NAUJIENOS

Pirmoji vėžio palytėtų dailės terapijos darbų galerija

Kategorija:

Miestas:

Meno terapija – tai būdas padėti išreikšti ir suprasti savo sudėtingas, neretai užslėptas mintis ir jausmus. Tai priemonė, galinti padėti sumažinti kai kuriuos vėžio ligos ar gydymo sukeltus simptomus.

Apibendrinimas:

  • Meno terapija padeda žmonėms – pacientams ir artimiesiems suprasti bei išreikšti sudėtingus jausmus ir mintis vienu sunkiausių išbandymų laikotarpiu – kelionėje per vėžį.
  • Pakankamas ir tinkamas streso valdymas gali padėti sumažinti ligos ar gydymo sukeltus simptomus, ilgalaikes neigiamas pasekmes.
  • Meno terapija yra saugi ir veiksminga priemonė tuomet, kai atliekama su specialistu, gebančiu tinkamai parinkti užduotis, paskatinti pagalvoti, naujai pažvelgti, užduoti klausimus – tai, tarsi lydintis už rankos žmogus tuomet, kai aplink tamsu ar nepažįstama.

Pokalbis apie dailės terapijos užsiėmimus, kada ir kodėl verta pabandyti – su Vaida Virbalaite, dailės terapijos specialiste ir virtualių dailės terapijos užsiėmimų kuratore Integracinės onkologijos centre.

 1. Kas yra dailės terapija?

Dailės terapija — psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo būdas, naudojant dailę, kūrybos procesą bei psichoterapinius santykius. Tai — tarpdisciplininė jungtis tarp dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos. Dailės terapija yra viena iš meno terapijos krypčių, “po vienu stogu” tarpstanti su muzikos, judesio, teatro, šokio, rašymo terapija.

Dailės terapijos poveikis asmeniniam augimui, savivokai, raidai, somatinių ligų priežasčių ir net pasėkmių šalinimui yra įrodytas gausybe mokslinių tyrimų visame pasaulyje. Lietuvoje šis terapijos būdas  taikomas maždaug apie 20 metų. O garsiau apie jį kalbama tik kelis pastaruosius. 

Dailės terapija efektyvi ir ypač vertinama raidos centruose, vietose, kur dirbama su socialinėse paraštėse atsidūrusiais, gydymo ir slaugos įstaigose, onkologijos, neuroreabilitacijos, psichopataogijos skyriuose, psichiatrijos klinikose, reabilitacijos įstaigose. O kontakte su įprastai suvokiamai „sveikais“ žmonėmis, dailės terapija naudotina streso, nerimo, baimių įveikai, savęs pažinimui, potrauminėms patirtims švelninti, emocinio intelekto ugdymui ir pan.

Dailės terapijos metu galima daug greičiau (lyginant su verbaliuoju būdu) “atrakinti” žmogaus pasąmonę ir iškelti lemtingų išgyvenimų prisiminimus, emocinius patyrimus ir kitus vidinius turinius. Juos išreiškus kūrybiniame procese, šie tampa matomi, išsakyti, įprasminti ir suprasti. Šiame procese visada dalyvauja trys: klientas, jo kūrinys bei terapeutas; pastarasis veda procesą, kurio dinamika lemia terapijos sėkmę.

2. Kodėl sergantiems vėžiu žmonėms ji gali būti naudinga?

Atsakymui į šį klausimą su džiaugsmu ir pasididžiavimu pateiksiu visai meno terapeutų bendruomenei reikšmingą informaciją, kurią susistemino Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) 2019 m. lapkričio mėnesio mokslinais tyrimais pagrįstos medicinos atasakaitoje  (Health Evidence  Network Synthesis Report 67) — tyrimų apžvalgoje “Kokie meno reikšmės įrodymai sveikatos bei gyvenimo gerovės srtyse?”. Čia apžvelgta su meno terapija susijusi akademinė literatūra anglų ir rusų kalbomis, publikuota nuo 2000 metų sausio iki 2019 metų gegužės, kur įvertinta daugiau nei 900 publikacijų, iš kurių — daugiau kaip 200 apžvalgų, sistemingų apžvalgų, metaanalizių ir meta-sintezių, apimančių daugiau kaip 3000 tyrimų, ir daugiau kaip 700 individualių tyrimų.

Šioje atasakaitoje patvirtinta, kad menas gali turėti teigiamos įtakos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, o kalbant apie neužkrečiamas ligas ir onkologiją – padėti valdyti jų dinamiką. Šioje ataskaitoje išskirta, jog onkologijoje meno terapija:

  • Mažina neigiamą šalutinį poveikį (mieguistumą, apetito stoką, dusulį ir pykinimą);
  • Mažina nerimą ir distresą;
  • Mažina kai kurių papildomų vaistų poreikį;
  • Mažina nuovargį ir depresijos jausmus;
  • Stiprinana energijos ir gyvybingumo jausmą;
  • Malšina skausmą gydymo metu;
  • Skatina vėžiu sergančių pacientų viltį, mažina baimę;
  • Padeda rasti ir įgyvendinti ligos valdymo strategijas;
  • Sumažina buvimo ligoninėje trukmę;
  • Padeda valdyti vėžiu sergančių pacientų psichinę sveikatą;
  • Skatina teigiamus fiziologinius pokyčius: kraujospūdžio ir širdies ritmo mažėjimą, streso hormonų mažėjimą, imuninio aktyvumo didėjimą ir uždegimo mažėjimą;
  • Stiprina savivaizdį, tapatumą, savivertę, pasitikėjimą, sąmoningumą;
  • Stiprina kontrolės jausmą, atsparumą, savirealizaciją, mokymosi galimybes, socialinius ryšius;
  • Stiprina emocinį intelektą bei emocinę raišką;
  • Gerina psichologinę adaptaciją susirgus vėžiu;
  • Gerina bendravimą su sveikatos priežiūros personalu ir skatina adaptyvų elgesį bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros personalu ligos eigoje;
  • Pasveikusiems didina atsipalaidavimą, mažina nuovargį, skatina apmąstyti vėžio diagnozę, gerina ryšį su savo kūnu ir skatina naujų gyvenimo planų projekcijas.

3. Ar artimieji taip pat gali dalyvauti dailės terapijos užsiėmimuose?

Žinoma. Kadangi onkologinė diagnozė dažniausiai paliečia visą šeimą ar net artimą sergančiojo bendruomenę, prasminga dailės terapiją išbandyti visiems suinteresuotiems. Terapijos metu galima būtų nuodungiau susipažinti su ne tik sergančiojo, bet ir su artimųjų patiriamomis būsenomis, jas  aptarti, vertinti, jei reikia — koreguoti, ieškoti konkrečiam žmogui tinkimų stiprinamųjų resursų.

4. Ar yra dailės terapijos neigiamų pasekmių?

Ne, nėra. Tačiau reikia žinoti, kad  terapijoje dalyvaujant sąmoningai, intensyviai ir atvirai, galimos emociškai stiprios iškrovos, akistatos, gilūs patyrimai, kurie, kaip sako klientai, „išmuša iš vėžių“, „išveda iš komforto zonos“, „tampa stipriu impulsu keistis“ ir pan. Būna, kad po terapijos klientui kyla dar daugiau klausimų, atsiranda poreikis kitokios kokybės atsakymams į juos, keičiais žmogaus vertybinis pagrindas.

Sąžiningai ir maksimaliai atvirai dalyvaujientieji dailės terapijoje keičiasi, išjuda iš užstrigusių mąstymo bei elgesio modelių, „atsispiria nuo dugno“, pradeda naują sąmoningumo kelionę.

Žmogus pats turi norėti pradėti savikaitos procesą. Bet jei nėra jokios motyvacijos bent pabandyti, tikrai neverta. Artimajam, kuriam, jei matote, kad terapija galėtų padėti, prasminga pasiūlyti šią veiklą, tačiau versti dalyvauti, jei šis prieštarauja, nereikia – terapija bus neveiksminga, jei joje dalyvaus tik terapeutas, o klientas bus nusiteikęs gynybiškai ir nekurs ar kurs bet ką, „nes terapeutas taip nori“.

5. Kam reikalingas specializuotas dailės terapeutas? Kokia jo funkcija užsiėmimo metu?

Kadangi dailės terapija, kaip ir bet kuri kita terapija — sveikatos priežiūros sritis, terapeuto dalyvavimas procese yra būtinas. Dailės terapija be dailės terapeuto neįmanoma, kaip bet kuri gydytojo konsultacija be gydytojo.   

Šiandien dailės terapeutams yra keliami aukšti reikalvimai, jų išsilavinimas yra numatytas LR įstatymuose, jie rengiami LSMU ir VDA KF jungtinėje magistro studijų programoje. Jie turi išmanyti daugelį neurofiziologijos aspektų, žmogaus raidos principus, turėti psichologijos, psichiatrijos žinių, būti patyrę valdydami psichoterapijos procesą, išmanyti dailėtyrą, meno istoriją, meno technikas. Be to, dailės terapeutai turi nuolat kelti savo kvalifikaciją, nuolat kurti, reflektuoti savo darbo procesą, dalyvauti asmeninėse terapijose bei supervizijose. Akivaizdu, kad dailės terapeutu negali pasivadinti bet kuris tiesiog mėgstantis piešti ar užsiimamtis kūrybinėmis edukacijomis.  

Kas vyksta pirmąsyk susitikus dailės terapeutui ir klientui? Terapeutas su klientu susitaria dėl užsiėmimo tikslo, taisyklių, trukmės, terapijos vietos bei priemonių, atsako į klausimus dėl galimos eigos. Tikslas ar tikslai privalo būti aptarti su kiekvienu klientu ar grupe: ko siekiama? Kokių papildomų naudų galima tikėtis terapijos eigoje? Tai gali būti fizinis, emocinis ar socialinis pokytis.

Suprantu, kodėl kyla klausimas „Kam reikalingas dailės terapeutas?“. Juk piešti ir bepiešiant jaustis smagiai galima radus laisvą minutę namuose! Ši dilema — informacijos apie dailės terapiją stokos pasekmė: vis dar painiojamos sąvokos “meno/ dailės terapija“ bei „menas žmogaus gerovei/ sveikatai“. Tikrai, iki šiol daugelis meno/ dailės terapiją įsivaizduoja kaip mandalų spalvinimą, į kurį išties galima leistis savarankiškai. Gal toks požiūris susiformavo dėl to, kad prieš keletą metų ypač išpopuliarėjo spalvinimo knygelės pavadintos „Dailės terapija“. O taip pat — ir kūrybiniai edukaciniai užsiėmimai tokiu pat klaidinančiu pavadinimu, kuriuose piešiamos tos pačios mandalos, fraktalai, kuriamos kitų autorių darbų kopijas, tapomi trafaretai pagal numerius, tiesiog mokomasi piešti ir pan. Nesiginčysiu, spalvinant pieštukais ar flomasteriais, tapant akvarele ar aliejiniai dažais išties galima nurimti, atitolinti nerimastingas mintis, susikoncentruoti ir pasimėgauti ryškiaspalviu rezultatu. Tačiau tai nėra terapija. Tai kūrybinis procesas kaip menas žmogaus gerovei/ sveikatai, kuriam, kaip ir dailės terapijai nereikia jokių meninių įgūdžių. Ir jis tikrai teikia atsipalaidavimą, geras emocijas, tiesiog malonumą, estetinį pasitenkinimą. Žmonės, jei kuria grupėse, išgyvena pozityvius pojūčius, atitrūksta nuo varginančios rutinos. Tai puiku. Tačiau šiuo atveju nevyksta jokie giluminiai, terapijai būdingi procesai.

Tuo tarpu dailės terapijoje esminis yra pats proceso vyksmas NUO — IKI.  Jis yra interpretuojamas ir valdomas profesionalaus dailės terapeuto tam, kad klientas kuo kokybiškiau reflektuotų savo pojūčius, patyrimą procese, pažvelgtų į savo kūrinį kaip į savo atspindį ir taip gilintų savęs pažinimą, kurio fone ir vyksta gijimas, reabilitacija, pozityvi fizinė, emocinė ir socialinė dinamika.

Terapeutas dailės terapijos procese stebi klientą ir tarsi keliauja su juo kartu, švelniai prilaikydamas už peties, reikiamu metu stabdo ar kaip tik pastūmėja intensyvesniam vyksmui.

6. Ar galima meno terapija užsiimti namuose?

Pasikartosiu: kadangi dailės terapija vyksta trinariu principu “Klientas – kūrinys – terapeutas“, namuose galima užsiimti menu, kūryba, kūrybine relaksacija, bet ne terapija.

Susiklosčius ekstremalioms situacijoms, kai kurie psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas nuotoliniu būdu, kuomet klientas dirba namuose prie kompiuterio per bendravimo programą, o terapeutas — savo erdvėje, prie savo kompiuterio. Esant didelei būtinybei, dailės terapija, kaip savotiškas proceso „namų darbas“, galėtų vykti ir namie. Tačiau dailės terapijos procese svarbi terapijos erdvė — ji turėtų būti nekintama, saugi ir kurti, ir reflektuoti. Taip pat svarbi galimybė pasirinkti priemones. O terapeutui — stebėti VISĄ procesą.

Kita vertus, daugelis terapinio proceso dalykų gali būti susitarti. Šiandien, esant visuotinio karantino situacijai, būtų neprasminga neišbandyti galimybės susitikti terapijoje nuotoliniu būdu. Žinoma, procesas bus kitoks, galbūt teks sulaužyti keletą nusistovėjusių taisyklių, galbūt reikės sukurti naujus metodų, pasitelkti dar daugiau budrumo, gal reikės priimti kai kuriuos kompromisus, gal šis būdas nepasiteisins su tam tam tikra dalimi galimų klientų ar pacientų. Bet išbandyti verta.

7. Kuo išskirtinis dailės terapijos užsiėmimas? 

Įprastai dailės terapijos procesas vyksta tuo pačiu principu: apšilimas kalbantis, žaidžiant, trumpai eskizuojant — taip aktualizuojama pagrindinė užsiėmimo tema ir atpalaiduojama pasąmonė, kūrybinis procesas, refleksija, jei būtina – transformacija. Asmeninės terapijos užsiėmimas trunka apie 1 valandą, grupinis — iki 2,5 valandos. Kūrybinis procesas vyksta taikant tam tikrus dailės terapijos metodus, individualiai parenkant užduotis kiekvienam asmeniškai ar specialiai pritaikant vedamos grupės specifikai.

8. Kokia išliekamoji vertė mano sukurtų darbų? Ar galiu kur nors rasti ligos kolegų darbus?

Dailės terapijos metu sukurti kūriniai paprastai neeksponuojami. Juose pavaizduoti itin asmeniški išgyvenimai, patirtys — medžiaga, kurios interpretacijose ir refleksijose susitinka terapeutas ir klientas. Kadangi dailės terapijoje nesiekama estetinio rezultato, tad kitąsyk kūriniai gali atrodyti chaotiškai, bauginančiai, kelti sunkias emocijas. Kol vyksta terapijos procesas, kliento kūriniai yra dokumentuojami, o terapijos pabaigoje peržiūrimi, įvertinama jų dinamika, galop – atiduodami klientui.

Onkologijos pacientų dailės terapijos procesuose dažnai taikomi nedirektyvūs metodai — tai reiškia, kad pacientai kuria laisvomis temomis, laisvai pasirinktomis priemonėmis. Žinoma, sukurti produktai terapiškai aptariami su terapeutu ir taip kartu einama per ligą.

Tiesa, liga gali tapti vienijančiu aspektu, tad grupėse su „bendru vardikliu“ dažnai gimsta poreikis dalytis savo patirtimis. Todėl klientams bendrai sutarus, dailės terapijoje sukurti kūriniai gali būti eksponuojami uždarose galerijose tam, kad generuotų atjautą vienas kitam, viltį, pozityvius resursus. Integracinės onkologijos centras kuria pirmąją virtualią dailės terapijos užsiėmimuose nutapytų darbų galeriją su asmeninėmis istorijomis,  kurių tikslas - pasidalinti, išgirsti kitus, būti bendrijoje, nes ši kelionė keliaujama kartu.

Integracinės onkologijos centras


Tėvo dieną švęskime kitaip

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Nuostabaus skonio kreminis tortas be kepimo

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama