NAUJIENOS

Plaukti pasroviui gal ir paprasčiau, tik ar tau toks gyvenimas patinka?

Kategorija:

Šiąnakt aplankė keistos mintys. Klajojau savo gyvenimo takais ir takeliais, peržvelgdama įvairius įvykius, situacijas. Kiekvienoje nėriausi vis gilyn ir gilyn į save, rasdama atsakymus, ką tada – prieš dešimt, penkiolika, trisdešimt ar dar anksčiau man buvo bandoma parodyti. Tačiau tas situacijas supratau tik dabar... Tiek daug laiko praleista plaukiant pasroviui, neretai prioritetą suteikiant tam, kas ir griovė. Laiko, kurio nesugrąžinsi... Belieka pasidžiaugti, kad tai bent dabar pradedu suprasti ir kad yra galimybė mokytis to, ko iki šiol nemoko jokia mokykla. Birželio mėnesį startuos antra pirmosios pasaulyje saviugdos, realizacijos ir talentų atskleidimo mokyklos internetu „IšMokykla“ lietuvių grupė. Žurnalistė Genovaitė Paulikaitė kalbai su jos įkūrėju sąmoningos saviugdos konsultantu Jevgenijumi Černyš.

 –Jevgenijau, sausio pabaigoje startavo sąmoningos saviugdos projektas „IšMokykla“, kurio trukmė – trys mėnesiai. Internete jau pasirodė projekto dalyvių atsiliepimai. Žmonės dalijasi kuo jiems šis projektas naudingas, ko jie išmoko. O ką pats manai apie savo projektą? Ar jis pateisina lūkesčius?

–Su kaupu! Kai darai iš širdies, vedamas noro padėti žmonėms, darai, nes negali nedaryti, viskas pavyksta. Man malonus dalyvių pageidavimas tęsti šį projektą tolimesniuose mokymuose, nes jie suvokė mokymosi prasmę, suprato, kad žmogus turi mokytis visą gyvenimą, nes negali visko sužinoti, kad visą gyvenimą žmogus turi augti, šiandien tokie greičiai ir toks laikmetis, kad  žmogui neužtenka naujų žinių, nes naujos žinios tai tik tai, ko mes nežinojome iki šiol, jam reikalingos naujausios žinios. Pačios naujausios!

Projektas tęsiamas. Džiaugiuosi, kad projekto dalyviai suvokė mokymosi prasmę, suprato, kad visą gyvenimą reikia augti, reikia mokintis, nes negali visko žinoti.

–Mokymai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis taigi iš kokių vietovių, kokio saviugdos pasirengimo, kokio amžiaus susirinko projekto dalyviai?

–Projekto dalyvių geografija labai plati. Yra iš didmiesčių, yra iš mažų miestelių. Tiek lietuvių, tiek rusiakalbių grupėje nemažai emigrantų. Projekto dalyvių amžius taip pat labai įvairus. Vieni dalyviai labiau paskraido dvasingume, kiti labiau žemiški, materialūs.  Šiuo metu projekte dalyvauja žmonės iš septynių šalių. Jungiasi nauji žmonės iš naujų šalių. Šiam projektui nėra ribų. Jame gali dalyvauti žmonės iš viso pasaulio.

–„IšMokykloje“ pagrindinis darbo metodas – situacijų analizė. Daugelis esame įpratę, kad lektorius papasakoja, paskui atsako į dalyviams kilusius klausimus ir ... iki kito karto. O čia visi kartu, savarankiškai  analizuoja situaciją. Kodėl pasirinktas toks metodas?

