Pluoštinių kanapių įteisinimu susidomėjo ir žinomi žmonės: kanapes medicinos tikslams legalizuotų šiandien

Į diskusiją dėl pluoštinių kanapių platesnio panaudojimo, pvz., maisto ir maisto papildų gamyboje, vis aktyviau įsitraukiant mokslo ir medicinos ekspertams, savo nuomonę socialiniuose tinkluose išsakė ir žinomi žmonės. „Ar mes galime padaryti, kad ligoniams būtų lengviau ir pagerėtų gyvenimo kokybė? Jeigu atsakymas yra taip, tai taip ir reikia padaryti. Visa kita yra ideologija ir plepalai“, – savo socialinio tinklo paskyroje klausia žurnalistas ir publicistas Andrius Užkalnis, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusias ekspertų įžvalgas.

Praėjusią savaitę VU ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras kalbėjo apie tuo pačiu vardu – kanapės – vadinamus skirtingus dalykus. Jis aiškino, kad didžiausias pavojus sveikatai slypi sintetiniuose kanabinoiduose, o ne natūraliai laukuose augančiose pluoštinėse kanapėse. Jose, anot toksikologo, kanabidiolio (CBD), su kuriuo siejami teigiami poveikiai sveikatai, kiekiai yra didesni nei psichotropinį poveikį turinčio tetrahidrokanabinolio (THC).

KTU Maisto mokslo ir technologijų katedros profesorius Rimantas Venskutonis taip pat žiniasklaidai išdėsti argumentus, kodėl baimė įteisinti pluoštinių kanapių platesnį panaudojimą yra nepagrįsta. Anot jo, įteisinus maisto papildus su kanapėmis, vadinamąjį CBD aliejų, juose „THC kiekis būtų daug kartų mažesnis nei mažiausioje poveikį turinčioje dozėje.“

Reaguodamas į savo srities ekspertų išsakytas nuomones, A. Užkalnis rašo: 

„Mano patirtis su narkotinėmis medžiagomis yra neigiama – ta prasme, kad jie man nepatinka. Nieko nelegalaus nesu padaręs (visada, kai vartodavau, tai būdavo arba kur nors, kur tai leidžiama daryti, arba – kaip paauglystėje, kai pasismagindavau psichotropiniais receptiniais vaistais, tai nebuvo pagirtina, bet manęs nebūtų už tai baudę, nors vaistai buvo skirti ne man; buvau gyvus vaikas ir pas giminaičius ir draugus rasdavau daug ko, kas nepriklauso – o apie vaistus daug žinojau, nes šeimoje buvo farmacininkų).

Aš esu matęs daug žmonių, kurių gyvenimą sugriovė kanapės. Kanadoje tokių labai daug – pusė šalies gauna socialines pašalpas ir plėšia suktines, ir daugiau jie nieko neveikia. Jiems niekas neįdomu, jie nieko nenori, ir jie yra ne žmonės, o kažkokie gyvi zombiai. Štai jums prašom pramoginių narkotikų legalizavimo pasekmės.

Praėjusį mėnesį Kalifornijoje susipažinom su pora iš Minesotos – jie buvo mūsų kaimynai, gretimame namelyje prie Ramiojo vandenyno – ir ta 41-erių metų moteris serga išsėtine skleroze. Diagnozuota jau prieš 10 metų, šiuo metu ligos eiga praktiškai sustabdyta (čia jai tiesiog labai pasisekė), bet kartais būna negerai, ir tada kanapės yra vienintelis dalykas, kuris greitai ir ryškiai padeda. Ta moteris gauna legaliai nusipirkti kanapių pagal gydytojo receptą. 

Ir aš pagalvojau, kaip ji turėtų jaustis, jeigu jos kančių negalima būtų palengvinti – pavyzdžiui, jei ji būtų Lietuvoje.“

Toliau tekste žurnalistas šiandien galiojančius apribojimus ir draudimus pluoštinėms kanapėms vadina absurdiškais ir piktybiškais. 

„Aš nesiruošiu aiškinti, kad daug suprantu apie pluoštines, pašluostines ar kokias ten pašarines kanapes. Mano supratimas yra paprastas – jei ligoniui, bet kokiam, kanapės gali padėti, ir gydytojas su tuo sutinka, gydytojo žodis turi būti įstatymas. Nes gydytojas yra prisiekęs palengvinti ligonio kančias, ir, patikėkit, gydytojas nerašys recepto septynioms suktinėms, jei kažkas ateis ir sakys, daktarėli, man ko tais spaudimas užkilo, parašykit kasiakų. Iš kur žinau?

Nes pabandykit nueiti pas daktarą ir išsirašyti metadono, morfino, fenoperidino ar dar kelių dešimčių stiprių psichotropinių vaistų, pasakę, kad norit „dėl geresnės nuotaikos“ arba kad jums sąnarius suka nuo drėgno oro. Pamatysit, kaip jus greitai išmes pro duris. 

Mes tam ir turim gydytojus, kurie labai daug metų mokosi, kad suprastų šiuos dalykus ir žinotų, kam kas priklauso. Tai ir yra medicinos esmė ir paskirtis. Gydytojui suteiktos labai didelės teisės, nes jis turi labai daug žinių. Pasakysiu jums paslaptį: gydytojai turi daugiau pasitikėjimo, negu Seimo nariai. Iš kur žinau? Mane neseniai operavo, ir gydytojui Dariui Radzevičiui, kuris man darė plastinę operaciją, aš leidau mane raikyti skersai išilgai, nes aš pasitikiu jo žiniomis. Ar leisčiau paimti peilį Seimo nariui? Baikit, nemanau.“

A. Užkalnis atkreipia dėmesį ir į mokslininkų, medicinos ekspertų viešojoje erdvėje išsakomas nuomones bei argumentus, kuriais reikėtų remtis, sprendžiant pluoštinės kanapės įteisinimo klausimą.

„Ar gali būti pluoštinėmis kanapėmis piktnaudžiaujama? Ne, nes jose psichoaktyvių medžiagų praktiškai nėra, tai jums nuolat kartoja visuomenės šviesiausi protai – medikai, mokslininkai. 

Ateikit pas mane į namus, ir aš jums parodysiu dvidešimt dalykų iš namų vaistinėlės, daugelis jų bus nereceptiniai, kuriais galima taip papiktnaudžiauti, kad jums maža nepasirodys. Nepaisant to, aš juos turiu, nes yra atvejų, kai man jų reikia. Taip pat aš turiu namie degtinės, viskio ir acetono, ir visais jais galima piktnaudžiauti arba naudoti ne pagal paskirtį. 

Kalbant apie kanapes medicinos tikslams, kriterijus gali būti tik vienas.

1. Ar mes galime padaryti, kad ligoniams būtų lengviau ir pagerėtų gyvenimo kokybė?

Jeigu atsakymas yra taip, tai taip ir reikia padaryti. Visa kita yra ideologija ir plepalai“, – savo nuomonę užbaigia publicistas. 

Aktyvią diskusiją socialinėje erdvėje anksčiau įžiebė atlikėjas Stano, pasidalijęs nuotrauka, kurioje kartu su vaikais laiko buteliuką „CBD aliejaus“. Su onkologine liga kovojęs dainininkas tuomet sakė, kad, norint pajusti psichotropinį poveikį, tektų išgerti 7 l tokios aliejaus, prieš tai sumokėjus keliasdešimt tūkstančių eurų, kad jo įsigytum. Palaikymą Stano savo socialiniame tinkle buvo išsakęs ir žinomas komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.