NAUJIENOS

Radviliada: nuo gerų žinių iki galvos skausmą keliančių problemų

Kategorija:

Miestas:
„Šiemet Kėdainių miestas švenčia 644-ąjį gimtadienį. Jį skaičiuojame nuo datos, kai šis vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Vartbergės Livonijos kronikoje“, – sakė Kėdainių  rajono meras Saulius Grinkevičius.

Šventei – geros naujienos

Švęsdami istorines šventes, minėdami svarbius įvykius, prisimename ne tik praeities žygdarbius, bet ir įvertiname šiandienos darbus.
„Turime kuo pasidžiaugti. Svarbiausia – mūsų žmonės. Pirmiausia noriu paminėti Kėdainių muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį. Jis apdovanotas  ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai kavalieriaus kryžius. Apdovanojimas skirtas už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą, – rajono žmones pristato meras. – Džiaugiuosi, kad turime kultūros laureatą. Rajono tradicija – kasmet rinkti geriausius kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojus.“
Su pasididžiavimu meras kalba apie Joną Jucevičių, daug prisidėjusio prie Kėdainių kultūros paveldo klestėjimo. Šis kėdainietis parašė per 300 straipsnių ir išleido ne vieną monografiją apie rajono iškilias asmenybes. Jo kūrybiniame bagaže – bibliotekoje saugomi rankraščiai apie kryždirbį Vincą Svirskį ir matematiką Gasparą Seliavą. „Šiemet turime vieną abiturientę, kuri egzaminus išlaikė penkiais šimtukais. Tai Agnė Staniūtė,  – geru žodžiu rajono meras įvertina jaunimą. – Rajono mokyklos aktyviai dalyvauja kultūros gyvenime ir šiemet rajono moksleivių dainų šventėje dalyvavo per tūkstantį mokinių – 61 kolektyvas. Į respublikinę moksleivių dainų šventę išvežėme apie 200. Geru žodžiu norisi paminėti ir mūsų rajono sportininkus, kitoms sritims atstovaujančius ir daug pasiekusius rajono žmones. Smagu, kad net du kartus šiais metais Kėdainiuose apsilankė šalies Prezidentė, nors iki tol ji nė sykio čia nesilankė. Sulaukiame nemažai užsienio šalių ambasadorių, kas atveria naujas tarptautinių ryšių galimybes.“
Pasak mero, kurti gražesnį savo kraštą šiandienius kėdainiečius įkvepia kunigaikščių Radvilų, rabino, išminčiaus ir mokslininko Vilniaus Gaono, kunigo Antano Mackevičiaus, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo pavyzdžiai.

Č. Milošo premija – mokslininkėms

Per miesto šventę rotušėje jau antrą kartą buvo įteikta Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija. Šiemet ji skirta mokslininkėms Vaidai Kamuntavičienei ir Laimai Šinkūnaitei už gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįstus Apytalaukio bažnyčios, parapijos ir dvaro istorijos tyrinėjimus, parengtą ir išleistą mokslo monografiją „Apytalaukio parapija: Mikrobendruomenės istorija“. Kaip pažymėjo rajono savivaldybės administracijos direktorius, komisijos pirmininkas Ovidijus Kačiulis, 2016 m. Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkursui buvo pasiūlyti trys pretendentai. Be laureačių, konkursui buvo pateikti  Algirdo Juknevičiaus Kėdainių škotų bendruomenės paveldo tyrinėjimai, jo parengta ir išleista knyga „Škotų palikimas Kėdainiuose“ ir Algimanto Kaminsko ketvirta unikali istorinė publicistinė poema „Kėdainių kronika“, populiarinanti miesto ir rajono istoriją.
Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija įsteigta 2011 m., minint vieno žymiausių praėjusio amžiaus poetų, romanisto, Nobelio literatūros premijos laureato, Kėdainių, Vilniaus ir Lietuvos garbės piliečio, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro, profesoriaus Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines. Tąkart komisija, apsvarsčiusi tris pretendentus, pasiūlė premiją įteikti Kėdainių krašto muziejaus archeologui Algirdui Juknevičiui už Kėdainių miesto archeologinių, istorinių tyrinėjimų ir jų populiarinimo veiklą, atskleidusią naujų faktų Kėdainių istoriografijoje. 
„Česlovas Milošas susijęs ir su Vilniumi ir artimiausiu metu šią asmenybę paminėsime sostinėje. Į šventę jau pakviečiau Kėdainių  rajono merą ir tikiuosi, jis priims mano kvietimą“, – „Savivaldybių žinioms“ sakė į Kėdainių šventę atvykęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

 Dvarai laukia...

„Kėdainiai prasidėjo nuo dvaro, bet  šiandien dvarai yra mūsų galvos skausmas, – įsikalbėjus apie turtingą rajono kultūros paveldą apgailestauja Kėdainių rajono meras S. Grinkėvičius. – Vienas tokių – Apytalaukio dvaras. Nepavyksta rasti investuotojų, kurie sutiktų imtis šį dvarą atgaivinti. Norinčių yra, bet trukdo mūsų nelankstūs įstatymai, leidžiantis sudaryti panaudos sutartį tik dešimčiai metų. Investuoti reikia milijonus, kurie per dešimt metų neatsipirks. Kitas – Kalnaberžės dvaras, dažnai vadinamas Stolypino dvaru. Šiais metais šio dvaro ateitis lyg ir aiškesnė. Jis patikėtas naudoti labdaros ir paramos fondui „In Corpore LT“, planuojančiam dvare užsiimti karių ir pareigūnų psichologine bei socialine reabilitacija. Dabar dvaras šiek tiek užkonservuotas, kad negriūtų daugiau. Pradėtas valyti parkas. Prie šio dvaro atstatymo ketina prisidėti ir rajono savivaldybė. Sirutiškio dvaras – privati nuosavybė ir nelabai ką galime padaryti, nors dvaras po truputį griūna. Taigi su dvarais nėra gera padėtis.“
Kitas paveldas, kuriuo turtingi Kėdainiai, nepaisant nemenkų išlaidų, tvarkomi. Atgimsta  Didžioji rinkos aikštė ir jau 2018 m. tikimasi, kad darbai joje bus baigti. Tvarkomas „Saulutės“ pastatas. „Pasinaudodami ES parama tvarkome sinagogos pastatą. Atkuriame pėsčiųjų tilto senąjį vaizdą. Už poros metų senamiesčio centras jau bus aptvarkytas“, – planais pasidalija rajono meras.

 Nelanksčių procedūrų pasekmės

Meras neslepia – smagu, kai gali žmogui padėti, bet skaudžiausia, kad kiekviename žingsnyje tenka susidurti su tvarka, kuri sveika logika sunkiai paaiškinama. „Baisiausia – tai įvairių konkursų ir viešųjų pirkimų organizavimas. Kuriamos sudėtingos ir nelanksčios procedūros, dėl kurių šalyje atsiranda didžiuliai nuostoliai. Kad ir santykiai su rangovais. Juk darbus galima padaryti trečdaliu pigiau, bet jei tik kažką pajudini, iškart pusmečiui darbai sustoja, pinigai nuplaukia. Tad ir galvoji, jei dirba, tegul jie dirba, ir nekeli reikalavimų, kurie būtų reikalingi. Viešųjų pirkimų konkursai turi būti reglamentuojami lankstesne procedūra. Kita skaudi problema – savivaldybė tampa ne pats mieliausias ir geidžiamiausias darbdavys. Jei prieš trejus metus į laisvą specialisto vietą pretenduodavo dešimt ir daugiau kandidatų, dabar – ne visada ir vieno kandidato sulaukiame. Tam įtakos turi maži atlyginimai. Kitas dalykas – kvalifikaciniai reikalavimai siekiantiems dirbti valstybės tarnautoju. Turime dvi seniūnijas, kurioms vadovauja pavaduotojai ir nerandame, kas norėtų būti seniūnu. Jei nebus kai kurioms valstybės tarnautojo pareigybėms peržiūrimi kvalifikacijos reikalavimai, greitu laiku turėsime sunkumų su savivaldybės specialistais. Juo labiau, kad suformuotas ir ne pats geriausias tarnautojo įvaizdis.“
Meras tikisi, kad pagaliau į šias įstatymų įteisintas tvarkas pagaliau atsigręs Seimas. Jei ne šios kadencijos, gal naujai išrinktas.
 
Genovaitė Paulikaitė
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama