NAUJIENOS

Plungiškiai savivaldybių reitinguose pernai buvo antri

Kategorija:

Miestas:

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė sako, jog dirbdama šiose pareigose įsitikino, kad nemažai institucijų, tarnybų, departamentų atsiranda vien todėl, kad  kuriamos darbo vietos artimiesiems, bendrapartiečiams,  pažįstamiems. Atsakinėjimai į jų teikiamą gausybę užklausų ir užklausėlių suėda brangų laiką, kurį savivaldybių darbuotojai galėtų skirti rajonui naudingai veiklai. Juk neretai net sunku ir suprasti, kam nuo to atsakymo bus geriau.

Apie moterį valdymo struktūrose ir Plungės rajono situaciją www.manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė kalbasi su savivaldybės direktore Asta Beierle Eugirdiene.

 –Ponia Asta, gyvenimas jus atvedė į atsakingas pareigas, kaip tos pareigos draugauja su moteriškomis savybėmis? Kad ir ką besakytume, mes daug kuo skiriamės nuo vyrų.

Taip, mes, moterys esame jausmingesnės, todėl mums galbūt kartais sunkiau valdyti savo jausmus, sunkiau būti šaltakraujiškoms. Pagaliau moteriai ir nereikia tokia būti. Tačiau mes esame kruopštesnės. Imdamasi kiekvieno darbo, analizuoji, tyrinėji situaciją, stropiai rengiesi, rinkdama informaciją. Žinoma, tam įtakos turi ir asmeninės savybės, bet moterys viską kruopščiau stengiamės atlikti. Aš apskritai nemėgstu kalbėti, kai nežinau situacijos, arba nesuprantu reikalo, arba neturiu tam reikalingos kompetencijos.

–Išties, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos yra dviprasmiškos. Viską nusprendžia taryba, o pasirašo, kas teisiškai reikštų visos atsakomybės prisiėmimą, administracijos direktorius. Taip vaizdžiai tariant, esate ta siena, kuri dengia politikus: piniginę laiko direktorius, ją atidarinėja politikai, atsakomybę prisiima irgi direktorius.

–Į tai galima pasižiūrėti iš įvairių pusių. Pirmiausia, jei administracijos direktorius nėra linkęs per daug  rizikuoti ir pasirašyti bet kokį jam paduotą dokumentą, jis gali sustabdyti kartais ant greitųjų priimamus politikų sprendimus. Rajono biudžeto pinigai yra visų žmonių ir negali su jais elgtis neapdairiai. Su savais pinigais galima labiau rizikuoti. Pats nukentėjai, už tai prisiėmei atsakomybę, o čia yra kitaip.

–Kai pasiūlė dirbti savivaldybės administracijos direktore, nebuvo jokių abejonių: ar sugebėsiu, ar su tarybos nariais galėsiu dirbti ir panašiai?

Prieš tai jau kurį laiką dirbau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir neprastai žinojau rajono situaciją.

Mano istorija nėra standartinė. 2007 metais grįžau iš Vokietijos. Ten buvau pragyvenusi šešerius metus. Tuo metu Lietuvoje buvo pakilimas ir man buvo įdomu matyti, kas čia vyksta. Vokietijoje įgytos patirtys man labai daug padeda. Kaip juokauju, Vokietija man persuko smegenis. Ten truputėlį kitoks požiūris, o keisti savo požiūrį mes daug kur turime. Kad ir požiūris į darbą. Kai man sako, kad Lietuvoje mažai moka ir jei būtų mokama daugiau, geriau dirbtų, tiesiai šviesiai pasakau, kad net padidinus atlyginimą dešimt kartų, nebūtų geriau dirbama, nes padidinus atlyginimą, mentalitetas taip greitai nepasikeičia. Per vieną naktį nepasikeičia žmogaus savybės, žmogaus įgūdžiai.

Panaši situacija ir su politikais, valstybės tarnautojais. Jei dirbi valdžios struktūrose, tau turi būti garbė dirbti valstybei. Šiame darbe reikalingas altruizmas ir pasiaukojimas, ko gana dažnai pasigendama. Valstybės tarnyboje turi dirbti daugiau negu tau moka. Jei tu moki su tuo susitaikyti ir priimi taip, kaip yra, nebandydamas kažko kažkur ieškoti, tada gali dirbti. Kai pradėjau dirbti savivaldybėje, o pradėjau dirbti ekologe, man kai kurie žmonės sakydavo: ko ten eini, savivaldybėje nieko negali uždirbti. Tiesiog iš manęs pasišaipydavo. Atsakydavau:  ir už tuos pinigus reikia dirbti. Nesvarbu, kiek tu gauni, bet ir tie pinigai gatvėje nesimėto. 

Kitas dalykas, bendravimas. Lietuvoje pasigendu, socialumo, nuoširdumo ir atsakomybės.

–Grįžusi iš Vokietijos labai greitai ir pradėjote dirbti savivaldybėje?

Taip, tada buvo laisva ekologo vieta ir aš laimėjau konkursą. Po kurio laiko tuometinė merė Elvyra Lapukienė man pasiūlė dirbti administracijos direktoriaus pavaduotoja. Man tai buvo staigmena. Gal tam įtakos turėjo tai, kad aš niekada nebijojau reikšti savo nuomonės, nebijojau pasiginčyti. Jei matydavau, kad sprendimas nėra labai tikęs, nebijodavau  ir merei pasakyti, kad ne taip darote.

Dirbdama administracijos direktore visada iš savivaldybės darbuotojų laukiu geriausių pasiūlymų. Savivaldybėje dirba apie 200 žmonių ir jų pareiga gerai išanalizuoti situaciją ir pasiūlyti geriausią sprendimą. Direktorius neturi pirštu rodyti, kaip kiekvieną darbą padaryti. Jei kyla problemų, jas sprendžiame kolegialiai, nes tai – komandinis darbas.

–Be abejo, nuo savivaldybės darbuotojų komandinio darbo labai priklauso rajono rezultatai. Kuo galite pasidžiaugti?

Pernai pagal Laisvosios rinkos instituto reitingus mes buvome antri, prieš tai buvome penkti tarp savivaldybių, o anksčiau kažkur apie 40-ą vietą sukiodavomės. Kadangi reitinguojant išskiriamas ir administracijos darbas, vadinasi, mūsų darbas nėra blogas. Kadangi man tenka lankytis įvairiose institucijose, man malonu, kai jose išgirstu gerus atsiliepimus apie Plungės rajono savivaldybės administracijos darbuotojus, kad jie pagiriami už tai, kad į raštus laiku atsakinėja, kad laiku pateikia informaciją. Iš pradžių buvo sunkiau, bet dabar nerasime savivaldybės darbuotojo, kuris neturėtų projektinės veiklos patirties.

Žinoma, kartais tenka ir pačiai priimti sprendimus, be kolegialaus pritarimo. Taip atsitiko su buhalterinės apskaitos programa „LOBster“. Ne viena savivaldybė per šią programą buvo įvelta į teisminius procesus, mes apsiėjome be teismų, bet nelengva buvo atlaikyti kolegų pasipriešinimą. Ir buhalteriai keitėsi, ir politikai ragino atsisakyti tos programos ir imtis naujos, nes programą diegusi firma subankrutavo, paskui įsikūrė kita. Buvo sunku, bet varėme dantis sukandę. Per tai, kad neveikė apskaitos programa net išmokėti atlyginimus esame vėlavę, bet nepasidavėme. Kai įdiegėme, visi patvirtino, kad su ta programa žymiai lengviau negu su senąja dirbti. O jei būčiau pasidavusi šiems siūlymams, būtume praradę jau įdėtas investicijas į šią programą, būtų atsiradusios kitos išlaidos investuojant į naujai pasirinktą.

–Plungės rajonas nemažai ir projektų įgyvendinate?

Tikrai daug. Įgyvendiname 82 projektus. Vienus finansuoja europiniai fondai, kitus – šalies biudžetas, trečius – rajono savivaldybės biudžetas. Mes turime labai įdomų tarptautinį projektą. Tai URBACT programa, apimanti keturis miestų vystymosi veiksnius: sveikatą, inovacijas, viešąją- privačiąją partnerystę ir bendradarbiavimą. Tai projektas skirtas sveikatos apsaugos inovacijoms. Projekte dalyvauja ispanai, anglai, olandai, vokiečiai, rumunai, estai, italai  ir mes. Šį pavasarį programos vykdytojų išvažiuojamasis posėdis vyks pas mus – Plungėje. Man teko dalyvauti Olandijoje vykusiame posėdyje. Įgyvendinant šį projektą ieškoma, kaip patobulinti sveikatos apsaugą, kokias naujas technologijas joje panaudoti. Mes labai daug ko išmokstame įgyvendindami šį projektą. Įdomu klausytis kitų šalių atstovų požiūrio į žmogaus sveikatą, į sveikatos apsaugą. Manau, mes iš kitų šalių turime ko pasimokyti. Ypatingai bendravimo, darbo stiliaus, problemų sprendimo. Iki 2014 metų  Plungė buvo vienintelė Lietuvoje, taip toli pažengusi URBACT tinkle. Nuo 2014 m. į šį tinklą prisijungė ir Klaipėdos miestas.

Tačiau visi projektai turi ir kitą pusę. Jų įgyvendinimui reikia imti paskolas, mokėti palūkanas. Jei ankstesnės kadencijos administracija rengė projektus, dabartinei kadencijai reikia juos įgyvendinti. Ko gero, greitai būsiu pati išlaidžiausia direktorė, nes 2013 metais įgyvendinome 35 ES projektus už 86,5 mln. litų. Naujame finansavimo etape reikia labiau apgalvotai teikti paraiškas, nes vėliau gali kilti problemų dėl kai kurių objektų išlaikymo ir priežiūros.

–O pats, jūsų manymu, reikšmingiausias šiuo metu rajone vykdomas projektas?

–Mano manymu, Plungės rajonui pats reikšmingiausias šiuo metu vykdomas projektas yra „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtra“. Sudėtinga buvo pradėti tą projektą, reikėjo labai skubiai rengti ir pateikti techninius projektus, bet dabar jau vis labiau matome jo rezultatą. Gavome 11,3 mln.litų iš ES fondų ir 309 tūkst.litų – savivaldybės biudžeto lėšos. Tai pilotinis projektas. Iš pradžių Ūkio ministerija labai mus tikrino, vis domėjosi, kaip mums sekasi įgyvendinti tą projektą, paskui, pamatė, kad gerai tvarkomės ir tos kontrolės nebeliko. Trasos ilgis – 21 kilometras. Bus įrengtos Plokštinės, Platelių miestelio, Paplatelės, Pakastuvos bei Beržoro dviračių trasos. Šeirės takas yra pritaikytas neįgaliesiems. Esu įsitikinusi, kad žmonės dviračių takais ir visa Žemaitijos nacionalinio parko išskirtine infrastruktūra tikrai naudosis. Visa širdimi palaikau Žemaitijos nacionalinio parko veiklą ir džiaugiuosi, kad mes jį turime. Pagaliau susikūrėme ir Žemaitijos turizmo klasterį.

Nemažai kitų projektų mes skiriame turizmui. Atnaujintas Žemaitės muziejus Bukantėje. Atgimsta Žemaitijos Versalis – Oginskių rūmai. Didžiuojamės savo biblioteka, įsikūrusia laikrodinėje-oranžerijoje. Nežinau, ar kas kitas Lietuvoje turi tokią biblioteką. Mūsų rajonas įspūdingas ir savo kraštovaizdžiu, ir kultūros vertybių paveldu, medine architektūra. Plungė iš pramonės miesto virsta turizmo miestu. Mūsų rajoną su jo kalvomis ir kalneliais galima vadinti mažąja Šveicarija.

Tik didesnį dėmesį reikėtų skirti regiono infrastruktūrai. Ir kaimo žmogui reikalingas kultūros centriukas, kad žmonės galėtų susirinkti, pamuzikuoti. Negalima kaimo palikti ir be mokyklų. Ypač reikalingi geri keliai. Be jų nesivystys ir turizmas. Jaunas žmogus į kaimą sugrįžtų, bet vėlgi jam reikalinga infrastruktūra. Dabar daugiausia skundų sulaukiame dėl kelių, net daktaras purvinais keliais nevažiuoja.

Kiek leidžia mūsų galimybės, ieškome kelių infrastruktūrai pagerinti, bet tos mūsų galimybės kol kas ribotos.  Rajono biudžetas nuo 2009 metų nedidėja, o priešingai – iki 2013 metų sumažėjo beveik 20 milijonų, tik kaitaliojasi eilutės: iš vienos atima, perkelia į kitą. Nuo eilučių kaitaliojimo geriau nėra. Rajonui reikalingos  investicijos, ypač darbo vietų kūrimui. Be jų rajone plėtros nebus. Ir, be abejo, reikalingas visai naujas požiūris į mokesčių mokėjimą, jų surinkimą. Reikalingas visų mūsų naujas požiūris į daug ką: gyvenimo pokyčius, naujas technologijas, gamtos išteklių tausojimą, galų gale mūsų visų tarpusavio santykius. To siekiame, bet tam reikia kantrybės, pasiaukojimo ir laiko. 


20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama