NAUJIENOS

Priešpaskutinis rytas tėviškėje

Kategorija:

 

Ne ne, nepamanykite, kad ta lentyna yra mano tėviškė. Tai tik mano foto sesijos vieta. Matote, šalia to paties puodelio ir kokia jau aš didelė. Puodelį praaugau. Šiandien man jau trys mėnesiai. Oi, gal manęs neatpažįstate. Aš Maja, ta pati, kuri ieškojau mylinčių šeimininkų savo sesutėms. Visoms suradau ir rytoj su paskutiniąją sesute iškeliaujame į naujuosius namučius. Širdelė jaučia, kad ir ten bus gerai. Nors čia labai smagiau jaučiuosi. Oho, matytumėte, kokius apkasus kieme išvarėme. Šeimininkė juokauja, kad galėjome kasti vienoje vietoje, būtų buvęs puikus tvenkinys su labai originaliais krantais. Gal ir taip, bet griovius kasti patogiau. Tik niekaip nesuprantu, kodėl išpurentoje žemėje neleidžia rausti. Tad su sese nutaikiusios momentą vis į lysves stengiamės įsirausti. Nesuprantu, augančius rauna ir vietoj jų naujus sodina. Kam rauti, jei vis tiek sodina. Mes tai išrausiame griovį ir nesukame galvos, kaip jį užlyginti.

Tiesa, praėjusį kartą rašiau, kad aiškinuosi, kas yra kambarys. Labai puikiai žinau. Aplakstau visus kampus. Su ūsuotais uodeguotais smagiai palakstau. Dabar jau nė vienas manęs nebemuša. Jaučiuosi sava. Tik jie nelabai dar supranta, kad pirmiausia aš vejuosi, paskui bėgu, kad jie mane vytųsi. Ne, jie nesiveja, tik apstoja mane ratu. Truputį nejauku. Tikroje apsuptyje pasijuntu. Tada jau stengiuosi nešdintis į kiemą. Tik reikia sulaukti, kol šeimininkė duris atidarys.

Sužinojau ir kas yra lova. Visai geras dalykas. Minkštas ir šiltas. Anądien tik pykšt prieš mano nosytę kambario, į kurį dar nė sykio nebuvau užsukusi, durys. Aš šmūkšt ir viduje. Pirmiausia apuosčiau visus kampus. Prieš mane į kambarį įnėręs Murmis, tas pats, nuo kurio prieš kelias savaites gavau per nosytę, liuoktelėjo ant kažkokios pakylos. Tokia plati, didelė. Pamaniau, kad ir aš ten tilpsiu, tad puoliau ropštis. Neiškart pavyko. Vis tik aukštoka. Kaži, gal naujoji šeimininkė turi žemesnę, kad man būtų patogiau įlipti. Mano kojytės labai trumpos. Bet įsiropščiau. Pauosčiau, perbėgau skersai, išilgai. O, kažkas neišpasakytai minkšto. Radusi plyšelį pasirausiau po tuo šiltu ir minkštu. Minkštesniu ir šiltesniu už mūsiškį. Palindau ir sustingau. Kad tik niekas manęs nerastų...Kur tau. Tik girdžiu: „Maja, kur tu?‘ Imsiu ir pasakysiu. Ale smalsu, tad iškišu nosį iš po to šilto ir minkšto apkloto. „Vaje, purvinomis kojomis į lovą“, - sušuko šeimininkė. Taip sužinojau, kad ta didelė dėžė yra lova. O dėl purvinų kojų. Pirmiausia, prie tos lovos nebuvo kur kojų nusiplauti. Antra, ne tokios jos jau ir purvinos.

Buvau išnešta į kiemą. Nesiskundžiu. Ten smagu. Daug skraidančių, ropojančių, tik spėk gaudyti. Smagumėlis... Tikiuosi ir naujuose namuose man nebus kada liūdėti, nors su sesute atsisveikinsime. Retsykiais, matyt, susitiksime. Su kitomis sesėmis ir broliais bendraujame tik mintimis. Sakote, kad mes nemokame mąstyti? Klystate. Mes taip mąstome. Mintyse vienas kitam rašome laiškus ir juos skaitome.

Na, užteks. Ruošiuosi kelionei į naujuosius namus. O kaip sekasi, papasakosiu vėliau.

Jus mylinti Maja

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama