Prezidentūroje aptarti derybų dėl finansinės žemės ūkio perspektyvos argumentai

Prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir kitais keturiais ministrais aptarė derybų dėl 2021-2017 metų Europos Sąjungos naujos daugiametės finansinės perspektyvos argumentus.

„Šie metai ypatingai svarbūs Lietuvai ir jos žemės ūkiui. Mūsų žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, todėl mes aktyviai siekiame, kad tai pasikeistų. Tikimės, kad Prezidento, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų pastangos duos rezultatų“, – sako žemės ūkio ministras Audrius Palionis.

Europos Komisija ir ES šalys narės šiemet tęs derybas dėl naujojo 2021-2027 metų ES biudžeto. Po derybų paaiškės, kiek Lietuvai bus skirta ES struktūrinės paramos ir išmokų žemdirbiams.

Lietuvai strategiškai svarbūs derybų dėl BŽŪP po 2020 m. klausimai – tiesioginių išmokų suvienodinimas su kitų šalių žemdirbių išmokomis, pakankamas kaimo plėtros finansavimas. Mūsų šalies žemdirbiai turi turėti lygias konkurencines sąlygas su kitų ES valstybių žemdirbiais, ypač kai pastangos prisidėti prie ambicingų aplinkos ir klimato tikslų – visų vienodos.

„Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kur jaučiame nuoskaudą, kadangi reikalavimai ypač naujajame laikotarpyje, susiję su klimato kaitos mažinimu, visoms šalims yra identiški, o žiūrint į išmokų dydį mes esam lentelės pabaigoje“, – sako A. Palionis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija