Raktas į sėkmingą viešųjų paslaugų perdavimą slypės bendrystėje

Nacionalinės pažangos programa numato, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 15 proc. viešųjų paslaugų socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir sporto srityse savivaldybės turi perduoti bendruomenėms, NVO ar privačiam sektoriui, o viešasis sektorius turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti NVO, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas sako, kad rajone veikiančios bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos privalo telktis, stiprėti ir būti patikimu partneriu Savivaldybei. Kad šis tikslas būtų pasiektas, glaudžiai bendradarbiauti turi visos socialinių ir kitų klausimų sprendimu ir viešųjų paslaugų perdavimu suinteresuotos šalys: Savivaldybė, potencialūs viešųjų paslaugų teikėjai ir bendruomenės, kurios gali aiškiausiai perteikti gyventojų poreikius.
 
Paslaugų perdavimas – „pasvertas ir pamatuotas“
 
„Viešųjų paslaugų perdavime Savivaldybės vaidmuo bus pagrindinis. Tik nuo Savivaldybės tarybos ir Administracijos priklausys, kaip šis reikalavimas bus įgyvendintas. Suprantame ne tik viešųjų paslaugų perdavimo būtinybę, bet ir tokio žingsnio teisingumą: NVO yra arčiau paslaugos gavėjų, geriau supranta poreikius ir paslaugas galėtų teikti efektyviau“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas.
 
Viešųjų paslaugų perdavimas nevyks mechaniškai ir dirbtinai. Pasak mero, pirmiausia bus vertinama, ar rajone turime tokių NVO, kurios būtų pasirengusios jas perimti. Jau dabar kalbamasi su nevyriausybinių organizacijų atstovais, visai neseniai Savivaldybėje viešėjo ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai, kurie pristatė viešųjų paslaugų perdavimo modelį per bandomųjų savivaldybių patirtį.
 
„Domimės šia tema ir gilinamės į visą susijusią informaciją, analizuojame patirtis. Esame pasirengę konsultuoti NVO, kad visi drauge galėtume priimti racionalius ir rajono gyventojams naudingus sprendimus“, – kalbėjo meras.
 
Klaipėdos rajone jau dabar matomas didelis įvairių socialinių paslaugų poreikis, ypač ilgalaikės socialinės globos, ir jis nėra užtikrinamas turimų socialinių įstaigų. Nevyriausybinis sektorius galėtų perimti vaikų dienos centrus iš dviejų rajono socialinių paslaugų centrų ir, išnaudojant esamas bendruomenių ir kultūros centrų patalpas, steigti nedidelius vaikų dienos centrus visame rajone. Kad tokie centrai galėtų išsilaikyti, būtų galima papildomai kurti socialinius verslus prie jų – išnuomoti patalpas vaikų gimtadieniams, priimti į stovyklėles mokių tėvų vaikus ir pan.
 
„Mūsų biudžetines įstaigas ragintume pagalvoti apie tai, kad jos irgi galėtų pereiti į nevyriausybinių organizacijų statusą. Taip nebūtų prarandama nei patirtis, nei žmogiškieji resursai. Teikti viešąsias paslaugas nėra taip paprasta, reikia kompetencijų ir pasirengimo“, – kalbėdamas apie viešųjų paslaugų perdavimo modelius akcentavo rajono vadovas.
 
Svarstoma ir apie dalies kultūros paslaugų perdavimą. Pasak mero, bus rengiama Klaipėdos rajono kultūros strategija, kurioje bus numatyta, kokias funkcijas galėtų perimti NVO: „Matome, kad renginius organizuoja kultūros centrai, seniūnijos, bendruomenės. Norėtųsi išgryninti šią renginių organizavimo paslaugą ir numatyti konkrečius jos vykdytojus“.
Galimybė augti socialiniam verslui
Kitų metų gale rajono vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ startuos su kvietimu teikti paraiškas priemonei „Pelno nesiekiančių organizacijų verslumo ir partnerystės skatinimas“. Pagal šią priemonę bus atrinkti ir finansuojami 7 projektai, kurie gali būti skirti ir socialiai pažeidžiamoms grupėms (socialinės rizikos šeimoms, vienišiems ir senyviems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, bedarbiams, vaikams, mažamečius vaikus auginančioms šeimoms, neįgaliesiems ir t. t.) teikiamoms paslaugoms kurti.
Šios organizacijos vadovė Raimonda Damulienė atkreipia dėmesį į tai, kad priemonė gali tapti puikiu įrankiu perduodant dalį viešųjų paslaugų nevyriausybinėms organizacijoms ir tuo pačiu skatinti socialinio verslo augimą, bendruomenių aktyvinimą. Tačiau, kaip ir rogės žiemai ruošiamos vasarą, taip ir pasiruošimas perimti ir perduoti dalį paslaugų turi prasidėti jau dabar. Būtina išgryninti poreikį, galimybes ir parengti stiprius, abejonių nekeliančius projektus.
Kiekvieno projekto įgyvendinimui numatyta skirti po 100 tūkstančių eurų, po 5 procentus nuo skiriamos paramos sumos turės prisidėti ir pareiškėjas.
„Jeigu projektas bus susijęs su socialinėmis, viešomis paslaugomis, projekto rengėjai 5 procentų prisidėjimo galėtų prašyti ir Savivaldybės, kaip institucijos, irgi suinteresuotos viešųjų paslaugų perdavimu“, – sako R. Damulienė.
Atkreipiamas dėmesys, kad teikti paraiškas galės tik nevyriausybinės organizacijos. Pasak R. Damulienės, daugiausia išloštų tos bendruomenės, kurios pačios įsteigtų viešąją įstaigą tam tikroms paslaugoms teikti. Toks projektas gautų daugiau balų, nes tikėtina, kad juo būtų atspindimas visos bendruomenės balsas ir poreikiai.
„Teikti viešąsias paslaugas gali ir visiškai su bendruomene nesusiję asmenys, įkūrę viešąją įstaigą. Jau dabar ateina pavieniai jauni žmonės ir klausia, ar galėtų teikti paraišką darželiui steigti. Tai tik vienas iš socialinio verslo pavyzdžių, kaip galima ne tik įkurti naujas darbo vietas, spręsti užimtumo klausimus, bet ir patenkinti tam tikros socialinės grupės poreikius“, – įsitikinusi VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė.
Gerieji pavyzdžiai
Geras socialinio verslo pavyzdys Klaipėdos rajone – „Brožių virtuvė“. Tai – bendruomenės verslas, ne tik aktyviai ir ekonomiškai tvariai teikiantis maitinimo paslaugas, bet ir įdarbinęs socialiniame būste gyvenančias moteris, pakeitęs visos kaimynystės išvaizdą ir aplinką – kaime sumažėjo socialinės rizikos šeimų. Šiuo metu „Brožių virtuvėje“ dirba ir atlyginimą gauną 14 darbuotojų. Be to, neparduotu maistu „Brožių virtuvė“ dalijasi su sunkiai besiverčiančiais kaimo gyventojais, o kiekvieną pirmadienį maisto davinį pristato VšĮ „Revilita“, kuri rūpinasi neįgaliųjų dienos užimtumu. Dalį lėšų „Brožių virtuvė“ skiria ir bendruomenės namams išlaikyti – kiekvienų metų pradžioje numatomas šių lėšų poreikis.
„Rugsėjo mėnesį planuojame mažinti patiekalų kainas – bent taip galėsime padėti sutaupyti vaikus į mokyklą suruošusioms šeimoms, kurioms išlaidų tą mėnesį tikrai netrūksta“, – planais dalijosi socialinio verslo vadovė Vida Riaukienė.
Itin reikalingas miestelyje – šarvojimo paslaugas – teikia Priekulės bendruomenė. Už jas imamas mokestis, tačiau surinktos lėšos sėkmingai grįžta bendruomenės veikloms vykdyti. Slidinėjimo trasą ant Utrių kalno įrengė ir Lapių bendruomenė. Už pramoginę paslaugą gaunami pinigai investuojami į šią ir kitas bendruomenės vykdomas veiklas.
Foto prierašas: VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė R. Damulienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas sako, kad viešųjų paslaugų perdavimui reikia ruoštis jau dabar.

Gintarė Plungienė