NAUJIENOS

Rimantė Šalaševičiūtė: apie savivaldybių funkcijas, augančią ekonomiką ir skurdo mažinimą

Kategorija:

Miestas:
„Likus mažiau nei pusmečiui iki šio Seimo kadencijos pabaigos, tikrai turime kuo pasidžiaugti ir pasigirti. Lengviausia būtų ko gero skaitytojams pateikti skaičius, kaip pasikeitė Lietuvos žmonių gyvenimas per šiuos daugiau kaip trejus su puse metų. Visa ši kadencija buvo labai įtempta, svarstėme ir vertinome  labai didelį kiekį projektų ir iniciatyvų tiek iš Prezidentūros, Vyriausybės bei pačių Seimo narių. Siekiant sušvelninti pandemijos padarinius teko skubiai priimti sprendimus dėl pagalbos žmonėms. Taigi galime tikrai pasidžiaugti, kad pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į žmogų – šeimą, vaikus, dirbančiuosius, senolius“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
 
 Gerbiama pirmininke, teigiate, kad Lietuvos žmonių gyvenimas per pastaruosius metus pagerėjo ir tai galite pagrįsti skaičiais? Tad ką sako skaičiai?

Pradėkime nuo šeimos. Jos pajuto finansinę pagalbą per taip vadinamuosius vaiko pinigus, nes universalios išmokos vaikui dydis padidėjo nuo 50 eurų iki 60 eurų per mėnesį visiems vaikams, o vaikams, auginamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, neįgaliems vaikams – nuo 70 eurų iki 100 eurų. Nuo 2021 m. sausio 1 d.  universalios išmokos vaikui dydis bus padidintas dar kartą – nuo 60 eurų iki 70 eurų.
Be to, priimtos Išmokų vaikams įstatymo pataisos, numatančios, kad papildomai skiriant išmoką vaikui, nepasiturinčioms šeimoms (auginančioms vieną ar du vaikus), vidutinės mėnesio pajamos būtų vertinamos ne pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių pajamas, o atsižvelgiant į karantino laikotarpiu sumažėjusias šeimos pajamas. Tokia išmoka skiriama trijų mėnesių laikotarpiui. Nustatyta, kad ši nuostata galios 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo.
Pažymėtina, kad komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotam Vienkartinės išmokos vaikams įstatymo projektui, skirtam COVID-19 (koronaviruso infekcijos), pandemijos sukeltiems padariniams mažinti. Projektu siūloma įgyvendinti vidaus vartojimą skatinančią finansinę priemonę – išmokėti vienkartinę išmoką šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams, netekusiems tėvų globos.

Siūlomi tokie vienkartinės išmokos dydžiai: 120 eurų dydžio vienkartinė išmoka – visiems Lietuvos vaikams, t. y. daugiau nei 507 tūkst. vaikų (apie 330 tūkst. šeimų); 200 eurų (skiriant papildomai 80 eurų) vienkartinę išmoką – apie 134 tūkst. vaikų: vaikai su negalia bei vaikai, augantys nepasiturinčiose ir daugiavaikėse šeimose (apie 60 tūkst. šeimų).

Tikimės, kad Seime jau šią savaitę bus pritarta teikiamam įstatymui ir šeimos, auginančios vaikus, sulauks šios paramos.

Nuo 2020 m. pradedamas visuotinis nemokamas priešmokyklinio ugdymo vaikų, besimokančių mokyklose  ir pirmokų maitinimas. Kol kas tai vyks etapais, tam tikrose savivaldybėse, tačiau iki metų galo bus užtikrintas visų priešmokyklinio ugdymo mokinių ir pirmos klasės mokinių nemokamas maitinimas, nepriklausomai nuo tėvų pajamų.

Nebuvo pamirštos ir sunkiau gyvenančios būsimos mamos – siekiant finansiškai padėti besilaukiančioms moterims, kurios neturi socialinio draudimo stažo ir teisės gauti motinystės išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintas vienkartinės išmokos nėščiai moteriai dydis – nuo 76 eurų, buvusių kadencijos pradžioje iki 250 eurų.

Dirbantiesiems irgi gera žinia – minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“, buvusi kadencijos pradžioje tik 350 eurų – nuo 2020 m. padidėjo iki 607 eurų.

Mūsų senjorams nuo 2020 m. sausio 1 d. galime pranešti net kelias džiugias žinias. Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos 2020 m. didės ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą. Prognozuojama, kad 2020 m. vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 398,80 eurų, t. y. bus 34,3 euro didesnė nei 2019 m.

Taip pat Seimui pritarus mano ir komiteto narės Rimos Baškienės pasiūlymui, nuo 2021 metų nustatyti 1,91 procentinio punkto didesnį indeksavimo koeficientą visai socialinio draudimo pensijai – didės visų rūšių socialinio draudimo pensijos.

Šioje kadencijoje nebuvo užmiršti neįgalieji – buvo priimtas daug diskusijų kėlęs Socialinių įmonių įstatymas, kuriuo patobulintas socialinių įmonių teisinis reguliavimas; priimtos Darbo kodekso pataisos, įtvirtinančios draudimą diskriminuoti darbuotoją dėl jo sveikatos būklės (tai ypač aktualu onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais nuo 2020 m. buvo padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydžiai neįgaliems darbuotojams priklausomai nuo jų darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygio. Dėl to jų atlyginimai „į rankas“ padidėjo apie 60 eurų.

Nebuvo pamiršti sunkiausiai besiverčiantys Lietuvos gyventojai – šalpos pensijų bazė buvo padidinta iki 140 eurų.
Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti pažeidžiamiausias gyventojų grupes priimtas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymas, pagal kurį senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams, gaunantiems bent vieną iš nurodytų ,,Sodros“ ar šalpos išmokų, bus skirta vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka. Vienkartinė išmoka bus mokama be atskiro asmens prašymo 2020 m. rugpjūčio mėn. Jeigu ,,Sodros“ ar šalpos išmoką asmuo pradės gauti 2020 m. rugsėjo mėnesį ar vėliau, vienkartinė išmoka išmokama tą patį mėnesį, kaip ir ,,Sodros“ ar šalpos išmoka. Vienkartines išmokas gaus apie 900 tūkst. asmenų.

Švelninant dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos kilusias socialines pasekmes ir  siekiant paremti pažeidžiamiausius gyventojus, pakeistas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Juo nuo birželio 1 d. padidintos asmens pajamos socialinei pašalpai gauti, diferencijuotas šios pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui atsižvelgiant į jos gavimo trukmę. Vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Kreipiantis dėl paramos, padidinta į pajamas neįskaitomų pajamų dalis atsižvelgiant į šeimos sudėtį; į pajamas bus neįskaitoma nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis. Supaprastinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijai ir sudarytos palankesnės sąlygos ją gauti. Padidintas žemės ūkio paskirties žemės ploto normatyvas kaime. Paramą papildomai gaus virš 47 tūkst. asmenų. Nuo gegužės 21 d. paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu bei 6 mėnesius juos atšaukus asmenų turtas, kai jie kreipiasi paramos, nebus vertinamas, o atstačius asmenų turto vertinimą, 3 mėnesių laikotarpiu piniginė socialinė parama bus skiriama ir tuomet, kai turto vertė viršija normatyvą, jei asmuo kreipėsi pirmą kartą arba nuo paramos gavimo praėjus ne mažiau kaip 2 metams. Įstatyme įtvirtintas ne tik šios, bet ir kitos galimos ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu paramos mokėjimo pratęsimas be atskiro asmens prašymo.

Priimta ir gegužės 23 įsigaliojo mano ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių Rimos Baškienės, Rimanto Jono Dagio, Algimanto Dumbravos, Justo Džiugelio ir Juozo Rimkaus inicijuota Sveikatos draudimo įstatymo pataisa,  pagal kurią į 120 dienų per kalendorinius metus terminą, kai už slaugos ir socialinių paslaugų bei patarnavimų, palaikomojo gydymo paslaugų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, neįskaičiuoti Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Įstatymu pagerinta asmenų, kuriems teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų bei patarnavimų, palaikomojo gydymo paslaugų slaugos ligoninėse paslaugų trukmė pasiekė 120 dienų, padėtis. Tokių asmenų šiuo metu yra apie 1500, o vidutinė jiems teikiamų paslaugų kaina – apie 30 eurų per dieną.
Tai tik dalis sprendimų, turėjusių įtakos šalies gyventojų gerovei.
 
Tačiau kaip atsitinka, kad nepaisant įstatymų pataisų, augančios šalies ekonomikos, skurstančių žmonių nemažėja?

Kalbant apie skurdą, visų pirma reiktų išskirti, apie ką konkrečiai kalbama. Skurdo skaičiavimas yra nevienareikšmis. Jei vertintume tik gaunamas pajamas, Lietuvoje  22,9 proc. žmonių vis dar gyvena santykiniame skurde. Būtent santykinio skurdo skaičiavimas, vertinimas ir leidžia atsakyti,  kodėl ekonomikai augant, perkamajai galiai didėjant vis tiek skurstančiųjų žmonių santykinai nesumažėja. Santykinis skurdas matuojamas ne pagal tai, ką gali nusipirkti gyventojai, bet kaip jie atrodo, palyginti su vidutines pajamas gaunančiu asmeniu. Kas, tarkime, nepriklausomybės pradžioje buvo suvokiama kaip skurstantysis – neturintis namų, pastogės, maisto – šiandien net visa tai, kas išvardinta, turėdamas  žmogus vis tiek gali balansuoti ant santykinio skurdo ribos, kadangi negali pasiekti vidutinės gyvenimo kokybės. Santykinis skurdas yra pajamų nelygybės rodiklis ir jį sumažinti kur kas sudėtingiau, nes didžiausia dalis skurstančiųjų yra senjorai. Tačiau tikėtina,  kad 2020 metais, kai pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis, santykinis skurdas net ir tarp senjorų turėtų pradėti keistis.
Kitas labai svarbus rodiklis yra  absoliutus skurdas, kai skaičiuojama badaujančius gyventojus, stokojančius higienos priemonių ar geriamojo vandens ir t.t. Absoliutus skurdas Lietuvoje kasmet mažėja. 2018 m. buvo 11,1 procentų. Tai reiškė, kad  2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų vis dar gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, tačiau lyginant su 2017 m., šis skaičius mažėjo. 2017 m. net  390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Absoliutus skurdas nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą „susitraukė“ trigubai.
 
Ką manote apie socialinės paramos sistemą Lietuvoje? Dažnai teigiama, kad pašalpos neskatina žmonių dirbti.
 
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Valstybė paramą teikia tuomet, kai nepasiturintys suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Parama iš dalies kompensuoja prarastas pajamas netekus ir nerandant darbo, auginant vaikus ir kita.
 
Nesutinku su teiginiu, kad žmonės gali pragyventi iš paramos. Didžiausios aprėpties įstatymu nustatytą paramą – būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas – 2019 m. gavo tik 4,31 proc. šalies gyventojų, o socialinę pašalpą – tik 2,31 proc. gyventojų (vidutinis socialinės pašalpos dydis sudarė 81,20 euro). Paramos gavėjų dalis kiekvienais metais mažėja. Palyginkime vienišo darbingo žmogaus situaciją gaunant socialinę pašalpą ir minimalią mėnesinę algą. Kad gautų socialinę pašalpą, asmuo turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas (pavyzdžiui, būti registruotas bedarbiu). Tuomet jam skiriama jo gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų (125 eurai) skirtumas, t.y. daugiausiai 125 eurai (kai jis neturi jokių pajamų). Jei asmuo dirba ir gauna minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius, jo pajamos yra daugiau kaip 300 eurų didesnės. 
 
Audituojant nustatyta, kad 86 proc. vertintų socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių, kurie 2018 m. siekė 245 eurus per mėnesį.
  
Nors Lietuvoje nedarbas mažėja, bet siekiant pagerinti žmonių užimtumą, darbo birža buvo reorganizuota į Užimtumo tarnybą. Savivaldybių vadovų teigimu, šią tarnybą vertėtų perduoti savivaldos dispozicijon,  ne savivaldybės geriau mato, kokių specialistų reikia. Jūsų manymu, privalumai ir trūkumai tokio pakeitimo?

Dėl Užimtumo tarnybos funkcijų perdavimo savivaldai kol kas pasisako tik pavieniai merai. O šiuo klausimu svarbi bendra savivaldybių pozicija. Lietuvos savivaldybių asociacija, vienijanti visas 60 savivaldybių, niekada nėra bendrai pareiškusi, kad savivalda yra visiškai pasiruošusi perimti Užimtumo tarnybos funkcijas. Be to, dar vienos funkcijos priskyrimas savivaldai nėra paprastas klausimas, nes bet kokiai naujai funkcijai vykdyti pirmiausiai būtini žmogiškieji ištekliai. Juk funkcijų savivalda iš tiesų turi labai daug, o darbuotojų trūksta.
Neabejotina, kad kiekvienos savivaldybės darbuotojai geriausiai pažįsta savo gyventojus ir santykiai su verslu yra glaudesni. Todėl tikėtina, kad, pavyzdžiui, dėl įvairių priežasčių ilgalaikiais bedarbiais esančių asmenų užimtumui suaktyvinti tinkamai paruošti specialistai galėtų parinkti labiausiai minėtiems asmenims tinkamas priemones. Bet kuriuo atveju jokių skubotų sprendimų negali būti.
Taip pat pastebėtina, kad  tam tikrose savivaldybėse yra įgyvendinamas pilotinis ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų užimtumo skatinimo modelis. Įgyvendinus projektą ir apibendrinus rezultatus, taip pat bus galima daryti išvadas, ar savivalda yra pajėgi vykdyti Užimtumo tarnybos funkcijas.
 
Jūsų manymu, kokias socialinės srities funkcijas, žinoma, su finansavimu, vertėtų perduoti savivaldybėms?
 
Manau, kad daugiau socialinės apsaugos funkcijų savivaldybėms perduoti nevertėtų. Svarbu ne perduoti daugiau valstybės funkcijų savivaldybėms, o tobulinti veikiančią sistemą. Vykdydamos savarankiškąją funkciją, savivaldybės skiria ir moka savo gyventojams socialines pašalpas ir kompensacijas, o vykdydamos valstybės deleguotąją funkciją – išmokas vaikams. Savivaldybės skiria ir moka šalpos pensijas ir tikslines kompensacijas, teikia socialines paslaugas ir kita.
 
Valstybinio audito ataskaitos „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“, atliktos 2019 m. balandžio mėnesį, rezultatai atskleidė, kad savivaldybių vykdomų funkcijų ir jų finansavimo sistema nėra orientuota į gyventojų poreikius. Nėra vertinama, kuriuo valdymo lygiu (valstybės ar vietos savivaldos) ir kokios rūšies funkcijas vykdant (savarankiškąsias ar valstybės perduotas savivaldybėms), gyventojų poreikiai ir lūkesčiai bus atliepti geriausiai, o viešieji finansai naudojami racionaliausiai. Funkcijų priskyrimas vienam iš valdymo lygių savaime neužtikrina geresnio paslaugų prieinamumo ir išteklių naudojimo.
 
Audito metu nustatyta, kad nėra žinoma, kiek iš tikrųjų kainuoja valstybinių funkcijų vykdymas, nes valstybės biudžeto lėšų poreikio apskaičiavimo metodikos nepadeda objektyviai ir pagrįstai nustatyti, kokia suma reikalinga. Įstatymais savivaldybėms perdavus valstybines funkcijas, turi būti numatomos ir joms reikalingos lėšos, tačiau audito rezultatai parodė, kad trečdaliui valstybinių funkcijų valstybės skiriamų lėšų nepakanka, todėl savivaldybės funkcijų vykdymą finansuoja savo biudžetų lėšomis. Kiek iš viso savivaldybių biudžetų lėšų panaudota valstybinių funkcijų finansavimui, valstybė nežino, nes funkcijas kuruojančios institucijos nekaupia tokios informacijos. Savarankiškųjų funkcijų vykdymas turi būti finansuojamas savivaldybių biudžetų lėšomis, bet 162,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų skirta vykdyti savarankiškąsias funkcijas, neatlikus šio finansavimo naudos ir poveikio vertinimo, nenustačius konkrečių ir pamatuojamų tikslų, kurių savivaldybės turi pasiekti. Todėl nežinoma, ar skirtos valstybės biudžeto lėšos prisidėjo prie geresnės gyventojams teikiamų paslaugų kokybės.
 
Įgyvendinus audito metu pateiktas rekomendacijas, tarp pirmiausių sričių, bus atlikta socialinių paslaugų planavimo ir teikimo peržiūra: įvertintas jų skirstymo į valstybines ir savivaldybių funkcijas tikslingumas, nustatyti šio skirstymo esminiai kriterijai, vėliau bus peržiūrimos ir kitos funkcijos. Taip pat bus nustatyta tvarka, kaip, skiriant valstybės biudžeto lėšas, savivaldybėms nustatomi regionams ir savivaldybėms priskiriami tikslai, siektini rodikliai ir rezultatai.
 
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Justė Brigė
 
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinios", 2020, Nr. 5

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama