Runa. Iš ,,Letenėlės“ – į tikrą rojų
  NAUJIENOS

Runa. Iš ,,Letenėlės“ – į tikrą rojų

Kategorija:

Miestas:
Kulka nugyveno ilgą gerą amželį. Nugailėjus šunelio, namuose tapo tuščia ir liūdna. Aurelija su dukrele Migle tvirtai nutarė: ,,Reikia mums naujo šuniuko! Padarysim kokį šunelį laimingą!“ Abi kelias dienas tyrinėjo ,,Letenėlės“ dedamas šunelių nuotraukas. Pagaliau akys užkliuvo ties lapiškos ilgaplaukės gražuolės sužalotu kakleliu. O jos akys – tamsios, protingo šuns akys!



,,Važiuojam! Ji laukia mūsų!“ – Aurelija nė nesuabejojo.
,,Letenėlės“ globotiniai sutiko garsiai amsėdami, o ši kalytė tupėjo tyli, ant jos kaklo matėsi gili žaizda. Šuo įdėmiai žvelgė į atvykėles tamsiai rudomis, protingomis akimis ir tarsi maldavo pasigailėjimo.



Abejonių nekilo. ,,Ji, tik ji!“. Prižiūrėtoja apibūdino kalytės trumpą istoriją: ,,Ji ne daugiau dvejų metų, klaidžiojo Kuršėnų gatvėmis. Matyt, buvo skriaudžiama, be gailesčio užveržtu kakliuku rišama prie būdos, o kai atsibodo – paleista klaidžioti svetimame miestelyje. Žmonės apie priklydėlę pranešė ,,Letenėlei“, kur ji ir atsidūrė“. ,,Paskiepijome, davėme vaistų nuo kirmėlių, paženklinome čipu. Pakrikštijome: Runa“, – porino darbuotoja.
Vardas lipte prilipo. Geras vardas ,,Runa!“. Aurelija švelniai glostė kalytę: ,,Runa, Runa, kokia tu graži!“ Runa draugiškai vizgino uodegą ir įsidrąsinusi ėmė ją smalsiai uostinėti.



Tik parsivežusi naują įnamę Aurelija išmaudė, išdžiovino ir sušukavo.  Sublizgo gražus ilgaplaukis kailiukas. Pamaloninta pačiu geriausiu šunišku maistu, palakinta švariu vandeniu, Runa susirangė į jai paruoštą naują guolį virtuvėje. Tačiau neilgai ji ten miegojo. Įsidrąsinusi, ištyrinėjusi naujų namų kerteles, išuosčiusi savo šeimininkės drabužius, greitai įsitaisė ant Aurelijos lovos. Na, ir kaip gali barti tokią gražuolę?



Kai Runa apsiprato naujoje aplinkoje ir pamilo visus namiškius, o ypač – savo šeimininkę Aureliją, teko apsilankyti pas daktarą ,,Aiskauda“, kad atliktų sterilizacijos operaciją. (Ši procedūra – vienas saugiausių būdų išvengti didelių problemų dėl gimstančių beglobių šuniukų ir rūpintis augintinio sveikata). Stropiai slaugoma kalaitė greit pasveiko ir sustiprėjo.

Linksma ir žvali vakarais Runa, pažabota raudonu pasaitėliu, keliauja su šeimininke ar Miglute pasivaikščioti, o savaitgaliais su visa šeima automobiliu keliauja turnė po Lietuvą. Net prie jūrų marių pabuvojo! Prie upių ir ežerų gerietė Runa palaida dūksta su vaikais. Jau ir komandas: ,,Atnešk!“, ,,Paimk kamuoliuką!“, ,,Duok labas“, – išmoko. Žinoma, ne už dyka – laukia gudruolė skanėstų! Niekur nenuklysta Runa nuo savo naujųjų šeimininkų, niekur nepabėga...



Vėl pirmadienis. Aurelija išvažiuoja į darbą, Miglė – į mokyklą. Runa nubindzena į šeimininkės kambarį ir strykteli ant Aurelijos lovos. Ji snūduriuos, kartkartėm ilgesingai žvilgčiodama pro langą, ir gaudys kiekvieną mašinų garsą. Pagaliau – gerai pažįstamas artėjančios BMW ūžesys. Garsiai lodama ir džiaugsmingai vizgindama vėduoklinę uodegą, Runa bėga prie durų pasitikti grįžusiųjų.



Vėl ją glostys šiltos namiškių rankos, su gražiu pasaitėliu ves pasivaikščioti. Vakare Runa jaukiai įsitaisys ant sofos prie Aurelijos kojų...

Sako, kad šuo – ištikimiausias žmogaus draugas. O kad žmogus visada atsidėkotų augintiniui tuo pačiu! Tada nereikėtų ,,Letenėlės“ paslaugų...

Vitalija Biliūnaitė – Jakubauskienė
Nuotraukos: Aurelijos Donskytės – Jasilionienės
 

Susitikimas su politologais

Susitikimas su politologais

Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 21 d. vyko susitikimas su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi. L. Kojala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, taip pat šiuo metu yra Vilniaus universiteto...


Reklama