–Todėl, kad, kaip įsitikinau iš savo patirties, šis metodas yra veiksmingiausias. Ir tai tik startas. Mokyklos esmė – atverti žmonėms vidinį matymą, kad jie patys galėtų savarankiškai be niekieno pagalbos spręsti visas gyvenimo situacijas. Dirbant šiuo metodu svarbiausia suprasti. Suvokti, pamatyti. Žinoma, būtų juokinga, jei bandyčiau įtikinti, kad tai vienintelis teisingas būdas.  Metodų yra daug ir įvairių, bet dirbdamas su žmonėmis, o jų per mano gyvenimą jau buvo ne vienas tūkstantis, parodo, kad geriausias būdas augti yra suvokimas, kai mes suprantame, ką padarėme negerai ir nebenorime to daryti. Tai mus transformuoja į kitokius, jau nebedarančius tos klaidos. Kiekvienos situacijos suvokimas turi tam tikrą gylį. Jei mes sakome, atsiprašau, nes aš dėl to, ką padariau, kenčiu, nėra situacijos suvokimas. Tai tolygu post factum. Pavyzdžiui, važiavau su dviračiu, nugriuvau ir skaudžiai susitrenkiau. Atrodo,  logiška, kad nebeturėčiau važiuoti dviračiu, tačiau mes turime išanalizuoti šią situaciją, atsakydami į klausimą, kodėl nugriuvau: buvau nedėmesingas, per menki įgūdžiai, nemokėjau vairuoti...

–Kaip tas situacijas pasirinkti, juk ne kasdien „krenti nuo dviračio“?

–Pirmiausia turime suvokti savo atsakomybę. Nieko atsitiktinai neįvyksta. Mes kažkokius veiksmus padarome ir gauname atoveiksmį. Ir, be abejo, žmogui reikia stebėti save. Suprantu, daugelį žmonių tai gąsdina: oi, man baisu, kaip čia dabar gyventi, bijosiu ir žodį ištarti...

Baisu tik tol, kol nesupranti esmės, kol iš savęs nepašalini įvairiausias programas, blokus, dogmas, kol tampi visada galvojančiu ir visada sąmoningu, kad man būtų gyvenimo norma sveikai gyventi, anksti keltis, bėgioti, skaityti knygas, lavinti save...

–Ir vis tik patikslinkime, kai pradedame mokytis, mes turime suvokinėti kiekvieną situaciją: ir gerą, ir blogą, ar kažkaip pasirinkti – tą analizuoju, anos – ne?

–Kuo protingas žmogus skiriasi nuo paprasto? Paprastam žmogui yra arba gerai, arba blogai, arba juoda, arba balta, arba sėkmė, arba nesėkmė. Sąmoningam žmogui – nėra kažkas gerai, ar kažkas blogai, jam yra viskas pamoka. Paliko vyras arba žmona ir jei tu suprasi, kodėl taip atsitiko, kad viskas, kas vyksta, vyksta dėl mūsų augimo, vadinasi, ateis kažkas geresnis. O paprastas žmogus sako: mane paliko, išdavė, aš nieko nevertas. Nesuvokimas situacijos, kuri įvyko, siejasi su negatyviomis arba pozityviomis energijomis, kurios arba mus kelia aukščiau, arba leidžia žemiau.

