Pynės, sūkuriai ar mazgai? Kaip formuoti tešlą ir kokių kepinių išsikepti Velykoms?

Saldūs, minkštutėliai, mielėmis kildinti ir vanile arba džiovintais vaisiais gardinti – tokie yra kone visi Velykiniai kepiniai, kad ir kokiame pasaulio kraštelyje būtumėte. Pane di Pasqua Italijoje, Tsoureki Graikijoje ar Houska Čekijoje – rūšių ir pavadinimų tikra gausybė, tačiau visas jas jungia viena savybė – akiai patrauklus pynimas ir formavimas. „Malsenos“ kepimo akademijos ekspertė Sonata Šalkauskaitė dalinasi patarimais, kaip šias Velykas išsikepti ne tik itin gardų, bet ir akiai patrauklų šventinį kepinį, kurio formavimo procese mielai dalyvaus net ir patys mažiausieji.

Pažvelgus į pagrindinius Velykinių kepinių ingredientus, kone visose šalyse matomi tie patys bruožai ir savybės: gaminami iš praturtintos tešlos, gausiai saldinami ir itin sodrūs. Taip būta dėl to, kad Velykiniai kepiniai užbaigdavo pasninko laikotarpį, todėl juose negailėta nei riebalų, nei brangesnių ingredientų, nei aromatingų prieskonių.

„Velykiniai kepiniai paprastai gaminami iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, nes per visą istoriją jie buvo brangesni ir labiau vertinami, todėl dažnai naudoti išskirtinai šventiniuose pyraguose. Taip pat dažnai Velykiniuose kepiniuose dedama išraiškingų prieskonių, tokių kaip cinamonas, kardamonas ar net šafranas. Jie dekoruojami cukatų ir džiovintų vaisių gabalėliais, spalvotais kiaušiniais, apipilami glajumi. Nors šie šventinai duonos ingredientai yra pagrįsti krikščioniška Velykų simbolika ir pavasario tradicijomis, jie puikiai tinka ir šiandienos kontekste, kai kepinius mes vertiname ne tik pagal skonį, bet ir dėl smagaus jų gamybos būdo ar patrauklios išvaizdos“, – pasakoja Sonata Šalkauskaitė.

Kas vienija visus velykinius kepinius?

Visų pirma, velykiniai kepiniai visada rauginami arba kildinami mielėmis: tešlos pakilimas atspindi Kristaus prisikėlimą.
Šių kepinių tešla yra praturtinama kiaušiniais, kurie simbolizuoja atgimimą ir suteikia tešlai auksinį atspalvį. Norint pavaizduoti gausą, neretai pridedama ir auksinio atspalvio džiovintų vaisių, tokių kaip abrikosai ir razinos.
Riešutai ir sėklos – tai dar viena svarbi atgimimo simbolika, naudojama kepinių garnyruose.
Pynimas – taip pat svarbus ne tik „instagramiškai“ išvaizdai išgauti. Iš tešlos formuojami vainikai, simbolizuojantys saulę, taip pat dažnai naudojamos trijų virvelių pynės, kurios simbolizuoja Šventosios Trejybės elementus.

Kodėl reikia pinti ir formuoti velykinę tešlą?

Kai jau pasiruošėte mielinę tešlą, visai nesvarbu, kokį receptą pasirinkote, visada galite įdėti papildomų pastangų jos formavime. Būtent šventinis pateikimas ir atskiria Velykinius kepinius iš kitų.

„Nesvarbu, kokį pynimo būdą pasirinksite, pirmiausia su svarstyklių pagalba padalinkite tešlos gabalėlius į vienodas dalis. Tokiu būdu žinosite, jog visi kepiniai bus vienodo dydžio. Norint išgauti tinkamą kepinių formą, reikia tvirtai, tačiau atsargiai minkyti, vynioti ir „prilipinti“ tešlos juosteles bei jos galus. Svarbu, kad į tešlą nepatektų per daug miltų, kitaip ji nebus tokia tampri”, – tikina S. Šalkauskaitė.

Pynimo būdas nr. 1 – sūkurys

Iš tešlos formuokite virvutę – delnais ją „ilginkite“, o pirštais vis pratempkite. Tuomet pasiėmę vieną virvutės galą lenkite jį į tešlos vidų ir sukite jį aplinkui kaip sūkurį. Priartėjus prie kito galo – jį „prilipinkite“ prie kepinio, kad šis kepdamas neprarastų savo formos ir neatsiklijuotų.

Pynimo būdas nr. 2 – pjaustytas sūkurys

Iškočiokite tešlą į kvadratą, suapvalintais kraštais. Jei norite, įdėkite įdaro. Lenkite tešlą per pusę, kampus užspauskite. Aštriu peiliu įpjaukite vertikalius dryžius per beveik visą tešlą, paliekant visus kraštus sveikus. Paimkite tešlą į abi rankas, iškelkite ją, vieną galą laikykite, o kitą – sukite. Taip gausite susuktą virvutę. Tuomet pasiėmę vieną virvutės galą lenkite jį į tešlos vidų ir sukite jį aplinkui kaip sūkurį, likusį virvutės galą „prilipinkite“ prie kepinio.

Pynimo būdas nr. 3 – kasos pynė

Tešlos gabalėlį padalinkite į tris lygias dalis, iš jų padarykite virveles. Paguldykite jas lygiagrečiai ant stalviršio. Jei viena iš jų gaunasi kiek storesnė ar ilgesnė už kitas, ją dėkite į vidurį – taip bus lengviau pinti. Vienos pusės virvelių galus suspauskite į vieną, o pačią pynę pinkite taip pat, kaip plaukų kasą. Priartėjus prie galo, likusius galus taip pat suspauskite į vieną, o pačią pynę iš abiejų pusių delnais lengvai spustelėkite į centrą. Šią pynę taip pat galite susukti į kamuoliuką.

Pynimo būdas nr. 4 – gėlė

Iš tešlos padarykite gana ilgą viją ir darykite mazgą. Viją lenkite perpus, vienu galu apjuoskite kitą galą per viršų ir perkiškite per atsiradusią skylutę iš apačios. Skylutę galite praplėsti rankomis, kad vijos galas pratilptų pro ją. Šioje formoje jūs turite du laisvus galus. Vieną iš jų lenkite žemyn, užkiškite į apačioje esančią skylutę ir priklijuokite. Kitą lenkite per viršų, užkiškite ir taip pat priklijuokite – suformuosite gėlės formos kamuoliuką.

Receptas – cinamoninis pyragas „Sūkurys“

Na o jeigu norite išmėginti kiek kitokį formavimo būdą, šias Velykas išsikepkite pyragą – cinamoninį „sūkurį“. Tai tarsi populiariosios cinamoninės bandelės skonis, tik pyrago formatu. Tai puikus pasirinkimas jūsų Velykų stalui, nes šį pyragą galėsite linksmai „išvynioti“ drauge su šeima. Švelnaus skonio, minkštas, su cinamono įdaru viduje – abejingų tikrai nepaliks.

Tešlai reikės: 118 g šilto vandens, 7 g sausų mielių, 50 g + 5 g cukraus, 120 g pieno, 1 kiaušinio, 1 kiaušinio trynio, 1 a. š. druskos, 480 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 100 g lydyto sviesto, atvėsinto. Cukraus įdarui reikės: 75 g sviesto, suminkštinto, 50 g baltojo cukraus, 50 g rudojo cukraus, 1 v. š. cinamono, žiupsnelio druskos. Kreminio sūrio glajui reikės: 110 g kreminio sūrio, 50 g minkšto sviesto, 250 g cukraus, žiupsnelio druskos, spalvotų pabarstukų (pasirinktinai)

Gaminimas:

Supilkite vandenį į plakiklio dubenį, įdėkite sausas mieles, šiek tiek cukraus, palaikykite apie 5-10 min, kad mielės suaktyvėtų. Į suputojusią masę sudėkite pieną, kiaušinius, likusį cukrų, druską ir lydytą sviestą. Išmaišykite.
Į susijungusią skystą masę sudėkite ¾ miltų ir maišykite tešlą lėtu rėžimu, kol susijungs visi tešlos komponentai ir tešla taps vientisa. Taip tešlą minkykite apie 5-6 minutes.
Sudėkite likusius miltus, apjunkite su tešla, padidinkite plakiklio galingumą iki vidutinio galingumo ir minkykite tešlą iki kol ji nebelips prie puodo sienelių. Suminkytą tešlą perkelkite į lengvai aliejumi išteptą dubenį, apdenkite plėvele (su oro tarpu) ir kildinkite tešlą apie 1,5 valandos.
Po kildinimo laiko išmuškite orą iš pakilusios tešlos. Pamiltuokite paviršių, iškočiokite tešlą į keturkampį. Ištepkite tešlos keturkampį minkštu sviestu, pabarstykite cinamonu bei cukrumi.
Supjaustykite iškočiotą tešlą ilgomis juostelėmis, maždaug 5 cm pločio. Vieną iš jų susukite į cinamoninį suktuką. Įdėkite suktuką į paruoštą apvalią 22 cm skersmens formą išimamu dugnu, ji turėtų būti patepta sviestu.
Aplink viduryje padėtą suktuką vyniokite ir klijuokite kitas išilgai supjaustytas juosteles, kol jos baigsis. Paskutinės juostelės kraštą pakiškite po sūkuriu.
Pakildinkite sūkurį, kol orkaitė įkais iki 180 °C. Kai orkaitė įkais, kepkite sūkurį apie 20 minučių. Po šio kepimo laiko, apdenkite sūkurį kepimo folija ir kepkite dar 15-20 min. Sumažinkite kepimo temperatūrą iki 85 °C ir kepkite dar 10 minučių.
Kol kepa jūsų sūkurys, sumaišykite kremo ingredientus.
Ištrauktą sūkurį apipilkite sumaišytu kremu, barstykite pabarstukais. Palaukite kol atvės, pjaustykite.