Radviliškio neįgaliųjų draugijų nariai keliavo po Radviliskio rajoną

Sulaukę pasiūlymo iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo Vytauto Simelio pakeliauti po Radviliškio rajoną, ilgai nelaukėme ir surinkome grupę Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos narių. Džiaugiamės, kad diena buvo tinkama kelionei – nelijo ir buvo ne per karšta.

Kelionę pradėjome Radviliškio mieste: sustojome prie paminklo Vytautui Didžiajam, kuris stovi prie pat geležinkelio, pravažiavome Durpyną, stabtelėdami prie senųjų žydų kapinių. Sudomino pasakojimas apie menamą Saulės mūšio vietą prie Ilguočių kaimo. Nustebino Nirtaičiuose esančios Gedminų šeimos kapinaitės ir įdomūs akmeniniai paminklai.

Šiaulėnuose prie krašto muziejaus mus pasitiko tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas, grodamas akordeonu. Nustebino miestelio muziejaus eksponatų gausa. Draugijos nariai susidomėję apžiūrėjo senovinius rakandus ir įrankius, domėjosi jų paskirtimi. Įdomu buvo apžiūrėti Šiaulėnų kapinėse esančią Šemetų šeimos koplytėlę-mauzoliejų. Jo duryse išlikusi unikali spyna ir raktas, nors durys jau pakeistos naujomis.

Nuvykę prie Šiaulės žemės apžvalgos bokšto iš ekskursijos vadovo sulaukėme pasiūlymo toliau elgtis pagal savo jėgas: lipti į bokštą, eiti prie Kudinų (Šiaulės kalno) arba likti apačioje. Dalis kelionės dalyvių užlipo į apžvalgos bokštą ir aplankė piliakalnį. Prieš tęsiant kelionę visiems buvo išdalyti klausimų lapai apie Šiaulės žemės apžvalgos bokštą. Atsakinėdami į į juos sužinojome, ar atidžiai klausėmės V. Simelio pasakojimo ir informacijos apie aplankytus objektus.

Toliau kelionė tęsėsi per Pašušvį, Grinkiškį. Mūsų kelionės gidas papasakojo apie visus Radviliškio rajone esančius apleistus dvarus ir kitus kultūros paveldo objektus. Aplankėme Radviliškio rajone žymiausią vietą – Lietuvos partizanų ryšininkų Miknių sodybą Minaičiuose. Čia 1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Deklaraciją.

Paskutinis kelionės objektas – Baisogalos dvaras. Pavaikščiojome po parką, apžiūrėjome dvaro pastatus, sužinojome jų paskirtį. Apsidžiaugėme, kad turėjome galimybę apsilankyti pačiuose dvaro rūmuose. Nustebino dvaro interjero grožis, jo autentiškumas. Komarų dvare šiuo metu įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Artūras Šiukščius supažindino ekskursijos dalyvius su institute vykdoma veikla.

Grįžome namo kupini gerų įspūdžių ir emocijų, sužinoję daug naujos informacijos apie savo krašto kultūros paveldą. Dėkojame Vytautui Simeliui už smagią ir naudingą kelionę ir mūsų draugijai padovanotą knygą „Iškalbingi praeities ženklai. Kultūros paveldo objektai Radviliškio rajone“.