NAUJIENOS

Ramūnas Skaudžius: pokyčiai terminijoje žymi lūžį mąstyme apie švietimo tikslus ir paskirtį

Kategorija:

Miestas:
Nuo 2024-ųjų metų Lietuvos švietimo sistema turėtų persiorientuoti į įtraukųjį ugdymą.  Vieniems tas pokytis asocijuojasi su ataskaitų pluošto pastorėjimu,  tuo pasakant, kad jų turinys nebūtinai sutaps su realybe, kas, matyt, ir šiandien pasireiškia, kiti tirtina, kad jau šiandien mokyklose vykdomas šis ugdymas ir kad joms nebus nieko naujo, treti mano, kad tas sumanymas taip ir liks tik sumanymu, nes nemato jokių realių pasirengimo veiksmų. Įdomiausia tai, kad įtraukusis ugdymas daugeliui suvokiamas taip pat, kaip neregiai suvokia dramblį. Kas tas įtraukusis ugdymas, kaip jam rengiamasi ir ar apskritai rengiamasi, kalbamės su švietimo, mokslo ir sporto viceministru dr. Ramūnu Skaudžiumi
 
Gerbiamas viceministre, paaiškinkite, kas yra įtraukusis ugdymas ir kuo jis skiriasi nuo integruoto ugdymo?
 
Nors nuolat girdime vartojamą sąvoką įtraukusis ugdymas, tačiau Švietimo įstatyme, kalbininkų pasiūlymu, yra įteisintas ne įtraukusis ugdymas, bet įtraukties švietime principas. Šis principas reiškia, kad švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Laikytis įtraukties švietime principo – vadinasi, pašalinti kliūtis neįgaliesiems, ar kitokių individualių ugdymosi ypatumų turintiems asmenims ugdytis kartu su savo bendraamžiais bendrosios paskirties mokyklose. Šis principas reiškia, kad kiekviena mokykla turi kurti tinkamas sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, teikti reikalingą pagalbą. Įtrauktis švietime – tai kokybiškas  ugdymas kiekvienam mokiniui. Jis apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis. Tai kiekvieno vaiko teisė mokytis saugioje, jam tinkamoje edukacinėje aplinkoje, būti ugdomam pagal asmenines galimybes, poreikius, polinkius. Taigi, integracijos principą švietime keičia įtraukties principas. Pasikeitė ne tik sąvokos, pasikeitė pati ugdymo samprata. Juk ,,integracija“ buvo siekiama ,,pritaikyti“, adaptuoti vaiką mokyklai. O įtrauktimi siekiama pritaikyti mokyklą, darželį ar bet kokią kitą ugdymo įstaigą vaiko poreikiams, tokiu būdu užtikrinant, kad visi vaikai pagal savo galimybes galėtų joje mokytis ir ugdytis. Pokyčiai terminijoje žymi lūžį mąstyme apie švietimo tikslus ir paskirtį. Tai įsipareigojimas užtikrinti kiekvieno asmens teisę į švietimą, tokiu būdu mažinant atskirtį visuomenėje.
 
Kiek teko bendrauti su pedagogais, juos neramina klausimas, iki kokio specialiųjų poreikių lygio vaikai turės būti lavinami bendrojo ugdymo mokykloje?

Įgyvendinant įtraukties principą švietime, tėvams, mokiniams paliekama teisė spręsti, kurioje mokykloje jie norėtų mokytis – bendrosios paskirties ar specialiojoje. Įtraukties principo įgyvendinimas praktikoje – visuomenės sąmoningumo, brandumo požymis. Tai procesas, kurio plėtros tempus lems daugelis veiksnių.  
Klasėse, kuriose bus kartu ugdomi ir didelių, labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs mokytojo / mokinio padėjėjai, daugiau nei vienas mokytojas, jeigu reikės, ir švietimo pagalbos specialistai. Išliks ir specialiosios mokyklos, tačiau tikėtina jų reikės mažiau.

Įtraukčiai švietime labai svarbu turėti pakankamą švietimo pagalbos specialistų skaičių, bet ne mažiau svarbu įgalinti mokytojus dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Todėl šiuo požiūriu atnaujiname ir mokytojų rengimo, ir kvalifikacijos tobulinimo sistemas, kad mokytojas jaustųsi tvirčiau ugdydamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Komandinio darbo principas tarp mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir tėvų labai svarbus.

Be to, atkreipčiau dėmesį į dar vieną dalyką – negatyvias ir klaidingas visuomenės nuostatas. Nuostatos yra ne mažesnės kliūtys įtraukčiai švietime, ypač kai turime omenyje vaikus, turinčius intelekto, emocijų, elgesio, psichikos sutrikimų, taip pat autizmo sutrikimą turinčius asmenis. Dalis visuomenės, netgi mokyklų bendruomenių, vis dar įsitikinusios: jei vaikas turi negalių ar individualių poreikių, jį reikia „pataisyti“, kad neišsiskirtų iš sistemos, aplinkinių. Dar per mažai galvojama apie tai, kaip to vaiko individualiems poreikiams pritaikyti aplinką, ugdymo būdus, priemones.
Tikimės, kad iki 2024 m. įtrauktis švietime taps kiekvienos mokyklos veiklos pamatu.  

Kaip ministerija padeda mokykloms rengtis šiam pokyčiui?

Dėl reikiamos pagalbos teikimo plėtros yra planuojami ir pradėti šie darbai:
  • Atliekamas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio veiksmingumo ekspertinis vertinimas (2021 m.). Jo pagrindu bus numatomos ir įgyvendinamos Švietimo įstatymo pakeitimams dėl įtraukties įgyvendinti iki 2024 m. reikalingos priemonės,
  • Planuojamas įsteigti nacionalinis metodinės konsultacinės pagalbos centras įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams (2023–2024 m.),
  • 2021 m. skiriamos papildomos lėšos savivaldybėms steigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams. Iš valstybės biudžeto skirta 3,7 mln. Eur,
  • Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje dirba darbo grupė, kuri peržiūri švietimo pagalbos specialistų funkcijas, darbo ir apmokėjimo sąlygas,
  • Nuo 2021 m. rugsėjo numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus (psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų ir kt.),
  • ES SF finansuojamų projektų lėšomis pedagogai tobulina savo kompetencijas, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Kompetencijas jau tobulino 1 600 pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų. O iš viso kompetencijas tobulins 2 800 specialistų. Taip pat suplanuota iki 2021 m. gruodžio mėn. įsigyti 20 specialiųjų mokymo priemonių komplektų, parengti metodikas darbui su šiomis priemonėmis bei sukurti elektroninį katalogą. Pagalbos priemonės bus prieinamos visoms bendrojo ugdymo mokykloms.  
Kiek šiuo metu Lietuvoje yra švietimo pagalbos specialistų?
2020–2021 m. m. dirba:
Logopedų: 1369
Specialiųjų pedagogų: 756
Socialinių pedagogų: 1192
Mokytojo padėjėjų – 2314 (nuo 2024 m. mokytojo padėjėjai bus pervadinti mokinio padėjėjais)
 
Įgyvendinus įtraukties švietime principą reikės daugiau švietimo pagalbos specialistų, kaip į tai atsižvelgiama juos rengiant?

Suprantama, kad švietimo pagalbos užtikrinimas turi būti siejamas su mokytojų rengimo pokyčiais. Numatyta pertvarkyti mokytojų rengimą pagal įtraukiojo (inkliuzinio) švietimo mokytojo modelį, kurį yra parengusi Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūra.

Bus atnaujinamos ir  būsimiems švietimo specialistams skirtos studijų programos, didinamas priėmimas į jas. Taip pat skatinsime pedagogus dalyvauti trumpalaikėse specialiosios, socialinės pedagogikos studijų programose ir įgyti papildomų kompetencijų.

Kviečiame ir savivaldybes aktyviai skatinti savo abiturientus rinktis šias profesijas ir studijų programas, pagalvoti, kaip pritraukti ir paskatinti sugrįžti atgal baigusius studijas, nes švietimo pagalbos specialistų pasiskirstymas per savivaldybes yra netolygus.
 
Įtraukties švietime principas pareikalaus ir kitų mokymo metodų, kaip tai atsispindi mokytojų rengimo programose, mokytojų tobulinimosi kursuose?

Apie mokytojų rengimo kryptį jau buvo užsiminta, kad mokytojų studijų programos pertvarkomos pagal įtraukiojo (inkliuzinio) švietimo mokytojo modelį, kurį yra parengusi Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūra.
Rūpinamasi ir jau dirbančių mokytojų kvalifikacija. Nacionalinė švietimo agentūra koordinuoja ES SF finansuojamą projektą, skirtą tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.

Kas Lietuvoje jau padaryta rengiantis įgyvendinti įtraukties švietime principą?

Visų pirma, dedamos pastangos sustiprinti švietimo pagalbos teikimą.
2021 m. skiriamos papildomos lėšos savivaldybėms steigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams. Iš valstybės biudžeto tam skirta 3,7 mln. eurų. Šiuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje dirba darbo grupė, kuri peržiūri švietimo pagalbos specialistų funkcijas, darbo ir apmokėjimo sąlygas. Darbo grupė yra pateikusi projektą, kuriame siūloma nuo rugsėjo švietimo pagalbos specialistų atlyginimą didinti iki 20 proc. Švietimo pagalbos specialistų atlyginimas suvienodėtų su mokytojų atlyginimu. Tokiu būdu į mokyklas bus galima pritraukti daugiau taip reikalingų darbuotojų. Nuo 2021 m. rugsėjo numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus (psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų ir kt.). Kaip minėta, ES SF finansuojamų projektų lėšomis pedagogai tobulina savo kompetencijas, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, taip pat suplanuota iki 2021 m. gruodžio mėn. įsigyti 20 specialiųjų mokymo priemonių komplektų, parengti metodikas darbui su šiomis priemonėmis bei sukurti elektroninį katalogą. Pagalbos priemonės bus prieinamos visoms bendrojo ugdymo mokykloms.  

Kiek žinau, ministerijos atstovai važinėjo į tarptautinius renginius dėl įtraukties švietime principo. Kokia patirtis parsivežta iš užsienio ir koks modelis kuriamas Lietuvoje?

Įtrauktis švietime – principas, kuris skinasi kelią kartu su demokratijos, socialinio teisingumo, atvirumo įvairovei, tolerancijos kitoniškumui ir kitais reiškiniais. Tai procesas. Kiekviena šalis, atsižvelgdama į turimą patirtį, ugdymo tradicijas, išteklius ir kitus veiksnius, ieško optimaliausių būdų, kaip sukurti tinkamas sąlygas kiekvienam mokiniui. Įtraukties principą Lietuvoje geriausiai atspindi Geros mokyklos koncepcija. Galėtume didžiuotis, jei mums pavyktų tokią mokyklą sukurti. Iš kitų šalių praktikos „paimame“ ugdymo individualizavimo stiprinimą, personalizavimą, pagalbą klasės, grupės lygmeniu taikant komandinio darbo principus, kad mokytojas nebūtų paliktas vienas. Išbandysime ir skatinsime įtraukiųjų grupių, klasių kūrimą.  
 
Kaip derinasi jungtinių klasių atsisakymas ir įtraukties švietime principas bei regionų gaivinimo politika, nes panaikinus jungtines klases, mokyklos paprastai panaikinamos?

Jungtinius klasės galimos arba edukaciniais, arba administraciniais tikslais. Lietuvoje, deja, vyrauja administraciniais tikslais grindžiamos jungtinės klasės. Dėl to ir imamės mokyklų tinklo pertvarkos, kad nebeliktų žeidžiančios atskirties. Jungtinės klasės galėtų išlikti pradiniame ugdyme, o vyresniems mokiniams tai nepasiteisina. Vyriausybės programos priemonių plane numatytas projektas „Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys“. Be kita ko, projekte numatyta, kad regionuose atsiras „Tūkstantmečio mokyklos“. Šia programa siekiama užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties, turėtų lygiavertes galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą.
 
Nepriklausomai nuo to, kur gyvena, didmiestyje ar mažame miestelyje, kiekvienas mokinys turi turėti galimybę atlikti tyrimus laboratorijose, išbandyti įvairius būrelius, susipažinti su naujausiomis technologijomis. Mokyklos turi tapti ugdymo pokyčių katalizatoriais. Manome, kad tai padės mažinti ugdymo skirtumus tarp miestų ir rajonų. Su kiekviena savivaldybe įsivertinsime jos situaciją, tuomet susitarsime dėl ugdymo kokybės gerinimo krypčių, kurios atskirose savivaldybėse gali būti skirtingos. Numatome, kad per 4 metus ši programa aprėps 80 proc. savivaldybių. „Tūkstantmečio mokyklos“ programa bus detalizuota gegužę. Todėl jau dabar raginu savivaldybes peržiūrėti savo mokyklų ugdymo kokybės stiprinimo planus.
 
Kokiais tyrimais vadovaujantis vertinama mokymo kokybė? Kokia ministerijos pozicija dėl mokymo kokybės: ar siūloma vertinti tik akademinius pasiekimus, ar atsižvelgiama ir į kitus dalykus?

Suprantama, kad mokinių pažangai, ugdymo kokybei daro didelę įtaką ir mokinio tėvai, namų aplinka, ir mokyklos aplinka. Pvz., daugelyje tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų vertinama mokinių namų aplinka, jų emocinė būklė mokykloje ir kt.

Ugdymo procesas mokykloje vertinamas irgi ne vien atsižvelgiant į akademinius mokinių pasiekimus. Atliekant išorinį mokyklos vertinimą nustatyta daug kriterijų, pvz., kaip mokykla orientuojasi į mokinių poreikius, mokymosi lūkesčius, kaip skatina mokinius, kaip ugdoma visu mokyklos gyvenimu, ir pan. Taip pat atliekant visuminį mokyklos vertinimą, tiriama, kaip mokiniai suvokia savo asmenybės unikalumą: ar žino savo gabumus ir polinkius, moka įsivertinti asmeninę kompetenciją, pasitiki savo jėgomis, nebijo iššūkių, valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia problemas, yra atsparūs neigiamoms įtakoms, sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą, ar nori ir moka bendrauti, bendradarbiauti, dalyvauti bendrose veiklose, prisiimti atsakomybę ir pan.

Ir pabaigai pusiau juokais, pusiau rimtai. Tai vienos mokytojos liūdnas pajuokavimas. Jei iškeiksi kelyje sustabdžiusį policininką, sumokėsi baudą, kai iškoneveikiamas mokytojas, teigiama, kad prasta mokytojo kompetencija. Ar neatrodo, kad taip pasireiškia dvigubi standartai? O ką manote Jūs, gerbiama ministre?

Be abejonės, mokytojas privalo jaustis oriai: atlikdamas savo darbą pasitikėti savo kompetencija, savo profesionalumu, turėti geras sąlygas tobulinti kvalifikaciją. Mokytojo profesinę kompetenciją esame išsikėlę kaip prioritetą ir suplanavę keletą priemonių: peržiūrima mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemos, pagalbos mokytojui priemonės.
Vyriausybės projekte „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo kompetencijų centrai“ numatyta atnaujinti mokytojo karjeros modelį, tobulinant mokytojų veiklos vertinimo sistemą. Sudaryta darbo grupė iki balandžio parengs siūlymams mokytojo karjeros modelio projektui. Taip pat planuojama parengti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašo projektą,  sudaryti pedagogo motyvavimo ir paramos paketą, suteikiantį galimybę tobulinti kvalifikaciją, įskaitant pedagogines stažuotes, įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų, siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio (bakalauro ir / ar magistro). Manome, kad jau nuo rugsėjo būtų įteisinta pedagoginė stažuotė.

Atnaujinamas ir pedagogų rengimo modelis, bus sudarytas nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo programų paketas,  susietas su studijų kreditų kaupimu, apimantį šiuolaikinės didaktikos (atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikių įvairovę), užsienio kalbų (ES darbo kalbų) ir kitas aktualias kompetencijų tobulinimo sritis. Iki birželio bus pakeisti Kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, įteisinant nacionalines programas ir kreditų sistemą.

Dėkoju už pokalbį.
 
Kalbino Karolina Baltmiškė
 

Reklama