NAUJIENOS

Po gaisro Alytuje – šimtus kartų padidėjęs vandens užterštumas

Kategorija:

Miestas:
Nors  Vidaus reikalų ministerijos  Medicinos centro vadovas Marius Buitkus tvirtina, kad gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatai didelių pavojų nėra, sutrikimai rasti tik 7 iš 10, ir tai esantys ne patys pavojingiausi negalavimai – tik kas penktam kvėpavimo sutrikimai,  pavojaus varpai suskambo gavus vandens tyrimus.

Link Nemunėlio

„Jei turite kur, prisėskite. Sakau nuoširdžiai, – Facebook paskyroje į bičiulius kreipiasi Alytaus miesto meras. – Jei leisime į gamtą, antracenas normas viršija 645 kartus, naftalenas 74, benzo(b)fluorantenas 336, benzo(a)pirenas 93,4, o fluorantenas 134 kartus. Ir daug kitų „keiksmažodžių“, kuriuos supras chemikai. Aš sakau, palaukit, man tai nieko nesako, tik skamba baisiai. Pasirodo, baisiau nei baisu. Šitie cheminiai junginiai sukelia vėžinius susirgimus. Sakau, atleiskit, ponai, juk aplinkosaugininkai – visi kaip maldą kartojo – vanduo geras, truputį cinko daugiau, bet čia nieko tokio, leidžiam Nemunan. Pasirodo, jie tyrė tik mažą dalį. Rado tik tiek, kiek norėjo surasti. Dabar turim pilnesnį vaizdelį.
Tik priminsiu, kad nuolat gavome rekomendacijas iš Aplinkos ministerijos ir joms pavaldžių įstaigų, kad tą juodą vandenį per valymo įrenginius reikia leisti į Nemuną. Dar penktadienį gavome raštą su pasiūlymu leisti nuo 50 iki 100 kubų per dieną. Jeigu ten yra 50 tūkst. kubų užteršto vandens, reiškia, kad jį leistume 1000 dienų, t.y. 3 metus. Genialus planas, gamtos mylėtojai.
„Dzūkijos vandenys“ kratė galvas, kartojo, kad bus blogai, kad tai bus didelė klaida, nes tas užterštas vanduo užmuša visus mikroorganizmus valymo įrengimuose. Taigi į Nemuną bet kuriuo atveju tekėtų nevalytas. Negana to, pusę metų ir nevalytos miesto nuotekos keliautų Nemunan.
Neseniai su manimi susisiekė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto atstovai. Jie nemokamai ateina mums padėti – žada rasti būdą, kaip tą vandenį išvalyti.
Kur buvęs, kur nebuvęs šiandien pasirodė ir „Ekologistikos“ savininkas Cicėnas. Jis pareiškė, kad viską susitvarkys. 27 paros po gaisro – atsikėlė žmogus ir atsiuntė raštą – susitvarkys pats.
Daugiau nesakau nieko. Nes noriu tik keiktis. Bet kas iš to – juk dzūkų žemė toliau tą vandenuką sėkmingai geria. O aš visiems iš eilės skambinėdamas atrodau kaip tas žmogeliukas.“
 

Tarpusavio komunikacija – be komunikacijos

 „Alytaus gaisras labai aiškiai parodė tarpusavio komunikacijos problemas ir tai, kad visi mūsų krizių valdymo planai yra labiau teoriniai. Turime prisikūrę gražių planų, bet, matyt,  nelabai rimtai juos vertiname, galvodami, kad kažkur kažkada  kažkas gali nutikti. Ir kai kilo reali krizinė situacija bendruose veiksmuose buvo tam tikrų komplikacijų. Tai ir savivaldybės ir centrinės valdžios sąveika. Tas pats ir tarp institucijų, o jų turime labai daug. Visos dedasi turinčios labai daug kompetencijos, bet kai reikia sužinoti konkrečius veiksmus, ką ir kaip daryti, pasirodė kompetencijos ir gebėjimo susikalbėjimo stygius, – kalbėdamas su „Savivaldybių žiniomis“, problemas apibūdina Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. – Gaisras parodė tam tikras spragas, bet, tikiuosi, tai bus pamoka visai Lietuvai.“
Beveik visą laiką dūmai ėjo į Alytaus rajono teritoriją – konkrečiai į Miklusėnų kaimą ir gretimas gyvenvietes. Kaip pabrėžia A. Vrubliauskas, Alytaus rajone gaisras vis dar rusena, nes daug rūpesčių kelia jo padariniai. Neaišku, kur dėti pieną, koks užkrėstos teritorijos dydis, kokie pažeidimai, kokie sunkieji metalai, kokios pavojingos dalelės ten iškritusios, žmonės įsibaiminę, o šuliniai, o tvenkiniai. „Labai daug neatsakytų klausimų. Nuostolius jau patiria pieno ūkiai. Bet neaišku, kaip su dirvožemiu, ar bus galima kitais metais tas žemes naudoti žemės ūkio produkcijos auginimui. Ką daryti su gyvuliais? Žinojimo labai trūksta, – pabrėžia Alytaus rajono meras. – Valstybė privalo kompensuoti žmonėms nuo pirmos gaisro dienos patirtus nuostolius.“
 
Alytaus rajono meras iškėlė ir kitą skaudžią šiandienos problemą: savivaldybės nušalintos nuo daugelio dalykų, susijusių su verslo plėtra. Todėl jos ne visada žino, kokie leidimai ir kokio verslo plėtrai išduoti verslui, kaip tas verslas bus plėtojamas, bet kilus problemai atsakomybė tenka savivaldybėms.
„Manau, trūksta tarp institucijų bendradarbiavimo. Informacija turi būti dalijamasi aktyviau, plačiau, kad kuo geriau galėtume informuoti žmones, bet šiuo atveju to trūko“, – Alytaus rajono mero mintims pritaria Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.
 
Karolina Baltmiškė
vikipedijos nuotr.

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama