Plungės rajone vienam moksleiviui išlaikyti reikėjo mažiau lėšų nei daugelyje kitų savivaldybių

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Šalyje yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m. ploto. Didžiuliams plotams išlaikyti reikia milžiniškų lėšų, o vienam moksleiviui tenkanti suma savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt, net pakelti mokytojų atlyginimus.
Plungės rajone vienam moksleiviui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 m. buvo skiriama 1863 eurai. Ši suma buvo beveik penktadaliu mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį. Savivaldybės mokyklos turėjo mažiau perteklinio ploto, kurio išlaikymas brangiai kainuotų. Tad mažiau pinigų paleidžiama per kaminus.
„Vienam Plungės rajono moksleiviui teko 19 kv. m. bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis 14 kv. m.) bei 5 kv. m. klasių ploto (toks pat ir šalies vidurkis.). Didžiausia problema, kad pačioje savivaldybėje pastebimi netolygumai. Štai, skirtumai tarp vienam mokiniui tenkančio bendro mokyklų ploto Plungėje siekia 30 kartų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kvadratinių metrų, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamos efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis  mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimai rodo, kad jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta net iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijos kėlimui, o galbūt net algoms. Pavyzdžiui, jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet. Jei Joniškio rajonas mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų panašiai kaip Švenčionių rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Vilniaus rajonas galėtų sutaupyti 2,1 mln., jei mokyklų aplinkai prižiūrėti skirtų tiek pinigų, kiek Kauno rajonas ir panašiai”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose. Tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, buvo skiriama 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r.. Tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagine, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.
„Bent 11 savivaldybių per metus galėtų sutaupyti daugiau kaip po milijoną eurų, o kai kurios daugiau kaip po 2 milijonus. Paprasti politikai galvoja apie ateities rinkimus, geri politikai – apie ateities kartas. Savivaldybėse turi atsirasti gerų politikų, kurie priimtų reikalingus sprendimus optimizuoti pastatus ir išlaidas jų priežiūrai. Priešingu atveju pinigus ir toliau išleisime per kaminą, o ne moksleiviams”, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tyrimą „Švietimo finansavimo spragos: pinigų būtų sutaupoma pertvarkius mokyklas” galite peržiūrėti čia:
http://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/faktai-ir-analize-svietimo-finansavimo-spragos/lrinka
LLRI inf.