Todėl ir reikia būti žmogui sąmoningam kiekvieną dieną: nesvarbu, gero ar kažkas blogo atsitiko. Kasdieninės situacijos – nuolatinė treniruotė. Ir „IšMokykloje“ neretai manęs klausia: kaip čia aš vis suklystu, kodėl nematau, taip, kaip kažkas kitas. Sakau, todėl, kad tau reikia kasdien treniruotis. Kai kažką darai kasdien, tai tampa norma ir tai žmogų ugdo. Saviugda – yra kasdieninis darbas, kad ji taptų gyvenimo norma. Mus mokinos tik kūno higienos, bet ne vidines, dvasines higienos. Niekas nepaaiškino mums, kiek svarbi vidinė emocinė būsena, kaip su ja tvarkytis. Mes „IšMokykloje“ mokinamės to, ko nemokino mūsų mokykloje, universitete – keisti save į vis geresnį, suprasti savo galimybes, nebijoti jų realizuoti, suvokti savo individualumą, išreikšti save. O ne būti kaip visi, kaip priimtina, „normaliu“, gana! Tai niekur nenuvedė jokio žmogaus. Neišmokti įgyti kažkokių įgūdžių, padedančių pritraukti reikalingų žmonių, statusą, bet pasikeisti, transformuotis. Kai žmogui užduodu klausimą, kas tu esi, dažnas net nežino ir sako: aš esu vyras, turiu du vaikus. Ne ne, sakau, aš klausiu, kas tu esi? Na, aš įmonės direktorius. Sakau, ne, aš klausiu, kas tu esi. Klausiu ne apie statusą, ne apie rolę, partiją, tavo namą ar mašiną, klausiu, kas tu esi. Ir žmogus nežino, ką jam atsakyti į šį klausimą, nes jis save mato tik toje aplinkoje, kurioje gyvena: jis turi butą,darbą, šeimą ir mano, kad tai parodo, kas jis yra. Tai tik pasekmė. Taigi kiekvienas supraskite vis daugiau ir daugiau, kas jūs esate. Kasdien. Nėra momentinio nušvitimo. Nėra momentinio išsilaisvinimo. Mes tampame vis laisvesni, vis laimingesni, vis sąmoningesni, vis protingesni, lavindami save kasdien po truputuką. Jei kiekvieną dieną kiekvienas pagerintumėte savo savybes 1 procentu – valgytume 1 proc. sveikesnį maistą, 1 procentu padidintume savo pajamas, 1 procentu daugiau perskaitytume knygos puslapių, po metų 3,5  karto daugiau visko turėsite. Po 3 metų – 10 kartų daugiau.

–„IšMokykloje“ žmonės sužino, kas jie yra?

–Kol kas jie savęs pažinimo kelyje. Jie visi nuostabūs žmonės. Kas dirba didelėse kompanijose, kas vysto savo verslą, kas yra mama... Džiaugiuosi savo mokiniais, kurie jau daro tai, apie ką prieš metus net negalvojo arba netikėjo, kad jie tai galės daryti. Jie savarankiškai kuria naujus projektus, kai kuriuos projektus mes darome kartu. Daro tai, ko net nesitikėjo, kad kada nors darys. Didžiuojuosi, ir esu dėkingas, kad jie auga. Ir tai tik pradžia.

–O kada pradedi formuoti naują „IšMokyklos“ grupę, nes jau į esamą tikriausiai nebeįmanoma įsijungti?

–Įmanoma, jiems bus atsiųsti visi įrašai ir galės susipažinti, ką „IšMokykloje“ iki tol darėme. O nauja grupė startuos birželio mėnesį. Mes labai dažnai nežinome, kaip elgtis, kaip į kažką reaguoti, kaip situacijos suvokimas keičia mano vidinį santykį. Mes negalime pasigirti gerais santykiais su visai. Turime ir priešų, ir draugų. Šioje klasėje ir mokinsimės, kaip visa tai sutvarkyti.

Matau, kad vėliau bus ir verslo klasė, kurioje mokysis žmonės, norintys iš širdies kurti verslą, kuris pagerins kitų žmonių gyvenimus, padarys juos vis laimingesniais, jie kurs prasmingus ir naudingus darbus ir produktus visuomenei.Mes dažnai tiesiog dėmesį sutelkiame ne į tai, kas mums patinka daryti, bet į tai, kas mums išeina padaryti. O tai truko žmogui būti laimingu.

–Kaip ir kur žmonės galės sužinoti informaciją apie formuojamas grupes?

–Informacija bus platinama internete. Tai „IšMokyklos“, gyvenimo konsultantas, mano asmeninėje, mano krašto interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose tvitter, facebook.  Tas, kas ieškos, tikrai ras visą jam reikalingą informaciją. Aš pasirengęs dirbti net su vienu žmogumi. Suprantu, kad darau tai, kas man patinka. Toks mano pašaukimas, užduotis, talentas ir tikslas. 


20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Vaikų vasara muziejuje








Reklama