 

Garso ir apšvietimo įrangos bendrovės „Sonus exsertus“ vadovas Edmundas Žižys:
„Žiūrovų pasitenkinimas ir daugiau išraiškos priemonių menininkams – vieni pagrindinių baigiamo statyti naujojo Druskininkų kultūros centro tikslų. Organizuojant didelius renginius, visos trys centro salės, vaizdo projekcijų ir įgarsinimo transliacijomis bus sujungtos į vieną didelę erdvę. Taip kurorto kultūros centras galės būti lengvai pritaikomas skirtingoms meno rūšims ir įvairios apimties renginiams. Kaip tik šiuo metu Didžiojoje kultūros centro salėje diegiama akustinės aplinkos pokyčio sistema, kuri vieno mygtuko spustelėjimu leis patalpos akustiką pritaikyti prie konkretaus atliekamo muzikinio žanro – simfoninio orkestro atliekamų kūrinių ar teatrinių pasirodymų. Be geros akustikos Druskininkų kultūros centras išsiskirs ir integruotomis inovatyviomis apšvietimo, vaizdo, konferencijų sprendimų sistemomis ir bus technologiškai viena inovatyviausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje“.
 
 
Visos salės gali funkcionuoti autonomiškai?
 
Taip. Pagal projektą, jos iš esmės viena nuo kitos atskirtos, neturi bendrų sienų, kad būtų gera garso izoliacija. Pavyzdžiui, vienoje vyksta koncertas, kitoje rodomas kino filmas, ir vienas kitam netrukdo. Kino salėje yra padarytas atskiras holas, kuris gali būti sujungtas su bendru holu – slankiojančiomis durims uždaromas ar atidaromas. Jei nevyksta renginiai pagrindinėse salėse, tai kinas, kuris, ko gero, bus rodomas dažniau, galės naudotis visu holu. Kino salė yra autonomiška ir tuo aspektu, kad šalia įrengti ir atskiri tualetai.
 

O kaip bus sprendžiamas automobilių aikštelės prie naujųjų rūmų klausimas?
 
Automobilių aikštelė numatyta ten, kur buvo transformatorinė. Numatyta įrengti apie 50 vietų automobiliams. Buvo nuspręsta nedaryti didelių automobilių aikštelių, nes tai – centrinė miesto dalis. Skaičiuojant vietas, buvo įtrauktos prie ir už tilto esančios automobilių stovėjimo vietos, centro AQUA aikštelė. Kultūros rūmai nėra tas objektas, kuris pats pritraukia žmonių srautus. Jis yra kompleksinis kurorto elementas. Jei žmogus atvažiuoja į koncertą ar renginį,  jis užsisako viešbutį, ten palieka automobilį ir pėsčiomis ateina į koncertų salę.
 
Jūs, kaip vykdantis autorinę šio objekto priežiūrą, ką galėtumėte pasakyti apie statybininkų darbų kokybę?
 
Kalbant apie darbų kokybę, tai viskas tvarkoje, darbai pakankamai tvarkingai vykdomi.  
 
Kaip sekėsi kurti Druskininkų kultūros rūmų projektą, kad tiktų užsakovui ir pačiam patiktų?
Būna vienas kitas objektas, kuris „gimdomas“ per prievartą ir labai ilgai. Druskininkų atveju to nebuvo. Užsakovas tikrai reiklus, žinantis, ko nori. Į kūrybos procesą buvo įsitraukę konsultantai technologai iš Lenkijos, jie peržiūrinėjo projektą, pateikė savo pastabas, viską suderinome, vyko normalus darbinis procesas, todėl viską sklandžiai pavyko sudėlioti. Džiugina, kad pradinė idėja išliko, nes kartais būna, kad pasiūlai idėją, o galutiniame rezultate jos neatpažįsti. Tai čia pavyko tą idėja išlaikyti.

 






 
Laimutis Genys,
„Mano Druskininkai“

 

Reklama