Psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė apie gydymą knygomis

Paskutinį spalio antradienį Šiaurinėje bibliotekoje vyko susitikimas su poete, gydytoja psichoterapeute, biblioterapijos asociacijos prezidente doc. dr. Jūrate Sučylaite „Biblioterapija – kelias į vidinį pasaulį“.
Viešnia pasakojo, jog net 80 procentų, besikreipiančių į šeimos gydytojus žmonių, turi psichosomatinių sutrikimų. „Labai daug Lietuvos gyventojų susiduria su emocine įtampa, ilgalaikiu stresu, „perdegimo“ sindromu. Pragmatizmas, orientacija į išorinį pasaulį, informacijos perteklius, kai ignoruojame vidinį gyvenimą, prasiveržia įvairiomis krizėmis ir susirgimais. Labai svarbu išsisakyti balsu ką jaučiame, atsiverti. Tai nėra lengva. Kartais nerandame ar neturime žodžių apibūdinti savo jausmams, būsenai. Skaitymas padeda „prakalbėti“. Užsienyje biblioterapija naudojama labai plačiai – kaliniams, vėžiu, depresija sergantiems žmonėms, alkoholikams, slaugantiems mirštančius ligonius“, – teigė ji.
Lietuvoje vis populiarėjanti biblioterapija – tai dvasinis terapijos būdas, pasitelkiant literatūrą. Šis būdas padeda žmogui pasijausti sveikesniam, laimingesniam. Įdėmiai skaitydami tinkamai parinktus kūrinius, kuriuose aprašomos į mūsų išgyvenimus panašios problemos, bei susitapatindami su personažais, galime pasisemti vidinės stiprybės, išmokti kitaip žvelgti į savo problemas, geriau save pažinti. Skaitymas priverčia sukoncentruoti dėmesį, atplėšia nuo stresą keliančių minčių. Taigi, tinkamai parinkta ir įdėmiai perskaityta knyga padeda sveikti, į gyvenimą pažiūrėti šviesiau.
Biblioterapijos metodą, pasirenkant knygas, diskutuojant apie jas gali panaudoti ne tik psichologai, bet ir pedagogai, bibliotekininkai.
Viešnia teigė, jog tai, kas skaitoma nėra labai svarbu: tinka ir grožinė literatūra (romanai, eilės), ir populiarioji psichologija. Svarbiausia, jog tai būtų lengvai skaitomas, suprantamas, įdomus, atsakantis į daugelį egzistencijos klausimų, suteikiantis vilties, kūrinys.
J. Sučylaitė, praktikuojanti interaktyviąją biblioterapiją arba poetinę terapiją, dažniausiai naudoja ir mėgsta klasikų poeziją – V. Mykolaitį-Putiną, J. Strielkūną, V. Mačernį, H. Nagį.
Poetinės terapijos metu kartu ir skaitoma, ir rašoma, ir kalbama. „Skaitydami, kurdami tekstus, mokėmės atpažinti, įvardyti savo jausmus, atverti savyje tai, ko bijome. Kartais į eilėraštį sutelpa daug daugiau egzistencinės išminties ir gyvenimo, nei į vieną novelę ar romaną. Be to, eilėraščio skaitymui reikia mažiau laiko. Dažnai sergantiems sunku įveikti ilgus tekstus, tad poezija – kelias prakalbinti sielą“, – pasakojo viešnia, užbaigusi susitikimą savo kūrybos eilėraščiais. 
Šis renginys vykdomas pagal bibliotekos projektą „Sveikata – išmintingųjų honoraras“ ir yra dalinai finansuojamas iš Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
 
Indrė Rapkevičienė